Svyruojant Lietuvos eksportui „Aon" įspėja – Europos rinkų laukia rimti iššūkiai

„Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos pasaulyje, Lietuva šiemet demonstruoja išskirtinį ekonominį atsparumą ir augimą. Nors Europos Sąjungoje esame viena iš sparčiausiai BVP auginančių šalių, norime iš anksto pranešti apie pavojus – didžiosioms Vakarų Europos rinkoms toliau stagnuojant arba esant recesijoje, Lietuvos eksportuotojų laukia nemenki iššūkiai“, – sako Darius Klemka, „Aon Baltic“ kredito draudimo grupės vadovas.

Vakarų Europai prognozuojamas 10 proc. ir daugiau nemokumo atvejų augimas

Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, būtina suprasti, kaip Vakarų Europos ekonomikos problemos gali paveikti ne tik Lietuvos eksportą, bet ir tarptautinius verslo santykius. Remiantis naujausia „Aon" kredito sprendimų rinkos įžvalgų ataskaita „Aon’s Credit Solutions Market Insights Report H2 2024“, pagrindinėms Europos rinkoms – Vokietijai, Prancūzijai bei Jungtinei Karalystei – prognozuojama, kad net ir 2024 metai bus užbaigti su 10–20 proc. didesniu nemokumo rodikliu, palyginti su 2023 metais.

Lietuvos duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. sausį–rugsėjį didžiausia Lietuvos eksporto partnerė buvo Latvija, į kurią keliavo 11,6 proc. viso šalies eksporto. Antroje vietoje – kaimyninė Lenkija (9,7 proc.), trečioje – Vokietija (8,4 proc.). Reikšmingą eksporto dalį sudaro Nyderlandai (6,6 proc.) ir Estija (6 proc.), o Jungtinės Amerikos Valstijos užima šeštą vietą su 5 proc. eksporto dalimi.

„Eksporto diversifikacija į naujas rinkas ir stabilus augimas tradicinėse rinkose rodo Lietuvos verslo gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, – pastebi D. Klemka. – Vis dėlto, stebint didžiųjų Europos šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės – ekonominį sąstingį, verslininkams svarbu kritiškai įvertinti, ar jų įmonių eksporto kryptys yra pakankamai diversifikuotos ir apsaugotos.“

Dirbtinio intelekto įtaka verslo transformacijoms

Kartu su augančia finansine rizika įmonės taip pat susiduria su kitais transformacijos iššūkiais – ypatingai dirbtinio intelekto (DI) plėtra, kuri daro didžiulę įtaką ne tik eksporto rinkoms, bet ir įmonių vidiniams procesams.

Pasak Alinos Kliaugaitės Buemann, „Aon Baltic“ kreditų rizikų vertinimo ekspertės, augant įmonių nemokumo atvejų skaičiui, finansų vadovams tampa ypač svarbu užtikrinti efektyvų kredito rizikos valdymą ir likvidumo planavimą. Naujausi „Aon” tyrimai atskleidžia precedento neturinčius pokyčius darbo rinkoje – net 60 proc. šiandieninių darbo vietų išsivysčiusiose ekonomikose artimiausiu metu patirs reikšmingą DI įtaką.

„Stovime ant didžiulių permainų slenksčio, – teigia A. Kliaugaitė Buemann. – Mūsų prognozės rodo, kad jau 2025-aisiais net 85 proc. klientų aptarnavimo operacijų bus automatizuotos, o finansų sektoriuje 40 proc. rutininių užduočių atliks dirbtiniu intelektu pagrįstos sistemos.“ Tyrimo duomenimis, didžiausi pokyčiai numatomi keturiose pagrindinėse srityse: duomenų analizėje, klientų aptarnavime, dokumentų valdyme ir rizikos vertinime.

Kad būtų galima sėkmingai integruoti DI technologijas, svarbu ne tik įdiegti technologinius sprendimus, bet ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų pasirengę šiai naujai realybei. Organizacijoms, norinčioms išlikti konkurencingoms, svarbu skirti ypatingą dėmesį darbuotojų perkvalifikavimui, hibridinių darbo sistemų diegimui, kibernetinio saugumo stiprinimui ir naujų, į DI orientuotų pareigybių kūrimui.

Prekinių kreditų draudimo aktualumas Lietuvos rinkoje

Kol dirbtinio intelekto technologijos ir rinkų transformacija diktuoja naujas taisykles, tradicinės rizikos, tokios kaip nemokumo atvejai ir kredito draudimo poreikis, išlieka aktualios. Lietuvos kreditų draudimo sektoriuje pastebimas reikšmingas išmokų augimas.

„Didžiausi pasaulyje prekinių kreditų draudikai demonstruoja stabilius veiklos rezultatus, o išmokų lygis kol kas išlieka žemesnis nei prognozuota. Prekinių kreditų draudikų rizikos apetitą patvirtina faktas, kad per pastaruosius 12 mėn. kredito draudimo bendrovės 2 proc. padidino kredito limitų suteikimą, siekiantį gana aukštą 78 proc. lygį“, – pažymi kreditų rizikų vertinimo ekspertė.

Visgi situacija Lietuvoje rodo kitokį paveikslą – kreditų draudimo kompanijų rezultatai ženkliai suprastėjo. Lietuvos banko pateikiama statistika atskleidžia, kad tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ nuostolingumas ženkliai išaugo: iki 2024 m. spalio pasirašyta 6,6 mln. Eur draudimo įmokų, o išmokos siekė net 6,42 mln. Eur. Palyginimui, per visus 2023 m. „Coface“ pasirašytų įmokų suma buvo 8,26 mln. Eur, tačiau išmokos siekė tik 2,45 mln. Eur.

„Matome, kad šiemet didžiausios draudimo išmokų sumos pateko į vieną iš rudens mėnesių, kai nemokia buvo pripažinta viena didžiausių logistikos ir pervežimo bendrovių Lietuvoje“, – paaiškina D. Klemka.

Nepaisant optimistinių Lietuvos ekonomikos rodiklių, pasak D. Klemkos, nemokumas nesvetimas ir stambiam vietos verslui. Tai įrodo, kad prekinių kreditų rizikos draudimas nepraranda aktualumo net ir esant pozityvioms ekonominės raidos prognozėms. Kiti aktyviai Lietuvoje veikiantys kreditų draudikai, tokie kaip „Allianz Trade“ ir „Atradius“, viešai neskelbia savo duomenų apie pasirašytas įmokas ir išmokėtas sumas. Tačiau „Aon“ klientų duomenys rodo, kad draudimo išmokų skaičius ir sumos išaugo ir šiose bendrovėse.

„Prognozuojame, kad 2025 m. situacija nepagerės – nemokių kompanijų skaičius ir kreditų draudimo išmokų augimas tęsis. Todėl atsakingas prekinių kreditų rizikos valdymas išliks esminis sėkmingam verslo tęstinumui“, – apibendrina D. Klemka.