Kriptoįmonių reguliavimas Lietuvoje griežtės: o kaip yra kitose šalyse
Kriptoįmonių veikla Lietuvoje nepakankamai reglamentuota, sako Lietuvos bankas. Situacija netrukus pasikeis, kai lapkritį įsigalios naujos veiklos taisyklės. O kokia situacija yra kitose valstybėse?
Lietuvoje besikuriančioms kriptoįmonėms licencijų nereikia, kriptovaliutų rinkos reguliavimas, iš esmės, susijęs tik su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais. Šią rinką prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tačiau jos įgaliojimai nėra itin platūs.
Kas keisis Lietuvoje
Dėl sąlyginai laisvai reguliuojamos rinkos Lietuvoje sparčiai kuriasi įvairias kriptopaslaugas siūlančios įmonės. Dar 2021 m. rugsėjį buvo 24 kriptokeityklos, o 2022 m. kovo viduryje skaičius išaugo iki 250.
Siekiant aiškesnės veiklos tvarkos, žadama, kad jau lapkritį įsigalios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto pakeitimai. Jie numato, pavyzdžiui, didesnį įmonių įstatinį kapitalą (dabar jis tesiekia 2.500 Eur), taip pat tai, kad kliento tapatybė būtų nustatoma nepriklausomai nuo operacijos sumos, draudimą paslaugų teikėjams drausti sudaryti anonimines sutartis ar priimti kitus sprendimus dėl tokių sutarčių.
Numatoma, kad rinką ir toliau prižiūrėtų FNTT, tačiau būtų griežtinami reputacijos reikalavimai įmonės valdymo ir priežiūros organų nariams, naudos gavėjams, įmonė ar bent jos dalis turėtų veikti Lietuvoje, administracijos vadovas privalėtų reziduoti Lietuvoje.
Kaip kritpoįmonių veikla reglamentuojama kitose valstybėse ir kokios naujos taisyklės įsigalios Europos mastu, daugiau skaitykite portale manopinigai.lt.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti