Seimo rankose – kritikuojamos LRT komisijos išvados

VŽ rašė, kad Seimo valdančiųjų inicijuota komisija parengė siūlymus, kuriuose numatoma, be kita ko, keisti nacionalinio transliuotojo valdymą įvedant valdybą ir sugretinti tarybos narių skyrimą susiejant juos su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.

Seimo komisijos parengtus siūlymus aštriai sukritikavo žiniasklaidos ekspertai, įžvelgę siekį politizuoti LRT ir kėsintis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Tokiais nuogąstavimais pasidalijo nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Liudvikas Gadeikis, LRT tarybos pirmininkas, Žurnalistų sąjunga. Žiniasklaidos atstovai tai aštriai sukritikavo ir pirmadienį vykusiame mitinge prie Vyriausybės.

Ponas Gadeikis, LRT tarybos vardu išplatintame rašte pabrėžia, kad priėmus siūlomus pakeitimus dėl LRT tarybos narių skyrimo, kils grėsmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumui.

„Pirmadienį išplatinę kreipimąsi, kol kas jokios reakcijos iš parlamentarų nesulaukėme. Džiugina tik tai, kad matome palaikymą visuomenėje. Per visą transliuotojo istoriją, tai ne pirmas toks politikų bandymas, stebina, tik šįkart itin dideli mostai, tačiau viliamės, kad mūsų argumentai bus išgirsti. Jais nesiekiame apsiginti, tai racionalūs ir pagrįsti mūsų argumentai, – kalba p. Gadeikis. – Tai nėra vienos LRT reikalas, tai opus klausimas ir visai visuomenei, žiniasklaidai“.

Jei komisijos siūlymams būtų pritarta, į valdžią atėję politikai iškart galėtų skirti savo atstovus į LRT valdymo organus.

„Norima pertvarkyti LRT valdymą taip, kad ji būtų labiau priklausoma nuo politikų. Pavyzdžiui, siūlymas skirti valdybą, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo šiuolaikinis sprendimas, tačiau pažvelgus į tolesnius siūlymus, matyti, kad valdybos narius skirtų komisija, sudaryta iš valdžios atstovų. Tad, ar tai nėra nepriklausomumo mažinimas“, – retoriškai klausia p. Gadeikis.

Jis pabrėžia, kad LRT Taryba yra atvira kritikai, konstruktyviems komisijos pastebėjimams.

„Kartu norime pažymėti, kad tobuliname savo veiklą. Šiuo metu rengiami ir artimiausiu metu bus patvirtinti atnaujinti Administracinės komisijos, kurią sudaro kvalifikuoti vadybos ir finansų specialistai, nuostatai, stiprinantys šios komisijos galias. Tai leis atidžiau prižiūrėti valdymo efektyvumą, finansų tvarkymą, viešuosius pirkimus ir kitus svarbius klausimus“, – teigia p. Gadeikis.

Tuo tarpu LRT ūkinę ir finansinę veiklą tyrusi Seimo komisija praėjusią savaitę patvirtino išvadas, jose teigiama, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų, o dabartinis valdymo modelis koncentruoja galias į vieną subjektą.

Kritikuoja siūlymus

Pasak Seimo narės, liberalės Aušrinės Armonaitės, tokiais siūlymais norima LRT paversti valdančiųjų įrankiu ir apsisaugoti nuo kritikos.

„Yra labai sveikintina iš nacionalinio transliuotojo reikalauti veiklos skaidrumo, tikslingo lėšų panaudojimo, bet tai, kad politikai dabar nori suteikti galias valdžios institucijoms, Prezidentui, Seimui savo kadencijos metu pakeisti visus tarybos narius, kad yra siūloma sukurti valdybą, kurios narius skirtų prie Vyriausybės suformuota administracinė komisija, leidžia manyti kad norima politizuoti LRT valdymą“, – kalba p. Armonaitė.

Ji priduria, kad jau pačioje pradžioje, kai komisija buvo sudaryta iš Seimo narių, o ne iš tokia priežiūros veikla užsiimančių institucijų, jau galima buvo spėti, kad sprendimai bus politizuoti. „Tokias ir matome išvadas“, – nuomonę išsako p. Armonaitė.

Šiuo metu LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.