Seimo tyrimo išvados: LRT tarybai suteikta per daug funkcijų, kurias gali perimti valdyba

Publikuota: 2018-10-03
LRT veiklos tyrimo komisija. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
LRT veiklos tyrimo komisija. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklą tirianti Seimo komisija konstatuoja, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų, siūlo steigti naują valdymo organą – valdybą.

„Toks valdymo modelis, koks taikomas LRT, koncentruoja galias į vieną subjektą ir neatspindi Europos valstybių praktikos“, – sakoma išvadose, kurias trečiadienį patvirtino tyrimo komisija. 

Už išvadas balsavo šeši komisijos nariai: „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Virgilijus Poderys, Kęstutis Mažeika, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Vanda Kravčionok.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Petras Čimbaras susilaikė, tyrimą kritikavę opozicinių frakcijų atstovai išvis nedalyvavo komisijos darbe.

Siūloma steigti valdybą

Išvadose teigiama, kad LRT įstatymas LRT tarybai suteikia per daug funkcijų, kurias kitose Europos šalyse įprastai perima valdyba.

Išvadomis siūloma atsisakyti LRT Administracinės komisijos ir steigti naują organą – valdybą, kurią sudarytų nuo penkių iki septynių narių.

„Mes siūlome įsteigti valdybą, kad būtų valdžios išdalinimas, kad nebūtų vienvaldystės. Siūloma atsisakyti Administracinės komisijos, kuri dubliuoja kai kurias funkcijas ir iki šiol praktiškai neatliko savo veiklos. Jei taip techniškai žiūrint, valdyba būtų atsakinga už ūkinę dalį, o taryba – už šviečiamąją kultūrinę dalį“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Nekrošius.

Komisijos vadovas teigė, kad „iš esmės tai yra galios išskaidymas, kad nebūtų koncentruojama visa galia vienose rankose“.

„Dabar iš esmės vieno generalinio direktoriaus rankose, ir mes tą galią norėtumėm padalinti visiems kolektyviai, kaip yra Europos Sąjungos valstybėse“, – teigė p. Nekrošius.

Pagal siūlymus, LRT valdybą turėtų formuoti LRT taryba, ji spręstų dėl narių skaičiaus, kokių pareigybių atstovai turėtų būti deleguojami.

Dėl šių išvadų dar balsuos visas Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.

Susieja su kadencija

Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.

Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.

Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.

Valdantieji sako taip depolitizuojantys tarybos veiklą, tuo tarpu LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad yra būtent atvirkščiai – taip politikai įgytų tiesioginę įtaką nacionaliniam transliuotojui.

„Siūloma depolitizuoti, kad nebūtų skiriama vienu ypu didelis skaičius tarybos narių, būtų išskaidyta pamečiui, kad nebūtų vienu ypu įtakojama. Mes norėtume, kad būtų išskaidytas skyrimas ir ta įtaka sumažėtų“, – aiškino p. Nekrošius.

Ponia Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad toks reguliavimas prieštarauja gerajai Europos transliuotojų sąjungos (EBU) praktikai. EBU rekomenduoja, kad tarybą sudarytų ne daugiau kaip trečdalis politikų deleguotų atstovų.

„Visiškai priešingai – tai kaip tik didesnis priklausomumas nuo politikų, nes šiuo metu taryba sudaroma taip, kad tarybos narių ir Seimo narių, prezidento kadencijos nesutampa, po šių pakeitimų tos kadencijos pradės sutapti, ką tai reiškia – Seimo nariai arba prezidentas turės tiesiogiai savo narius taryboje“, – žurnalistams po komisijos posėdžio Seime sakė LRT vadovė.

LRT vadovė: siūlymai kelia nerimą

LRT generalinė direktorė Garbačiauskaitė-Budrienė žurnalistams komentuodama Seimo komisijos išvadas teigė, kad jos kelia nerimą.

„Man kelia nerimą šitos išvados“, – sakė LRT vadovė, teigdama, kad atsiradę pasiūlymai didelį kiekį turinio adaptuoti neįgaliesiems, apriboti galimybę gauti pajamas iš internetinio portalo reklamos ir kiti „riboja galimybes vykdyti kokybiškai savo misiją, transliuoti tai, kas yra patrauklu ir įdomu žiūrovams“.

LRT vadovė taip pat nuogąstavo, kad siūloma steigti valdyba netaptų politizuota.

„Skaidrumo ir efektyvumo reikalavimas iš visuomenės, Seimo narių yra suprantamas, bet tai neturėtų tapti priežastimi politizuoti nacionalinį transliuotoją“, – kalbėjo p. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Aiškiai neapibrėžta valdybos ir tarybos rolė, kaip bus sudaroma valdyba, ar tas valdybos sudarymas bus apsaugotas nuo politizavimo, ar bus užtikrintas teisingas mechanizmas, sudėti saugikliai, kad ten nepapultų tiesiogiai politikų deleguoti atstovai“, – pažymėjo LRT vadovė.

Ji taip pat teigė, kad dalį komisijos rekomendacijų dėl viešųjų pirkimų, skaidrumo, informacijos viešinimo LRT pradėjo įgyvendinti nelaukdama komisijos išvadų. Išvadose siūloma, kad jos pateikti siūlymai būtų įgyvendinti iki kovo.

Pirkimai – su pažeidimais

Praėjusią savaitę komisija jau patvirtino išvadų dalį, susijusią su LRT vykdytais viešaisiais pirkimais, turto valdymu.

Išvadomis konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.

Teigiama, kad daugiau nei pusė (apie 62%) 2013–2017 metais LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų įvyko dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia – 17 – tokių pirkimų buvo 2017 metais.

Komisija, remdamasi VPT duomenimis, sako nustačiusi atvejų, kai viešųjų pirkimų sąlygos rengtos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, tad daroma prielaida, jog galėjo būti sudaromos sąlygos, kad konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.

Taip pat komisija nusprendė dėl Administracinės komisijos neveikimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Išvadų tekste teigiama, kad LRT Administracinė komisija iki 2017 metų rudens praktiškai nevykdė jai įstatymu priskirtos funkcijos teikti išvadas tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29.000 Eur.

Anot išvadų, pastaroji aplinkybė leidžia abejoti tarybos priimtų sprendimų dėl investicijų, didesnių kaip 29 tūkst. eurų, pagrįstumu bei teisėtumu, ir kelti prielaidas, kad „neveikimu galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, juolab, kad VPT yra nustačiusios vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų“.

Išvadomis LRT tyrimo komisijos pirmininkui Nekrošiui pavedama komisijos vardu kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašant įvertinti, ar neturėtų būti taikomos viešojo intereso gynimo priemonės, nes LRT Administracinės komisijos neveikimas 2013–2017 metų laikotarpiu galėjo padaryti didelę žalą valstybės biudžetui.

Opozicija vadina spaudimu

Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Ji darbą turėjo baigti iki spalio 8 dienos.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai. 

Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta p. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Grybauskaitė: LRT turi būti atsparus politiniam spaudimui

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi būti atsparūs politiniam spaudimui ir interesų grupių įtakai, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji teigia kol kas nevertinanti Seimo laikinosios komisijos, tyrusios LRT finansinę ir ūkinę veiklą, išvadų.

„Prezidentė vertina tik konkrečius Seimo teisinius pasiūlymus. Seimo tyrimo komisija kol kas pateikė tik politinę nuomonę“,– teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos BNS atsiųstame komentare.

„Tačiau bet koks su visuomeniniu transliuotoju susijęs teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinę doktriną, pagal kurią turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“, – tvirtina valstybės vadovė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Komunikacijos amatininkai“ keičia pavadinimą

Skaitmeninės komunikacijos agentūra „Komunikacijos amatininkai“ keičia pavadinimą ir nuo šio vadinsis...

Rinkodara
10:27
Žalia šviesa „Telia“ pirkiniui – „Bonnier Broadcasting“

Europos Komisija patvirtino telekomunikacijų grupės „Telia Company“ sandorį, kuriuo ji iš Švedijos...

Rinkodara
2019.11.12
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
LRT teisininkė prisijungė prie advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“

Nuo šių metų lapkričio autorių teisių, žiniasklaidos teisės ir darbo teisės ekspertė Daiva Apšegienė...

Rinkodara
2019.11.07
„Disney“ ir „Apple“ žengia į vaizdo transliavimo rinką, turinio karai prasideda Premium

Lapkritį veiklą pradeda galingi „Netflix“ konkurentai – „Apple TV+“, „Disney+“ ir „HBO Max“ vaizdo turinio...

Paslaugos
2019.11.02
Žiniasklaidos registro sukūrimo terminas atidedamas

Užtrukus nuostatų derinimui ir viešųjų pirkimų procedūroms, informacinė sistema apie žiniasklaidos veiklą bus...

Rinkodara
2019.11.02
TOP10 reklamos užsakovų: dauguma kitiems metams piešia nuosaikesnį scenarijų Premium

Per šiuos metus bemaž dešimtadaliu auginę rinkodaros ir komunikacijos biudžetus, didieji reklamos užsakovai...

Rinkodara
2019.10.30
L. Blaževičiūtė: kovoti su „Netflix“ ar „Apple TV+“ galime lokalumu Premium

Nors turinio platformų pasirinkimas auga, televizija taip pat išlaiko žiūrimumo pozicijas, o nepaliaujamai...

Rinkodara
2019.10.28
„Netflix“ nori skolintis dar 2 mlrd. USD, kad kurtų daugiau turinio

JAV internetinė televizija „Netflix“ planuoja pasiskolinti dar apie 2 mlrd. USD išleidžiant naujų obligacijų.

Rinkos
2019.10.23
„Maximos“ ir „Top Sport“ reklamos – dėmesio centre Premium

Tarp labiausiai įsiminusių šio rudens reklamų karaliauja prekybos tinklo „Maxima“ kampanija su „Minions“...

Rinkodara
2019.10.23
„Laisvės TV“ turi naują vadovę 1

Mykolą Markauską, internetinės televizijos „Laisvės TV“ vadovą, šiose pareigose keičia jo pavaduotoja Gabija...

Rinkodara
2019.10.22
Vyksta pratybos „Kibernetinis skydas 2019“ 

Lietuvoje prasideda nacionalinės kibernetinio saugumo ir gynybos pratybos „Kibernetinis skydas 2019“, kuriose...

Technologijos
2019.10.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau