Žiniasklaidos kelias: klikų desperacija ir patikimumo valiutos paieškos

Publikuota: 2018-05-07
„Verslo žinių“ konferencija „išmani Lietuva“. Žurnalistas Andrius Tapinas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinių“ konferencija „išmani Lietuva“. Žurnalistas Andrius Tapinas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Po nemenkų pokyčių Lietuvos žiniasklaidos sektoriuje 2017 m., kurie buvo pažymėti ir įsigijimais, ir savininkų pokyčiais, ir aukščiausių vadovų rokiruotėmis, 2018 m. turėtų tapti metais, kai patikimų žinių poreikis šiandieniniame iškreiptos realybės pasaulyje turėtų kilstelti žiniasklaidos verslą.

Patikimumas šiandien tampa svarbesnė valiuta nei žinią paskelbti pirmiesiems, nes atskirti tikrą naujieną nuo žaibo greičiu sklindančios melagingos informacijos (fake news, angl.) pasaulyje darosi vis sunkiau, kaip ir identifikuoti reklaminį turinį, kurio matome vis daugiau ir daugiau, – tokios svarbiausios mintys skambėjo „Medijų forume“ organizuotame Medijų tarybos ir Kultūros ministerijos.

Diskutuota, kaip kilstelti į viršų tikrąsias žiniasklaidos priemones, spaudžiamas į kampą „Google“, „Facebook“ ar „Youtube“ ir padėti vos šiaudo besilaikančiai regioninei žiniasklaidai.

Pokyčių metai

Pernai Lietuvos žiniasklaidos versle įvyko reikšmingų pokyčių. Vienas didžiausių – TV3 savininkų pasikeitimas, kai JAV fondo „Providence Equity“ įsigijo TV3 ir kitus MTG verslus Baltijos šalyse. Tačiau netrūko ir mažesnių judesių: Estijos „Ekspress Grupp“, kuriai Lietuvoje priklauso „Delfi“ pardavė savo žurnalų verslą Lietuvoje. Taip pat pasikeitė naujienų agentūros „Elta“, naujienų portalą „Alfa.lt“ valdančios bendrovės „Alfa Media“ savininkai, įvyko aukščiausios vadovybės rokiruočių didžiuosiuose portaluose: „Delfi“, „15min“ , „lrytas.lt“, nutrūko „Veido“ leidyba. Įsikūrusi UAB „Media bitės“ įsigijo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ su žurnalu „Žmonės“ priešakyje.

Ši padėtis signalizuoja ne ką kitą, o dar vieną bandymą pertvarkyti žiniasklaidos veiklą taip, kad eilę metų kritę verslo rezultatai pagaliau įgautų didesnį augimo pagreitį. Iš kitos pusės, tai ir bandymas labiau prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų, vartotojų įpročių, interneto ir socialinių tinklų skvarbos.

„Žiniasklaidos finansinė sveikata tebešlubuoja. Šiandien kaip tvarų ir pelningą verslą matome tik komercines televizijas ir kelis didžiuosius portalus, visi kiti – labiau vegetuoja, ypatingai regioninė žiniasklaida, kur jau mažai leidėjų begalime vadinti žiniasklaida“, – teigia Tomas Balžekas, UAB „Media bitės“ vadovas.

Interneto mitai

„Spauda palengva miršta, o skaitmeninė erdvė tebešauna į viršų. Tai yra tendencija, su kuria gyvename jau eilę metų“, – diskusijoje kalbėjo Ugnius Jankauskas, UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius.

nuotrauka::1

Jis pabrėžė, kad interneto plėtra atsinešė kelis mitus, kuriuos žiniasklaidai yra sunku išsklaidyti dar ir šiandien.

„Nusilpę ir po krizės dar neatsigavę leidėjai visame pasaulyje pasidavė mitui, kad turinys internete yra nemokamas. Visi pasikabino ant to paties kabliuko ir pradėjo kelti čia unikalų turinį ir tikėjosi, kad iš reklamos sugebės išgyventi. Deja, taip neatsitiko, o visa ši situacija tik dar labiau pagreitino spaudos mirtį“, – teigė p. Jankauskas.

Dar pavojingesnis aspektas, kad žiniasklaida, pradėjusi konkuruoti su socialine medija, pradėjo liberaliau arba visai nežymėti reklamdavių inicijuoto turinio.

„Laisvo ir nepriklausomo žodžio lieka vis mažiau, vis labiau gyvename iškreiptoje realybėje ir pagal ją priiminėjame sprendimus. Didžioji dalis auditorijos neidentifikuoja, koks turinys yra reklama ir „valgo“ tai, ką patiekia reklamos užsakovai. Kitais žodžiais tariant, vartotojas mato pasaulį taip, kaip nori reklamos užsakovai. Gal ta situacija ir nebūtų tokia tragiška, jei nematytume to pasekmių: „Brexit“, JAV prezidento rinkimų, Europos radikalėjimo. Dar nespėjome suvokti, kur link einame, tačiau jau matome pirmąsias pasekmes, kurios gąsdina“, – pažymi p. Jankauskas.

Skaitmena jau pirma

„Savo ruožtu mes patys 2017 m. jaučiamės stipriausi nuo 2009 m. Pernai baigėme skaitmeninę transformaciją – mūsų portfelyje spauda jau sudaro mažesnę dalį, tuo metu skaitmena dominuoja ir auga toliau. Turime dvi stiprias platformas, kurios mus augina: internetą ir konferencijas, o dienraštis bus tiek, kiek norės mūsų skaitytojas“, – pažymi „Verslo žinių“ vadovas, pridurdamas, kad šiemet jau daugiau nei pusė verslo apimčių bus skaitmeninėje erdvėje.

„Palengva per tuos kelerius metus įrodėme, kad mokėti už turinį internete yra verta. Žinoma, mums toks kelias yra lengvesnis nei kitai žiniasklaidai. Mūsų auditorija – verslo sprendimų priėmėjai“, – teigia p. Jankauskas, pridurdamas, kad 2017 m. naujų „Premium“ prenumeratų internete parduota daugiau nei laikraščio, o skaitmeninės prenumeratos atnaujinimo rodiklis pasivijo laikraščių prenumeratorių atnaujinimą.

„Tai rodo, kad turime tvarų „Premium“ modelį. Per mėnesį jungiasi apie 70% visų prenumeratorių“, – skaičiuoja p. Jankauskas.

Šį balandį „Verslo žinios“ skaičiavo 6.900 dienraščio ir „Premium“ prenumeratorių, o jų skaičius stabiliai augo pastaruosius kelerius metus iš eilės.

Žurnalų nenurašo

Ponas Balžekas su nauja komanda stojęs prie žurnalų verslo, pastarojo segmento situaciją piešia šviesiomis spalvomis.

„Žurnalų verslas turi geras perspektyvas. Žurnalai nėra dienraščiai, kurie traukiasi, nes nebeatlieka savo esminės greito informavimo funkcijos. Tai yra lėtoji žiniasklaida, jų vartojimo terminas ilgas. Persisotinimas internetine žiniasklaida ir informacijos gausa, leidžia daryti prielaidą, kad tokio turinio poreikis ateityje tik didės. Knygų prekybos apimtys taip pat auga“, – teigia p. Balžekas.

nuotrauka::2

Kalbėdamas apie praėjusių metų pokyčius žiniasklaidos rinkoje, p. Balžekas pabrėžia, kad esama situacija signalizuoja tai, kad Lietuva ir Baltijos šalys darosi nebeįdomios strateginiams žiniasklaidos verslo žaidėjams ir tai yra blogoji naujiena.

„Matome, kaip žiniasklaidą perima nepatyrę ar greitos naudos ieškantys investuotojai, kurie turi trumpalaikius tikslus, o žiniasklaida nėra trumpalaikio požiūrio verslas. Išėjo norvegų „Schibsted“, švedų MTG. Tai nedžiugina“, – pažymi p. Balžekas.

Kitokios žiniasklaidos

Andrius Tapinas, žurnalistas, rašytojas, „Laisvės TV“ įkūrėjas, antrina, kad mato stagnavimą žiniasklaidos rinkoje.

„Nematome laukto proveržio internetinėje žiniasklaidoje, nepadeda ir labai inertiška reklamos rinka. Kita didžiulė problema – smegenų nutekėjimas iš žiniasklaidos, ir tai darosi vis opesnė ir opesnė problema. Be to, šlubuoja ir jaunimo paruošimas, nematome pakankamai jaunų žurnalistų, kurie galėtų ateiti į rinką, orientuotis ir dirbti ne tik žinomų žmonių socialinių tinklų žinučių perrašinėtojais. Geri stiprūs žurnalistai palieka žiniasklaidą, o naujų žvaigždžių čia nematome ir tas nutekėjimas yra labai vienpusiškas“, – dar vieną problemą išskiria p. Tapinas.

nuotrauka::3

Socialiniai tinklai taip pat yra rimtas iššūkis žiniasklaidai.

„Portalai toli nenuvažiuos perrašinėdama įžymybių socialinių tinklų žinutes, tuo tarpu dabar nemažos pajėgos yra skiriamos būtent tokių žinių rengimui. Tai nėra žurnalistika“, – teigia jis, pridurdamas, kad dar viena portalų klaida – bandymai kurti vaizdo turinį.

„Jie daro didelę klaidą tą turinį talpindami savo uždarose platformose. Reikia eiti ten, kur yra auditorija. Taip, savo platfomose jiems patogu, jie gali kontroliuoti reklamos pajamas. Trumpuoju periodu greičiausiai tai ir finansiškai patraukliau, tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, vargu, ar tai yra teisingas kelias“, – nuomonę dėsto p. Tapinas.

Jis priduria, kad „Laisvės TV“ neplanuoja keisti savo veiklos modelio, apmokestinti turinio ar imtis kažkokių kitokių sprendimų.

„Džiaugiamės, kad išlaikome stabilų mus remiančių žmonių skaičių, tai mums be galo svarbu, nes greitai bus jau dveji metai, o rinkos ekspertų prognozuoto nusivylimo ir kritimo nematome, atvirkščiai – jaučiame tvirtesnį pagrindą po kojomis. Žinoma, susiduriame su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir didžioji žiniasklaidos dalis, nes esame rimtesnio turinio kūrėjai ir niekada nepasieksime tokio pasiekiamumo kaip kriminalinio, lėkšto, pramoginio turinio kūrėjai“, – teigia „Laivės TV“ įkūrėjas.

Pasak jo, keista, kai didieji portalai šiandien ima traukti penktadienio vakarais 20 m. senumo žudynių ar panašaus žanro istorijas ir taip renkasi paspaudimus.

„Tai jau klikų desperacija. Savo ruožtu, mūsų pasirinktas veiklos modelis mums veikia tol, kol nekeliame sau nepasiekiamų ir pernelyg ambicingų tikslų. Kiekvienas mūsų žingsnis yra labai atidžiai paskaičiuojamas. Žinoma, kartu tenka pripažinti, kad mes beveik nebeaugame, pasiekėme savo lubas. Turime apie 4.200 remiančių žmonių, bemaž milijoną peržiūrų kas mėnesį ir palengva auginame pastarąjį rodiklį“, – kalba p. Tapinas.

Padėtų mokestinės lengvatos

Dr. Deimantas Jastramskis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos, docentas, kalbėdamas apie priemones, galinčias padėti sustiprinti žiniasklaidą, mini Skandinavijos šalių patirtį.

„Lietuvos žiniasklaida tebėra silpna ir nukraujavusi po krizės, tačiau tai ne vien leidėjų, bet ir žiniasklaidos politikos nebuvimo problema. Esame maža rinka, tad negali čia daug subjektų dirbti pelningai ir valstybės parama, norint išlaikyti gyvą ir kokybišką žiniasklaidą, yra būtina“, – pabrėžia p. Jastramskis.

Jis siūlo mažesnį 5% PVM lengvatinį tarifą vietoj šiandieninio 9%, kuris galiotų ir skaitmeninei žiniasklaidai.

„Yra įvairių kelių, pavyzdžiui, Norvegija jau prieš kelerius metus pritaikė nulinį tarifą e. laikraščiams, be to, naujienų leidėjai (ne pramoginė žiniasklaida) yra atleisti nuo socialinio draudimo įmokų“, – teigia p. Jastramskis.

Pasak jo, privalu imtis greitesnių žingsnių vien įvertinus faktą, kad kitąmet artėja rinkimai. Tikrai nesinorėtų, kad socialiniai tinklai taptų propagandos įrankiu ar vieta, kur politinė reklama liktų nereguliuojama“, – teigia pašnekovas, pridurdamas, kad vis tik esama situacija yra ir galimybė skaidriai dirbančiai žiniasklaidai užsiauginti didesnius sparnus ir pasitikėjimą vartotojų akyse.

„Tą puikiai iliustruoja situacija JAV, kai po didžiojo netikrų naujienų skandalų per prezidento rinkimus gerokai išaugo „The New York Times“ e. prenumerata, nes vartotojai suprato, kad būtent čia, o ne socialiniuose tinkluose jie gaus patikimą informaciją“, – kalba p. Jastramskis.

Prieš melagingą turinį

Vytautas Benokraitis, „Delfi“ direktorius, antrina, kad objektyviai žiniasklaidai melagingų naujienų era – proga susigrąžinti dalį prarasto pasitikėjimo žiniasklaida.

„Taip, galima kaltinti žiniasklaidą, kad, kovodama dėl vartotojų dėmesio, ji kartais nueina į kraštutinumus. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro“, – teigia p. Benokraitis.

nuotrauka::4

Jis priduria, kad pernai laimėjo finansavimą iš „Google“ skaitmeninių naujienų iniciatyvos (angl. Digital News Initiative, DNI).

„Šiuo metu esame baigiamajame etape kurdami inovatyvią melagingų žinių „gaudyklę“, kuri leis efektyviai bei greitai „sumedžioti“ melagingas naujienas tiek melagingų naujienų šaltiniuose, tiek socialiniuose tinkluose. Šis įrankis bus atviras ir kitoms žiniasklaidos bendrovėms“, – kalba jis.

Ponas Benokraitis skaičiuoja, kad šiemet portalo pajamos, susijusios su interneto veiklomis, per pirmąjį ketvirtį išaugo 25%.

„Augome, nors daugeliui metų pradžia buvo sunki, nes nebėra alkoholio reklamos, vis daugiau reklamos investicijų atitenka tokiems žaidėjams kaip „Facebook“, „Google“ ir t.t. Mes patys šiemet ypatingai didelį dėmesį skirsime vaizdo turinio auginimui, turinio vartojimui per mobiliuosius įrenginius, naujiems unikaliems projektams. Išsigryninę veiklas 2017-aisiais, šiemet planuojame keletą strateginių investicijų“, – priduria p. Benokraitis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuo rudens startuoja naujas „Laisvės TV“ ir Jakilaičio projektas 6

Nuo rudens sezono LRT nelikus žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedamos laidos „Dėmesio centre“, ji paskutinę...

Rinkodara
2018.08.17
Jakilaičio vedamas laidas transliuos ir LNK grupės kanalai 23

Nuo rugpjūčio 27 d. „Delfi TV“ eteryje startuoja žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedama laida „DELFI dėmesio...

Rinkodara
2018.08.16
Karas tarp žiniasklaidos ir JAV prezidento nerimsta 5

Bemaž 200 JAV laikraščių šios dienos vedamuosiuose reiškia solidarų nepasitenkinimą dėl prezidento Donaldo...

Rinkodara
2018.08.16
„Viasat Sport Baltic” keičia pavadinimą 2

Televizijos kanalas „Viasat Sport Baltic“ keičia pavadinimą. Nuo rugpjūčio 10 d. vadinsis „TVPlay Sports“.

Rinkodara
2018.08.09
„Telia“ siūlys HBO turinį 13

Nuo rugpjūčio 21 d. „Telia“ išmaniosios televizijos klientai galės žiūrėti daugiau nei šimtą filmų ir serialų...

„TV3Play“ keičia pavadinimą

Jau nuo šios savaitės nemokamo TV turinio platforma „TV3Play“ keičia pavadinimą į „TVPlay“. Taip pat...

Rinkodara
2018.07.31
Optimizmo šaltinis – didžiųjų klientų konkursų lietus: TOP žiniasklaidos planuotojai Premium 2

Žiniasklaidos planavimo agentūros ruošia ginklus rudeniui ir laukia didžiųjų reklamos užsakovų konkursų.

Rinkodara
2018.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau