„Ars Via“ aukcione – Slendzinskis, Kulvianskis, Chagallas

Pasak Algirdo Petraičio, „Ars Via“ vadovo, įdomiausias aukcione pristatomas XIX a. dailės kūrinys – Vincento Slendzinskio (1838–1909) paveikslas „Moteris su rožiniu?. 1899 m. dailininkas „su pribloškiančiu realizmu“ nutapė vargingą moterį, greičiausiai elgetą. 

V. Slendzinskio kūryboje vargetų, elgetų, piligrimų tema buvo svarbi: jis perėmė ją iš savo tėvo dailininko Aleksandro Slendzinskio, kurio palikime žemiausio visuomenės luomo atstovų atvaizdų randama daugiau nei bet kurio kito XIX a. Lietuvos dailininko kūryboje. Be tėvo pamokų, V. Sledzinskis tapybos mokėsi ir pas Kanutą Rusecką.

A. Petraitis atkreipia dėmesį į vieną iš Tarpukario dailės skyriaus kūrinių – Izaijo Kulvianskio (1892–1970) ekspresionistinį „Peizažą su karvėmis“, kurį jis nutapė 1932 m., jau pagarsėjęs Vokietijoje. Šio laikotarpio autoriaus darbų išliko labai mažai, nes 1933 m. dėl Vokietijoje prasidėjusių represijų menininkas buvo priverstas skubiai palikti savo studiją Berlyne ir persikėlė į Palestiną.  

Tarp siūlomų lotų – ir itin reta Marco Chagallo (1887–1985) litografija „Žydo galva“ sukurta pagal jo 1911 m. piešinį, saugomą Paryžiaus Pompidou centre. Analogiškos litografijos yra saugomos Valstybiniame Tretjakovo muziejuje Maskvoje ir Filadelfijos (JAV) meno muziejuje. Dar viena tokia pati litografija 2016 m. buvo parduota Shapiro aukcione Niujorke.

Modernioji dailė

Šiuolaikinės ir moderniosios dailės skyrių sudaro Arvydo Šaltenio, Vinco Kisarausko, Adomo Galdiko, Algirdo Petrulio, Jono Čeponio, Vytauto Kasiulio, Elenos Urbaitytės- Urbaitis, Alberto Veščiūno, Silvestro Džiaukšto, Petro Kiaulėno, Henriko Šalkausko, Leono Katino, Vytauto Kazimiero Jonyno, Antano Martinaičio kūryba.

A. Petraitis atkreipia dėmesį į du kūrinius. Pirmojo, sukurto 1980 m., A. Martinaičio peizažo „Vakaras“ kompozicija neįmantri: čia meninę vertę lemia ne tiek stilizuotas gamtovaizdis, kiek meistriška tapytojo ranka. Sodrus koloritas ir tiršti potėpiai kuria atmosferos virpėjimo ir šviesos bei šešėlių žaismo įspūdį. Savo peizažuose A. Martinaitis įprasmino būties pastovumą ir vidinę pilnatvę.

P. Kiaulėnas, kurio „Peizažą“ siūlo aukcionas, 1957 m. Paryžiuje surengtoje jo pomirtinėje parodoje meno kritikų buvo pripažintas vienu iš savo epochos talentų. 

Vilionės bibliofilams

Aukciono vadovas atkreipia dėmesį į Bibliofilijos skyriaus Senųjų leidinių grupėje pristatomą Upsalos arkivyskupo Olauso Magnuso 1562 m. knygą „Šiaurės tautų istorija”, kurios III skyrius skirtas lietuviams. Joje aprašoma itin reta panegirika Mykolo Kaributo ir Elžbietos Habsburgaitės vestuvėms, kurią 1670 m. parašė Vilniaus universiteto rektorius Stanislovas Tupikas. 

Knygų mylėtojai turėtų atkreipti dėmesį į rinkoje iki šiol nematytą Kvintiljano teisminių kalbų dvitomį, išleistą Vilniuje 1769–1771 m.

Istorinės grafikos ir kartografijos skyriuje pristatomas pasaulinio garso Sebastiano Miunsterio kartografijos šedevras „Europa karalienė“ (1598), to paties autoriaus „Kosmografijoje“ publikuotas LDK herbas Vytis (1614), Abraomo Ortelijaus žemėlapio pirmas leidimas su Lietuvos vardu kartuše (1595).

XIX a. ikonografiją atstovauja įspūdingo dydžio, Ozemblovskio litografuotas Vytauto Didžiojo portretas (1842) ir to paties autoriaus Vilniaus katedros interjero vaizdas iš Vilniaus vaizdų rinkinio (1843). Ne tik retumu, bet ir estetiniu patrauklumu išsiskiria Ivano Trutnevo paveikslo „Trakų pilis“ chromolitografija iš Batiuškovo albumo (1874). Kartografijos mėgėjams bus įdomus ir Vilniuje išleistas Joachimo Lelevelio „Senovės istorijos atlasas“ (1818).

Visus „Ars Via“ aukciono lotus galima apžiūrėti čia Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje ,,Židinys” (Dominikonų g. 15) arba gyvai pačioje galerijoje: gegužės 18 d. 12–18 val., 19 d. 12– 14 val.