Virtuvės šefas D. Praspaliauskas atvirai apie savo finansus

Publikuota: 2022-01-14
Deivydas Praspaliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) foto.
svg svg
Deivydas Praspaliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) foto.

Nuolat kalbama apie tai, kaip smarkiai žmonės per pandemiją augino savo santaupas, bet ne visiems gyvenimas buvo toks lengvas. Paslaugų sektorius, o ypač restoranai, ilgai apskritai buvo uždaryti, tad tai neišvengiamai kirto visiems šio sektoriaus dalyviams per kišenę.

VŽ tęsia straipsnių ciklą apie tai, kaip verslininkai ar įmonių vadovai, kurie dažniausiai pasakoja apie įmonių finansus, tvarkosi su savo asmeninėmis kišenėmis.

Šįkart manopinigai.lt apie finansus kalbasi su šefu Deivydu Praspaliausku, restorano „Amandus“ įkūrėju. Restoranų verslas specifinis – asmeninės pajamos nuo sėkmės čia priklauso labiau nei daugelyje kitų verslų.

Pašnekovas pasakoja, kad pandemija per kišenę kirto smarkiau, nei įmanoma įsivaizduoti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dažniausiai kalbate apie maistą, rodote, kaip jį gaminate, apie asmeninius jūsų finansus niekur nesu skaitęs.

Gal kokius keturis kartus esu kalbėjęs ne apie maistą. Gal apie šeimą, automobilius, bet vis tiek klausimai dažniausiai sukasi apie tuos pačius dalykus.

Pokalbiui susitikome viduryje dienos, 15 val., per patį darbymetį. Kaip dabar atrodo jūsų darbo diena, ar apskritai šiais sudėtingais laikais turite daug darbo?  

Darbo daug. Kiekvieną dieną reikia sužiūrėti, ar žmonės iš tiesų vakarieniaus, ar nepamiršo, kad vakarieniauja. Dabar dar daug tokių, kurie turėjo kontaktą ar buvo užsikrėtę. Daug darbų. 

Žmonės iš anksto rezervuoja stalelius, tad atėjus dienai, kai jie turi vakarieniauti, jiems reikia apie tai priminti.

Siunčiam dvi žinutes, bet, pavyzdžiui, šiandien iš 44 svečių liko tik 28. Bet yra laukiančiųjų sąrašas, dabar jau vėl turime 42.  

Eikime prie to, kaip jums sekėsi išgyventi metus, kai restoranas buvo uždarytas. Net nedrąsu klausti, kiek sumažėjo jūsų pajamos.

Mūsų restoranas yra šeimos verslas. Mano dama prižiūri popierinius dalykus, aš – kūrybinius. Turėjome gal penkiaženklę sumą santaupų, jei kas blogo nutiktų.

Buvome visiškai saugiai nusiteikę, išvažiavome į kelionę, bet jau grįžtant supratome, kad žemė smarkiai dreba.

Tada supratau, kad restoranų versle 150.000 Eur gali staigiai dingti. Labai greitai. Praėjo gal dvi savaitės ir matome, kad liko gal 10.000 Eur. Sėdome ir galvojome, kaip elgtis, ką dabar daryti.

Daug dalykų suvalgė finansus. Patalpų nuomininkai į sunkumus nekreipė dėmesio, jiems buvo vienodai ir jie parodė savo tikrą veidą. Aš net pralaimėjau bylą, nes, pasirodo, karantinas nebuvo joks force majeure.

Supratus, kad situacija yra kritinė, mano pasirinkimas buvo keisti strategiją, mažinti patalpas ir ne uždaryti restoraną, o atidaryti kitą. Iš brangios Pilies gatvės persikėliau į šiek tiek pigesnę Užupio gatvę. Radau patalpas, kurios perpus mažesnės ir pigesnės. Kažkieno kito nesėkmė man buvo sėkmė.

Nusprendėme, kad sudėsime visus likusius resursus ir dar save pačius įdarbinsime įrengiant restoraną.

Įsivaizduoju, kad tokioje situacijoje stresas turėtų būti milžiniškas.

Pirmomis dienomis tiesiog išvažiavome į Preilą, kad galėtume tiesiog išsirėkti miške, nematyti nė vieno žmogaus. Taip tuo metu buvo, taip jautėmės.

Turėjome penkerių metų planą. Vienas restoranas, vėliau – gal kitas restoranas, gal kitas modelis, naujas produktas, kūryba. O tada viskas subyrėjo. Viskas, kam ruošėmės. Turbūt niekada neturėjau sunkesnių metų.

Bet aš nė kiek nesiguodžiu, nelaikau savęs kažkokiu nuskriaustuoju, nes buvo, kam baigėsi skaudžiau.

Pasitikrinome savo odos storį, savo raumenis, savo svečius. Sužinojome, ar tikrai esame restoranas, į kurį jie nori ateiti.

Koks buvo jausmas, kai galiausiai vėl pavyko atidaryti?

Visai kita erdvė, mažesnis kolektyvas, kiti žmonės, bet aš puikiai žinojau, ką man reikia daryti.

Kiekvienas svečias atėjo su kokiomis nors lauktuvėmis, kokia nors dovana, gėlėmis. Atėjo daugybė žmonių, kurie vietas buvo rezervavę jau kur kas anksčiau ir net nesuprato, kad čia visai kitas restoranas.

Būdavo, kad 19 val. 15 min. ir tik du staleliai iš dvidešimties užimti. Tikrai kažkas negerai. Išeinu į gatvę ir matau, kad visi stovi ir laukia prie krautuvėlės durų, tikisi, kad kažkas atidarys (juokiasi).

Ar lietuviai solidarūs? Man pačiam, kai tik vėl restoranams buvo leista dirbti, norėjosi juos palaikyti, su šeima ėjome į mums labiausiai patinkančius. Ar daug matėte tokių žmonių?

Tikrai pajutau, kad mūsų lankytojai yra lojalūs. Iš tiesų niekas nevalgo kiekvieną savaitę kugelio, bet pas mus ėjo ir pirko. Kepėm kugelius, kvietėm per langus, per duris atsiimti, kad galėtume kokį nors kontaktą palaikyti.

Jei aš nueinu pas kokį nors kirpėją apsikirpti, jis retkarčiais ateina pas mane pavalgyti. Aš tuomet jaučiuosi puikiai, nes vieni kitus palaikom.

Dabar aš žmonių klausiu: „Kodėl tavęs nematau savo restorane?“ Per karantiną šiuo klausimu pasidariau kiek agresyvesnis.

Pakalbam apie verslą ir asmeninius finansus. Etaloninis pavyzdys: jei kurčiau verslą, tai imčiausi kokios kavinės ar atidaryčiau barą. Man atrodo, kad šitas verslas beprotiškai sunkus ir nestabilus. Kaip atrodo jums?

Yra įvairių modelių ir restoranų tinklų, modeliai yra tokie, kur kalbama tik apie verslą. Bet ten jau iki tokio lygio, kad turi skaičiuoti dantų krapštukų kainas, gal tada gali kažką iš to išpešti.

Restorano pelningumą pakelti 10% yra labai sudėtinga. Įsivaizduokite, kad restorane atšaukiamas vienas stalelis, nelieka keturių žmonių. Tai reiškia, kad 10% galimo pelno nubyra. Tuomet supranti, kad tu dirbi tik tam, kad išlaikytum turimą finansinį lygį, bet iš esmės negauni jokio pelno.

Verslas nėra lengvas, bet labai daug kas priklauso nuo žmonių lojalumo, supratingumo. Man labai svarbu žinoti, kokie žmonės pas mane lankosi.

Jei žmogus paskutinę minutę atšauks stalelį ir aš ten daugiau nieko kito nespėsiu pasodinti, tai aš tiesiog dirbsiu veltui.

Darbas – labai įdomus. Turėdamas restoraną, palieti visas įmanomas verslo sritis.

Ar nekyla minčių atidaryti ne vieną restoraną, galbūt sukurti restoranų tinklą, plėstis į Klaipėdą ar Kauną?

Jei nori būti restorano vedlys, jo veidas, tuomet sunku yra turėti daugiau nei vieną restoraną.

Aš ir dabar galvoju apie restoranų tinklą, kur butų ne vienas ir ne du restoranai, gal koks šimtas.

Bet dviejų tokio tipo restoranų, koks yra „Amandus“, Lietuvoje aš nenorėčiau turėti. Viename svečiai liks tavęs nepamatę, nepabendravę, kitame svečiai bus labai patenkinti, nes tave restorane matys gyvai.

Mano modeliui, kai aš pats esu vedlys, sunku turėti kelis restoranus.

Nemažai pakalbėjome apie verslo reikalus, o dabar apie asmeninius finansus, kurie, aišku, turint savo verslą yra labai susiję. Ar jūs galvojate apie pensiją, ar jai kaupiate? Kaip kaupiama pensijai būnant restorano vadovu?

Pasakysiu atvirai – tik labai neseniai pradėjau apie tai galvoti. Tik dabar pažiūrėjau, kad kaupiu kokius trejus ketverius metus. Kaupiu trečioje pakopoje, kiekvieną mėnesį į sąskaitą įnešu kažkokią sumą, kuri vėliau yra investuojama.

Taip pat su banko pagalba saugiai investuoju į akcijų fondus. Mažai apie tai suprantu, norėčiau suprasti daugiau. Pagrindinis mano tikslas ateityje – nekaupti. Norėčiau sukonstruoti tokį restoranų tinklo modelį, kad ateityje kaupti nereikėtų.

Norėčiau tiek laiko ir idėjų investuoti į restoraną, kad jis galėtų dirbti ir be manęs.

Norėtumėte „nusimuilinti“? Galėtumėte sukurti restoranų tinklą ir išeiti į pensiją?

Manau, kad su malonumu tai padaryčiau. Dabar mano kasdienybė tokia, kad tai nėra tiesiog vieno etato darbas, tu daugiau ar mažiau dirbi visą laiką.

Kai per karantiną pavykdavo įjungti atostogų režimą, galvodavau, kad esu nusipelnęs.

Jūsų šeima pagausėjo, susilaukėte vaiko. Gal ir tai pakeičia požiūrį į pinigus, finansų tvarkymą?

Tie kasdieniai vartojimo įpročiai vis tiek išlieka, gal net mažiau pradėjome taupyti. Norisi mėgautis tėvyste, pirkti kuo geresnius maisto produktus.

Bet atsirado stimulas daugiau dirbti ne veltui nei veltui.

Esu girdėjęs, kad turint restoraną ar kad ir nedidelę kavinę daugeliui jų įkūrėjų tenka nemažai pasiskolinti. Ar tai tiesa? Ar lengvą tokiam verslui gauti paskolą? Kiek reikia turėti savų pinigų?

Tai nėra labai paprasta, dažniausiai net nepavyksta. O jei ir pavyksta, būsi po labai dideliu padidinimo stiklu.

Restoranas dabar veikia sėkmingai, anksčiau turėtą irgi uždarėme sėkmingai.

Bet, pavyzdžiui, ėmiau paskolą būstui įsigyti, tai bankas finansavo tik 65% jo vertės. Tiesą sakant, iš pradžių visai nenorėjo duoti kredito, nes restoranų verslas yra pernelyg rizikingas sektorius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kas ta rizikos tolerancija: koks investuotojas esate jūs

Investuotojai labai dažnai skirstomi pagal tai, kiek rizikos yra linkę prisiimti. Įprastai teigiama, kad kuo...

Mano pinigai
2022.01.25
Spyris kaupti pensijai

Į kaupimą pensijai pirmą kartą automatiškai bus įtraukti ne tik iki šiol niekada nekaupę pensijai gyventojai,...

Mano pinigai
2022.01.21
7 dalykai, kuriuos nuolat sau meluojame apie pinigus

Asmeninių finansų patarėjai sako, kad žmonės nuolat sau meluoja apie savo finansinę padėtį, gaunamą...

Mano pinigai
2022.01.18
Ar jums reikalingas finansų patarėjas

Greičiausiai iš karto pasakysite – ne. Įprastai žmonės mano apie savo finansinę situaciją viską išmanantys,...

Mano pinigai
2022.01.17
Virtuvės šefas D. Praspaliauskas atvirai apie savo finansus

Nuolat kalbama apie tai, kaip smarkiai žmonės per pandemiją augino savo santaupas, bet ne visiems gyvenimas...

Mano pinigai
2022.01.14
Viską sumokėjus lieka 1.000 Eur: ką su juo daryti

Infliacijos augimo skaičiai kasdien vis baisesni. Tiems, kurie turi daug pinigų, tai, viena vertus, gal ir...

Mano pinigai
2022.01.11
Derybos perkant naujus namus: pirminė, antrinė rinkos ir nuolaidos

Perkant itin brangius daiktus, pavyzdžiui, automobilius, būstus, žemės sklypus, visuomet niežti nagai šiek...

Mano pinigai
2022.01.07
Alternatyvus investavimas vis populiaresnis: į ką atkreipti dėmesį

Praėjusiais metais investuoti dėl didelių galimybių uždirbti visame pasaulyje pradėjo nemažai žmonių. Dalis...

Mano pinigai
2022.01.05
Patarimai pradedantiesiems investuotojams: ko tikėtis 2022 metais

Pastaruosius trejus metus akcijų rinkos klestėjo, daugelis pradėjusių investuoti „užsikabino“, nes sugebėjo...

Mano pinigai
2021.12.31
Naujųjų pažadai: ką iš tiesų turite pradėti daryti su savo pinigais Premium

Įvairios apklausos rodo, kad prieš Naujuosius dažniausiai sau pasižadama pradėti sportuoti, daugiau skaityti,...

Mano pinigai
2021.12.31
Asmeniniai finansai: kas galvojant apie savo pinigus lietuviams rūpi labiausiai

Akivaizdu, kad didelei daliai lietuvių šiandien kyla klausimų, ką daryti su per pandemiją sukauptomis...

Mano pinigai
2021.12.28
Pradedant kurti gyvenimą taupyti sunku. O ar būtina?

Taupyti įsigijus pirmuosius namus ir mokant paskolas, auginant mažus vaikus, perkant gyvenimui itin svarbius...

Mano pinigai
2021.12.23
Kaip sukaupti ir per šventes neištaškyti ilgai kaupto biudžeto

Jūsų metiniam biudžetui gruodį – liūdni reikalai. Kad ir kiek skaičiuotumėte, kad ir kiek taupytumėte, prieš...

Mano pinigai
2021.12.22
Sulaukus pensijos: kiek dar gyvensite, kiek pinigų reikės

Pastarieji keli metai investuotojams yra tikras lobis, uždarbis daugelį džiugina, tačiau infliacija jį ryja.

Mano pinigai
2021.12.21
Į antros pakopos pensijos kaupimą įtrauks ir anksčiau jo atsisakiusius 8

Asmenims, kurie 2019 m. neterminuotai sustabdė antros pakopos pensijų kaupimą, nuo kitų metų liepos...

Finansai
2021.12.20
Paskolos refinansavimas: kaip šį procesą vertina didieji bankai

Prieš kelerius metus pasirašius būsto paskolos sutartį šiandien gali atrodyti, kad banko paskolai taikoma...

Mano pinigai
2021.12.17
Patarimai būsto nuomotojams ir nuomininkams: ką numatyti sutartyje

Daugelis būsto sutarčių sudaromos labai paprastai: atspausdinamos radus pirmą nuorodą internete, dažniausiai...

Mano pinigai
2021.12.16
Šventės: nesiskolinkite ir nelenktyniaukite

Prieš šventes ir per jas daugelis išleidžia kur kas daugiau pinigų nei įprastai, juolab ir atlyginimai dažnai...

Mano pinigai
2021.12.14
Kaip aš pradėjau investuoti: patirtys, klaidos ir pamokos 1

Lietuvoje puikiai žinomi investuotojai ir aktyviai investuojantys verslininkai į finansų rinkas pateko labai...

Mano pinigai
2021.12.09
Nuomoju būstą: žala ar nusidėvėjimas

Jei nuomojate savo būstą, greičiausiai vertinate nuomininkų jam padarytą žalą. Vienokia žala yra įprasta,...

Mano pinigai
2021.12.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku