Renginiai savaitgalį: kartu su Ukraina

Balandžio 29 d. Vilniuje, pramogų salėje „Vakaris“, Ukrainos roko grupės „Druga Rika“ palaikymo koncertas Ukrainai „Kas jei ne mes?“.

Grupė „Druga Rika“ vadinama Ukrainos roko muzikos legenda. Sakoma, kad ji dainuoja siela. Per 25 kūrybinės karjeros metus grupė išleido 7 studijinius albumus.

Dabar grupė tęsia labdaros koncertinį turą po Europą su programa „Kas jei ne mes?“. Lėšos, surinktos už šiuos koncertus, skiriamos padėti ukrainiečiams apginti savo šalį. 

Balandžio 29 d. Kauno Žalgirio arenoje – paramos Ukrainai koncertas „Vienybės jėga“, jame dalyvaus Lietuvos bei Ukrainos atlikėjai.

Pasak koncerte dalyvausiančio Andriaus Mamontovo, palaikyti Ukrainą yra kiekvieno žmogaus apsisprendimas, ir jis šiuo metu yra labai paprastas: „už“ arba „prieš“. 

Koncerte dalyvaus Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Merūnas Vitulskis, Liepa Mondeikaitė ir Alana Šport, Natalija Bunkė su sūnumi Kristupu, Inga Valinskienė, G&G Sindikatas, Saulius Urbonavičius-Samas, „Violin beats“, Rositos Čivilytės ir Onos Mingės Slušnytės duetas, legendinės grupės „LT United“ bei „Hiperbolė“, šokių studijos „Infinitum“ šokėjai ir kt. 

Prie paramos koncerto jungiasi keturios Ukrainos scenos žvaigždės: Ruslana, Tina Karol, NK-Nastya Kamenskich, Nadya Dorofeeva.

Koncertą organizuoja tarptautinės visuomeninės paramos ir labdaros organizacijos „Rotary“ ir „Lions“, skelbiama, jog už koncertą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainai. 

Balandžio 29 d. 18 val. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), atidaroma tarptautinė paroda „Sudėtingos praeitys. Susiję pasauliai“, skirta skausmingoms Rytų Europos šalių istorijoms.

Joje eksponuojami trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos, Suomijos ir Nyderlandų menininkų darbai. Išgyvenimai, kuriuos sužadina šie kūriniai, dažnai išstumiami iš atminties, ignoruojami ir neįtraukiami į oficialiąją istoriją. Parodoje dalyvaujantys menininkai šiuos išgyvenimus pasakoja per individualias istorijas, sužadindami gilesnius kultūrinės atminties klodus.

Paroda pirmą kartą buvo eksponuota Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje kaip tarptautinio ir tarpdisciplininio projekto „Communicating Difficult Pasts“ dalis. Projektu siekta aktyviai tyrinėti nepatogius ir neretai pamirštus istorijos aspektus, bandant suprasti jų įtaką Baltijos regione ir kaimyninėse šalyse. Ši parodos versija yra organizuojama kaip projekto „From Complicated Past Towards Shared Futures“ dalis. 

Atidarymo metu vyks garso performansas „Sunki dabartis. 65 dienos“ – karo dienoraštis metaliniais pučiamaisiais ir dujų vamzdžiu. Performanso autoriai: Laima Kreivytė (idėja), Arminas Bižys (baritoninis saksofonas), Simonas Kaupinis (tūba) ir Vladas Urbanavičius (skulptūra). 

Balandžio 30 d. 13 val. NDG įvyks lenkų menininkės Zuzannos Hertzberg performansas, lydintis jos kūrinį „Savanorės, kovojusios už laisvę“, skirtą Ispanijos pilietiniame kare dalyvavusioms Rytų Europos moterims atminti. Po performanso, 14 val., lankytojai bus kviečiami į ekskursiją po parodą, joje savo kūrinius pristatys parodoje dalyvaujantys menininkai. 

Daugiau informacijos apie kitus parodos renginius čia. 

Balandžio 30 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – „Variacijos su orkestru“, koncerte dalyvaus Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir pianistė Pina Napolitano (Italija). Diriguos maestro Modestas Pitrėnas.

Koncertą pradės „Simfonija su fortepijono solo“, J. Brahmso Antrasis fortepijoninis koncertas, išsiskiriantis monumentalia forma ir orkestro partijos reikšmingumu. Kūrinys programai pasirinktas neatsitiktinai – jį Pina Napolitano jau įrašė su M. Pitrėno diriguojamu LNSO, kompaktinė plokštelė turi pasirodyti šiais metais.

Kitas opusas – anglų romantiko Edwardo Elgaro simfoninės variacijos „Enigma“ – vienas stambiausių ir reikšmingiausių E. Elgaro veikalų orkestrui, vadinamos geriausiu formos pavyzdžiu po J. Brahmso variacijų J. Haydno tema.

Balandžio 30 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vienos ryškiausių visų laikų Lietuvos operos primadonų Irenos Milkevičiūtės studentų koncertas „Dovana“, skirtas Profesorei. 

Koncertuos I. Milkevičiūtės klasėje studijuojantys jaunuoliai, kai kurie jų jau pelnę apdovanojimų konkursuose, bei jos klasės absolventė, sopranas Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė. Dainininkams akompanuos pianistė Raminta Gocentienė. Žadama, kad koncerto metu klausytojų laukia staigmena – galbūt į sceną kartu su savo auklėtiniais užlips ir pati Irena Milkevičiūtė. 

Renginys nemokamas.

Iki balandžio 30 d. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos katedroje dar galima spėti apžiūrėti parodą „Nugyventas laikas“, kurioje – garsaus ispanų menininko Torregar nutapytos garsių žmonių laidojimo kaukės.

Torregar slapyvardžiu prisistatantis menininkas kinišku rašalu popieriuje užfiksavo bėgančio laiko pokyčius žmogaus veide. Darbų ciklą jis sukūrė tyrinėdamas mirties kaukes, kurias rado aplankęs daugybę Europos muziejų.

Menininko kūriniuose esama ir istorinių asmenybių veidų įspaudų, tarp jų – matematiko ir fiziko Blaise'o Pascalio, kompozitorių Gustavo Mahlerio, Josepho Haydno, Richardo Wagnerio, Ludwigo van Beethoveno. Pasak paties Torregar, parodoje bene ryškiausia – nežinomos moters kaukė. „l'Inconnue de la Seine“ („Nežinoma Senos moteris“) buvo rasta 1880 m. pro Paryžių tekančios upės dugne. 

Torregar – iš Mursijos regiono kilęs menininkas Jose Antonio Torregrosa Garcia. Jis baigė Valensijos politechnikos universiteto San Karloso fakulteto Vaizduojamųjų menų studijas, ten apgynė daktaro disertaciją. Šiuo metu jis yra tapybos katedros docentas Mursijos Universiteto Dailės fakultete. Torregar yra surengęs daugiau nei 50 personalinių parodų reikšmingose parodų erdvėse, sulaukęs pripažinimo ir solidžių apdovanojimų Ispanijoje bei už jos ribų.

Gegužės 3, 4 d. Vilniuje, OKT / Vilniaus miesto teatre, spektaklis„Žuvėdra“, režisuota Jokūbo Brazio. 

„Kai būdama pirmame kurse pirmą (bet ne paskutinį) kartą pamačiau O. Koršunovo „Žuvėdrą“, spektaklio metu verkiau pasikūkčiodama ir net išėjusi gaudžiau kvapą. Prisimenu, stebint Treplevo ir motinos sceną suskaudo krūtinę, nes labai aiškiai supratau, kad tai, ką matau teatro scenoje, yra tik švelnus ne-meilės, kurios deja, tiek daug realiame gyvenime, pavyzdys. Todėl ši pjesė visada bus aktuali – ji unikali. Kiekviename personaže gali pamatyti save, draugą, pažįstamą, gal net ir savo šeimos atspindį. Santykiai tokie žemiški ir nejaukiai tikri, kad tiesiog neįmanoma išlikti atsiribojus“, – sako Augustė Ona Šimulynaitė, viena iš  Antono Čechovo „Žuvėdros“ naujojo pastatymo OKT teatre aktorių. 

Gegužės 5 d. Vilniuje, galerijoje „Vartai“, rengiamas labdaringas aukcionas „Stand with Ukraine“. 

Aukcioną rengia šiuolaikinio meno ir dizaino galerija „Vartai“ ir nacionalinis savanorių koordinavimo centras „Stiprūs kartu“, jo metu bus galima įsigyti bene žymiausių šiuolaikinio meno autorių kūrinių, taip prisidedant prie paramos nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. 

Prie aukciono jungiasi daugiau nei 30 žymių menininkų ir dizainerių, tarp jų – Svajonė ir Paulius Stanikai,  Deimantas Narkevičius, Žilvinas Kempinas, Robertas Narkus, Johno Guggenheimo memorialinio fondo stipendijos lauratė iš Izraelio – Keren Cytter ir daugybė kitų ryškiausių Lietuvos bei užsienio kūrėjų, aukcionui pateikusių per 70 darbų. 

Aukcione pristatomų kūrinių kainos – nuo 150–25.000 Eur.

Meno aukcionas – įžanga į vasarą organizuojamą galerijos projektą „Vartai Ukrainos menui", kurio metu galerija pavirs menininkų studijomis ir kultūros erdve Ukrainos žmonėms, prieglobstį randantiems Lietuvoje.

Iki gegužės 5 d. Vilniuje, kultūros komplekse „SODAS 2123“, pristatomi Architektūros fondo platformos „Aikštėje“ kuruoto pasakojimų apie architektūrą konkurso „Namai“ laureatai ir jų kūriniai. 

Virtualiai juos galima apžiūrėti Architektūros fondo tinklalapyje. 

Fizinėje ir virtualioje Architektūros fondo erdvėse pristatoma antroji mikro parodų serija „Namai“, joje – penkių autorių pasakojimai ir svarstymai apie tai, kas kiekvienam iš mūsų yra namai. 

Iki birželio pabaigos bus pristatytos dar keturios serijos „Namai“ mikro parodos: Pauliaus Kliučininko „Namai magnetinėse juostose“, Aistės Rakauskaitės „Namai – tai aš“, Augusto Lapinsko „Vivariumas“ bei Lolitos Salienės „Ponas Kazikas ir Kalėdinių eglučių namai“.