P. Kiznio dovana Kaunui – Aleksandro Jogailaičio skulptūra
Monumentą kuria skulptoriai Olesas Sidorukas ir Borisas Krylova iš Ukrainos, Kaunui ir Lietuvai žinomi iš Kauno pilies kieme 2018 m. pastatytos „Laisvės kario“ skulptūros – 7 m aukščio, 3 t svorio bronzinio Vyties ant arklio.
Tąsyk Vyčio skulptūrą, tiksliau – jos idėją iš Vilniaus svetingai priėmę kauniečiai dabar kviečiami išrinkti arba pasiūlyti paminklui tinkamiausią vietą, savo nuomonę išreiškiant internete iki gruodžio 8-osios.
Aleksandro Jogailaičio (1460–1506), Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus skulptūrą, Kaunui padovanojo pramonininkas, mecenatas dr. Pranas Kiznis. Miestas įsipareigojo sutvarkyti aplinką greta būsimo paminklo ir pasirūpinti mažosios architektūros elementais.
„Mes pusantro šimto metų nestatėme paminklų savo istorijai. Tiksliau – mums statė svetimus, nieko bendro su tautos dvasia neturinčius stabus. Man keista pozicija tų, kurie sako, kad mes jau per daug „apsipaminklinom“. Bijau, kad taip kalba tie, kurie nesididžiuoja mūsų kalba, turtinga kultūra. Tie žmonės atmeta mūsų šeimų tradicijas, papročius ir iš principo neskaito mūsų istorijos knygų. Į Kauną atėjome todėl, kad čia tokio negatyvo mažiausia“, – Kauno savivaldybės pranešime cituojamas dr. P. Kiznis.
Anot jo, dažniausiai yra minimi Vytautas bei Žygimantas Augustas, įtvirtinęs Lietuvoje Renesansą, tačiau kitos istorinės asmenybės ir jų darbai primirštami. Aleksandras Jogailaitis labai mylėjo Lietuvą, todėl net tapęs Lenkijos karaliumi į ją neišsikėlė.
Istorikų nuomone, ši asmenybė garsi ir dėl karybos, ir dėl į Lietuvą atneštų humanizmo idėjų, valstybės archyvo – Lietuvos Metrikų – sistemingo pildymo. Manoma, kad pats kunigaikštis vadovavo šalies raštinei ir diplomatinei tarnybai, puoselėjo lietuvių kalbą.
Remiantis istoriniais šaltiniais, Aleksandras Jogailaitis rūpinosi Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika ir miesto parapija. 1503 m. liepos 13 d., paprašytas klebono Jono Zaluskio, jis suteikė Bažnyčiai fundacinių privilegijų, valdų ir žemės mieste bei apylinkėse. Valdovas skatino, kad bent dalis pamaldų vyktų lietuvių kalba.
Siūlo tris galimas erdves
Pasak Kauno savivaldybės, Aleksandro Jogailaičio skulptūrai miestas siūlo tris variantus: Ramybės parko prieigas Miško gatvės ašyje, žaliąjį plotą Draugystės parke bei Mažąjį ąžuolyną ties Kauno apskrities viešąja biblioteka.
Šios vietos minimos kaip „kauniečių ir miesto svečių lankomos erdvės, kurias puošia menininkų kūriniai, istorinius įvykius menantys paminklai bei Kaunui giminingų šalių ir miestų dovanoti akcentai“.
Savivaldybė kviečia gyventojus siūlyti ir kitas galimas lokacijas.
Pagal išrinktą vietą bus atitinkamai orientuoti ir postamento elementai, todėl vėliausiai bus išlietos detalės, susijusios su istorikų įžvalgomis, archyvinių tyrinėjimų rezultatais.
Atidengti paminklą planuojamas 2024-aisiais, per valstybinę arba miesto šventę.
Sykiu VŽ primena, jog Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, spalį atidaryta salė, kurioje eksponuojamas mecenato dr. P. Kiznio padovanotas XV–XVII a. Vakarų Europos dailės rinkinys, daugiau apie jį galima paskaityti čia.
