Ar išliks žiniasklaida
Jau pasigirdo itin garsių šūksnių apie tai, kad šita direktyva ribos eilinių interneto vartotojų, privačių asmenų galimybes prieiti prie internete iki šiol laisvai pasiekiamos informacijos.
Iš tikrųjų direktyva niekaip neaptaria privačių asmenų, atskirų interneto vartotojų santykių su kuo nors internete. Kalbama apie turinio kūrėjų, leidėjų ir stambių interneto kompanijų (tokių kaip „Google“, „Facebook“ ar „Amazon“) bei turinio agregatorių santykių tikslų teisinį apibrėžimą. Kitaip tariant – interneto gigantai, nemokamai pasiimantys šimtų ir tūkstančių redakcijų kuriamą turinį, visiškai neinvestuodami nė cento į jo kūrimą uždirba dešimtis milijardų eurų („Facebook“ gavo 39 mlrd. USD pajamų ir uždirbo 16 mlrd. USD pelno, o „Google“ – atitinkamai 110 mlrd. USD ir 17 mlrd. USD).
Tai tiesiog nesąžininga.
Direktyvos, dėl kurios bus balsuojama, esmė – bent jau pradėti nustatyti sutartinius santykius tarp turinio kūrėjų ir didžiųjų interneto kompanijų. Taip kaip tai yra padaryta muzikos ar kino kūrėjų atveju.
Taip, taip iš esmės kalbame apie sąžinę. Kai sąžinė neveikia (o ji iki šiol niekaip kažkodėl neveikia), žmonės per savo civilizacijos raidos šimtmečius yra sugalvoję būdų santykiams norminti. Teisė yra vienas iš tokių būdų.
Ir dar čia kalba – apie laisvę ir apie protą. Apie būsimas kartas piliečių, mokančių skaityti pačius įvairiausius tekstus ir gebančių juos kritiškai vertinti. Ir netgi tiesiog – mokančių skaityti.
Dabar skleidžiamos ir neprastai finansuojamos „fake news“ apie kokius nors būsimus prieigos prie informacijos ribojimus eiliniams interneto vartotojams kaip tik ir parodo, kokia iš esmės mūsų lauktų ateitis, jeigu dings nepriklausoma ir tarpusavyje konkuruojanti žiniasklaida. Turinio nusavinimas, kuriuo dabar džiaugiasi didžiosios interneto bendrovės, neišvengiamai veda prie turinio kūrėjų, redakcijų ir leidyklų nykimo. Ir čia kalba ne apie neišvengiamą skaitmeninių formatų persvarą prieš kitokius, materialius formatus. Ateitis todėl ir yra ateitis, kad ji yra neišvengiama. Kalba apie tai, kad turinio kūrėjų – žurnalistų, apžvalgininkų, rašytojų – darbas turi būti atlyginamas.
Nes tuomet, kai redakcijos ir leidyklos sunyks, paprastiems interneto vartotojams, kurių palankumą dabar tikisi įgyti kokie nors „Facebook“ ar „Google“, tikrai liks vien tik netikrų naujienų – „fake news“ – erdvė. O tų netikrų naujienų platinimą užsakinės įvairių ir neretai nešvarių pinigų krūvų vartytojai.
Galime, ką nori, galvoti ir kalbėti apie žiniasklaidą – ji yra labai įvairi ir labai visokia, – bet tai, kad silpna žiniasklaida veda tiesiai į autoritarizmą, į kareivinių ir kalėjimų visuomenę, yra beveik gamtos dėsnis.
Vienas pagrindinių Jungtinių Valstijų laikraščių – „Washington Post“ – prie savo logotipo skelbia tokį šūkį: „Demokratija miršta tamsoje.“
Tamsoje ir purve dar veisiasi ir pelėsiai bei kitokie nykūs parazitiški gyviai. „Verslo žinios“ visada pasisakė už tai, kad žiniasklaidos priemonių būtų kuo daugiau ir kuo įvairesnių. Europos Parlamentas balsuos už galimybę žiniasklaidai išlikti. Todėl „Verslo žinios“ ragina Lietuvos piliečių deleguotus Europos Parlamento narius balsuoti „už“.
