Nauja MO paroda – apie seksualumo kultūrą Baltijos šalyse
Kaip rašoma viename iš parodos informacinių blokų, jos pavadinimą įkvėpė Česlovo Lukensko 1984 m. piešinys „Šito pas mus nėra“. Menininko teiginys pranašiškai nuspėjo anuomet išgarsėjusį 1986 m. surengtą teletiltą tarp SSRS ir JAV: vykstant transliacijai moteris iš Sovietų Sąjungos pareiškė, kad jos šalies TV reklamoje sekso nėra. Nuo Stalino valdymo laikų SSRS nuožmiai kovojo su seksualumu – cenzūra ilgiems dešimtmečiams ištrynė iš viešosios erdvės su juo susijusį turinį ir diskusijas.
Kodėl seksą reikėjo užgniaužti ir kokia meilės forma buvo leidžiama? Kuo šiandien čia vyraujančios viešos intymumo, lyties, meilės ir seksualumo sampratos skiriasi nuo ankstesniųjų? Kokiu mastu tebesame užburti sovietmečio svajonių ir kaip per tą laiką keitėsi nacionaliniai siekiai?
Šie klausimai parodoje keliami remiantis naujais Baltijos šalių meno kolekcijų tyrimais, pastaruoju metu pasirodžiusiomis akademinėmis publikacijomis apie Baltijos regiono seksualinę kultūrą ir iš naujo apmąstytais ligšioliniais menotyriniais pasakojimais.
Meninio tyrimo apie Baltijos šalių seksualumo istoriją kontekste paroda pristato beveik 300 meno kūrinių iš privačių kolekcijų bei muziejų ir 130 menininkų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos, jos kuratoriai – Inga Lace (Latvija), Adomas Narkevičius (Lietuva) ir Rebeka Poldsam (Estija).
„Mus domino lyčių santykių vaizdavimas, kuris apima visas gyvenimo sferas. Sukūrėme sąlyginį kasdienio gyvenimo pjūvį su skyriais apie viešąją sferą, darbo vietą, laisvalaikį, vakarėlius, senatvę, poras ir šeimas, paplūdimį, mišką ir fantazijų scenas.
Kiekviename skyriuje pateikiame vyrų, moterų, heteroseksualių, homoseksualių ir queer asmenų požiūrį į temą. Toks požiūris leidžia išryškinti heteronormatyvumo, kuriame yra ir mizoginijos, ir mizandrijos, visagalybę – ji formuoja žmonių gyvenimus neatsiklausdama jų sutikimo ir daro visų gyvenimus nelaimingesnius, ypač tų, kurie neatitinka socialinių lūkesčių“, – pristatydama parodą sakė Rebeka Poldsam.
Anot parodos rengėjų, ekspozicija buvo kuruojama per trejopą prizmę – „atsižvelgiama į skirtingas intymumo formas, normas ir fantazijas lyčių santykiuose bei Baltijos šalių seksualinėse kultūrose. Reaguojant į tiek meno pasaulyje, tiek platesnėje visuomenėje vyraujančius lyčių stereotipus, parodoje gilinamasi į per pastaruosius šešis dešimtmečius įvykusius poslinkius, atskleidžiant esminių pokyčių tempą ir išryškinant įsisenėjusias problemas“.
Pasak Mildos Ivanauskienės, MO vadovės, per visą kuratorinio tyrimo laiką temos problematika ryškėjo ir aštrėjo, o jos ašimi tapo lyčių lygybės klausimai. Šių klausimų aktualumas akivaizdus, o spektras – labai platus: nuo šiuo metu į Seimą vėl sugrįžtančios Stambulo konvencijos iki dovanų vaikams stendų knygynuose, kur dovanos jam – gaubliai ir knygos ir jai – rožiniai gipiūrai.
Atidarymo MOratonas
Kovo 9 d. parodą „Šito pas mus nėra“ atidarys tradicinis MOratonas. Jo programoje – diskusijos ir pranešimai, kviesiantys permąstyti kuriamas bei griaunamas, įvairiais būdais patiriamas normas.
MOratono metu suplanuoti susitikimai su menininkėmis Janina Sabaliauskaite ir Agne Jokše, menotyrininkės Laimos Kreivytės moderuojama diskusija su parodos kuratoriais.
Pranešimą apie kasdienybėje veikiančias normas skaitys sociologė Milda Pivoriūtė, pokalbyje apie seksualumą šių dienų visuomenėje įžvalgomis dalinsis psichologė Miglė Motiejūnė, sociologas Artūras Tereškinas bei lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė, jį moderuos socialinių projektų kūrėja ir fotografė Neringa Rekašiūtė.
Latvių mados dizaineris Bruno Birmanis bei dizainerė Sandra Straukaitė kalbėsis apie prieš 30 m. organizuotus mados reiškinius ir ateities tendencijas pasiūlys, pasirodys „Balaganza“ drag karalienės, o koncertuos Rūta Mur.
MO muziejus įspėja, kad parodoje yra vaikams jautraus turinio – erotinio pobūdžio kūrinių. Nepilnamečiai asmenys į parodą bus įleidžiami tik su lydinčiu suaugusiuoju.
MOratono renginiai yra nemokami su muziejaus bilietu.
Daugiau apie parodą: https://mo.lt/ivykiai/sito-pas-mus-nera/
