Kaip iš 8% metinių palūkanų gauti dar daugiau?

Sudėtinės palūkanos yra investavimo principas, kuomet gautas uždarbis yra ne išgryninamas, o iškart ar kuo greičiau reinvestuojamas kartu su pradiniu kapitalu. Tai – gana įprasta praktika investuojant ilgesniais laikotarpiais, tačiau ne kiekvienas investuotojas apie ją žino ar ja naudojasi. 

Sudėtinių palūkanų efektą paprasta iliustruoti su fiksuotu 1000 Eur kapitalu: jei metinė investicinė grąža siekia, pvz., 8%, kiekvienais metais bus gaunamas 80 Eur uždarbis. Bent 8% metinė grąža pastaruoju metu yra įprasta Röntgen“ platformoje, toks skaičius yra realus ir kaip ilgalaikė vidutinė grąža akcijų rinkose ar su akcijomis susijusiuose fonduose. 

Bet jei gautos palūkanos bus kartą metuose reinvestuojamos kartu su pradiniu kapitalu, pirmų metų grąža sieks 80 Eur, antrų – 86 Eur, trečių – 94 Eur, ketvirtų – 100 Eur ir t.t. Ši logika galioja bet kuriai investicinei priemonei, kurios grąžą galima fiksuoti kartą per metus, tačiau nevertina administracinių ir kitų mokesčių. Sudėtinių palūkanų efektas yra dar stipresnis, jei nuolat investuojama papildomai, pvz., kas mėnesį, kas ketvirtį ar bent kas metus.

Per ilgesnius laikotarpius pastebimos įtakos portfeliui turi ir reinvestavimo dažnis. Kitaip tariant, galimybė reinvestuoti uždarbį kas ketvirtį yra šiek tiek pelningiau nei kartą per metus, o dar patrauklesnė būtų galimybė reinvestuoti palūkanas kas mėnesį. 

Pasak investicijų valdymo bendrovės „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovo Artūro Milevskio, didesnė dalis patyrusių, konservatyvesnių ir juo labiau ilgalaikių Lietuvos investuotojų yra linkę reinvestuoti gautą uždarbį. 

„Sakyčiau, kad reinvestavimas yra standartas, tačiau tikrai yra tokių žmonių, kuriuos domina vien tik palūkanų srautas, iš kurio galima gyventi arba skirti kasdienėms išlaidoms. Vyriausi, pensinio amžiaus investuotojai taip pat labiau ieško papildomų pajamų srauto. Galbūt tarp jaunimo dažniau rastume žmonių, kurie renkasi investuoti tiesiogiai į akcijas, paspekuliuoti ir bandyti „prigauti“ savo 100% ar 1000% kainos augimą, nors aš asmeniškai to niekam nerekomenduoju. Tačiau didžioji investuotojų masė palūkanas ar dividendus reinvestuoja. Netgi vadinamoji „vadovėlinė“ istorinė akcijų grąža, tarkime, 8-10%, dažniausiai įtraukia sudėtinių palūkanų efektą, t.y. šiuose skaičiuose yra tiek vertės augimas, tiek dividendai, tiek reinvestavimas“, – komentuoja A. Milevskis. 

Kaip tai veikia platformose? 

Investavimas per sutelktinio finansavimo platformas su NT įkeitimu leidžia patogiai išnaudoti sudėtinių palūkanų efektą. Tai lemia kas ketvirtį be administracinių mokesčių išmokamos palūkanos ir fiksuota grąža. 

Pasak sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, platformų siūlomi trumpi 6-18 mėn. investavimo terminai, fiksuota 8-10% metinė grąža, pirminis turto įkeitimas kaip apsaugos priemonė investuotojams, nuliniai administravimo mokesčiai ir kas ketvirtį išmokamos palūkanos yra patrauklus derinys daugeliui investuotojų tipų. Visa tai sukuria ir pasirinkimo laisvę: investuotojai vidutiniškai kas metus termino pabaigoje gali patys nuspręsti – investuoti į naujus projektus ar pasilikti pinigus sau. Šitaip platformos atliepia tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių investuotojų poreikius. Visa tai galioja tiek investuojantiems mažiausias įmanomas 100 Eur sumas, tiek stambiems ir profesionaliems investuotojams. 

„O kalbant apie ilgalaikius investuotojus, sutelktinio finansavimo platformos turi ir plika akimi ne iš karto pastebimą sudėtinių palūkanų privalumą. Investuojant į akcijas ar su jomis susijusius fondus, grąža nėra iš anksto žinoma, dividendus išmoka toli gražu ne kiekviena įmonė, o dažnus pirkimo ar pardavimo sandorius, ypač nedidelėmis sumomis, riboja administraciniai mokesčiai. Savo ruožtu sutelktiniame finansavime investuotojai kas ketvirtį gauna iš anksto žinomą grąžą, todėl ilgalaikiams investuotojams patogu kaskart ją reinvestuoti ir šitaip nuosekliai auginti savo portfelį“, – komentuoja G. Zarembienė. 

Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad išskirtiniais atvejais akcijos visgi gali per trumpą laiką sugeneruoti ir dviženklę ar net triženklę grąžą. Tačiau lygiai taip pat nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių atveju akcijos gali lemti ir milžiniškus nuostolius. Be to, akcijų grąža priklauso nuo ekonominio fono, t.y. konkretaus laikotarpio ir aplinkybių, kada jos parduodamos. Galiausiai, jei prekiaujama pavienėmis akcijomis, tai dažniausiai reikalauja specifinių žinių ir didesnio aktyvaus įsitraukimo, o daugelio investuotojų kasdienė veikla net nėra susijusi su finansų rinkomis. 

„Be abejo, akcijose įmanomos ir dažnai viešinamos neįtikėtinos sėkmės istorijos. Tačiau lygiai taip pat įmanomos nesėkmės, o vidutinė ilgalaikė metinė grąža iš kokybiško akcijų portfelio įdėjus nemažai darbo siekia 5-10% – iš esmės tiek pat, kiek siūlo sutelktinio finansavimo platformos, pvz., „Röntgen“. Tik pastarosiose grąža yra fiksuota ir žinoma iš anksto, palūkanos išmokamos kas ketvirtį, nėra administravimo, sandorių, laikymo ar kitų mokesčių. Labai svarbu tai, kad platformose investuotojų naudai visada yra įkeičiamas gerokai vertingesnis turtas nei pati paskola – tai itin aktuali investicijos apsaugos priemonė neapibrėžtais laikais. Be to, platformose gauta uždarbį patogu iškart reinvestuoti – taip elgiasi didelė dalis ilgalaikių investuotojų“, – sako G. Zarembienė. 

Tiesa, akcijose daugiau besispecializuojančio „Synergy Finance“ atstovo A. Milevskio nuomone, platformų investuotojams reikia atsižvelgti į tokius faktorius kaip galimi paskolos vėlavimai ir įkeisto turto realizavimas galimos projekto nesėkmės atveju, taip pat ilgesnius ar trumpesnius laikotarpius, kai investuotojo pinigai nedirba. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad akcijose ar fonduose įmanomos įvairios mokestinės vertės, pvz., gautus dividendus labiau apsimoka reinvestuoti, o prireikus grynųjų labiau verta parduoti dalį fondo vienetų. Be to, kai kurios įmonės, ypač JAV, mieliau renkasi supirkinėti savo akcijas šitaip didinant jų vertę ir galutinę investuotojo grąžą. 

„Tokio lankstumo platformose ir verslo paskolose yra mažiau. Bet tiesa ir tai, kad akcijose nepasirinksime grąžos. Tačiau aš visiems investuotojams sakau, kad svarbiausia yra pradėti. O pradėjus tikrai galime kontroliuoti investavimo dažnį, skiriamas sumas ir trukmę, taip pat discipliną. Visa tai per ilgą laikotarpį neabejotinai duos teigiamą ir labai apčiuopiamą rezultatą nepriklausomai nuo to, į ką konkrečiai investuosite. Svarbiausia tiesiog pradėti“, – sako A. Milevskis. 

Geriausia – investuoti ir reinvestuoti nuolat 

Apskritai investavimo svarbą lietuviai supranta vis geriau. Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad neprofesionalių investuotojų per 2022 m. šalyje padaugėjo beveik net dešimtadaliu iki 54 tūkst., tačiau šioje statistikoje LB vertina tik investuojančius į akcijas, fondus ar obligacijas.

Pastaruoju metu gyventojus investavimu be kitų priežasčių skatino domėtis ir rekordinė infliacija. Nors iš pirmo žvilgsnio 8% metinė grąža neatrodo didelė, išsiugdžius investavimo įprotį, investuojant nuolat ir reinvestuojant grąžą per ilgesnius laikotarpius galima pasiekti įspūdingų rezultatų.

Pasak G. Zarembienės, dar vienas plika akimi nematomas investavimo privalumas yra tai, kad kiekvienais metais uždarbio ir nuosavų lėšų santykis keičiasi vis greičiau. Kitaip tariant, pirmuosius kelis metus investicinė grąža neatrodys įspūdinga, bet jos dalis lyginant su įdėtu kapitalu kiekvienais metais augs greičiau nei ankstesniais. Šitaip jau prieš 20-uosius investavimo metus investicinė grąža viršys nuosavą kapitalą, tačiau tam reikia tiek nuolat investuoti, tiek reinvestuoti uždarbį. 

„Žinoma, visos investicijos yra susijusios su rizikomis, todėl investuotojams visada rekomenduojame diversifikuoti portfelius per skirtingus instrumentus, turto klases ar geografiją. Svarbiausia yra apskritai investuoti – išsiugdyti įprotį, išlaikyti discipliną ir nuoseklumą. Tokiu atveju net konservatyvesnėmis laikomos investicijos per keliolika ar keliasdešimt metų gali atnešti įspūdingus rezultatus“, – sako G. Zarembienė. 

„Röntgen“ platforma šiuo metu vienija daugiau kaip 15 tūkst. investuotojų. Pernai per platformą investuotojai iš viso sutelkė 24,1 mln. Eur arba 70% daugiau nei 2021 m. „Röntgen“ specializuojasi stambesniuose ir savo klasėje išskirtiniuose NT projektuose, o rinkoje išsiskiria konservatyvesniu požiūriu į finansavimą: tai lemia, kad „Röntgen“ yra viena nedaugelio rinkoje, neturinčių vėluojančių ar nevykdomų paskolų. 

„Synergy Finance“ yra tyrimais bei statistiniu modeliavimu pagrįsto likvidaus investavimo ekspertai, valdantys didžiausią Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) portfelį šalyje. Įmonės valdomas turtas siekia daugiau nei 100 mln. Eur. Tai vienintelė ne bankinė investicijų valdymo įmonė Baltijos šalyse, savo investuotojams galinti pasiūlyti visas pagrindines turto klases apimantį investavimą nuo 50 EUR.