Seimo LRT tyrimo komisija lauks keliolikos institucijų išvadų

Vyriausybė, Valstybės kontrolė, Finansų ministerija, teisėsaugos institucijos, keli parlamentiniai komitetai, tarnybinės etikos sargai, galiausiai – net ir visa visuomenė paraginti nacionalinio transliuotojo LRT veiklą tiriančiai Seimo laikinajai komisijai pateikti turimą medžiagą apie šią viešąją įstaigą.

Atsakymų iš šių institucijų bei iš pačios LRT bus laukiama apie mėnesį arba kiek ilgiau. Pats tyrimas turėtų trukti iki birželio.

Surengė pirmą posėdį

Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko sausio viduryje Seimo valdančiųjų inicijuota ir sudaryta valstiečio-žaliojo Arvydo Nekrošiaus vadovaujama parlamentinė komisija, turinti iki š. m. birželio ištirti nacionalinio transliuotojo veiklą ir finansus.

Komisija nusprendė suformuluoti paklausimus 14-ai institucijų, taip pat paprašyti visuomenės informacijos apie LRT veiklą.

Be kita ko, kreiptasi į Vyriausybę, kad ši išnagrinėtų galimybę atlikti LRT veiklos tarptautinį auditą. Registrų centro prašoma informacijos apie LRT atliekamų pirkimų dalyvių akcininkus ir duomenis apie LRT vadovybės turimas įmones. Valstybės kontrolės prašoma visų per pastaruosius kelerius metus LRT vykdytų auditų ir patikrinimų duomenų. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paprašyta dabartinių LRT privačių interesų deklaracijų ir informacijos apie vykdytus tyrimus.

Taip pat kreiptasi į Radijo ir televizijos komisiją, Europos teisės departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Viešųjų pirkimų tarnybą, Finansų ministeriją, Valstybinę mokesčių inspekciją, Seimo Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Audito komitetus.

Gali terminą ir pratęsti

Bus ir iš pačios LRT pareikalauta pateikti įvairius 2013-2017 m. laikotarpio dokumentus – sutartis ir jų priedus, LRT tarybos posėdžių medžiagą, laidų sąrašus. Šis laikotarpis apima dabartinio nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus antrąją kadenciją.

Komisijos narė, valstietė-žalioji Agnė Širinskienė pasiūlė paprašyti ir „visuomenės pagalbos suteikiant turimą informaciją apie LRT“. Komisija tam pritarė. Tokios informacijos, anot p. Nekrošiaus, „bus laukiama specialiai sukurtu elektroninio pašto adresu“.

Atsakymams pateikti institucijos turės 20 darbo dienų, bet, pasak komisijos pirmininko, gali būti, kad terminai bus pratęsti iki 30-40 darbo dienų.

Pirmajame posėdyje dalyvavę opozicijos atstovai komisijoje suabejojo, ar visi komisijos nariai iki galo supranta, koks yra galutinis jos darbo tikslas. „Manau, kad komisija tikrai sugebės atsakyti į jai Seimo iškeltus klausimus“, – atsakė jiems p. Nekrošius.

Nuspręsta į posėdžius rinktis maždaug kartą per savaitę, kad būtų suspėta iki birželio parengti Seimo prašomą išvadą apie LRT veiklą.

Užduota 12 klausimų

Parlamentinę komisiją inicijavę politikai tvirtina, kad ji padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Užtikrinama, kad vykdant tyrimą nebus kišamasi į LRT rengiamų laidų turinį.

Komisijai be kita ko pavesta nustatyti, „ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.

Komisija taip pat aiškinsis, ar LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Iš viso 11-os narių komisijai užduota 12 klausimų.

Kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus valstiečiams-žaliesiems nepatogius klausimus. Dalis opozicijos atsisakė deleguoti savo atstovus į šią komisiją.

Premjeras: „Reikia paneigti abejones“

Ketvirtadienį kalbėdamas apie prasidedantį parlamentinį LRT veiklos tyrimą premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad svarbu ne tik išsklaidyti abejones, bet ir užtikrinti, kad ateityje nebekiltų abejonių dėl nacionalinio transliuotojo.

„Tai svarbus tikslas, nes kalbame apie viešuosius finansus ir dabar yra tikrai labai daug abejonių pateikta, jų turi visuomenė ir Seimo komisijos pagrindinis tikslas, kad būtų atsakyta į tuos klausimus, išsklaidytos abejonės ir galiausiai, matyt, kas yra svarbiau, įvardytos rizikos, jeigu tokios yra, ir padaryti sprendimai, kurie tas rizikas valdytų“, – „Žinių radijui“ sakė premjeras.

„Kadangi kyla klausimų, manoma, kad nėra pakankamos kontrolės ir auditavimo. Todėl būtina ne tik tai konstatuoti kaip faktą, bet ir siūlyti sprendimus, kuriuos galima padaryti, kad ateityje tokių klausimų nekiltų“, – pridūrė jis.

Rašyti komentarą