Klaipėdos pilies bokštas nebus identiškas istoriniam

Pilies bokšto atstatymo projektą kartu su komanda parengęs uostamiesčio architektas A. Stripinis sako, jog atkuriamas bokštas taps aliuzija į anksčiau stovėjusį istorinį bokštą. 

Pasak architekto, galvojant apie istorinio bokšto atstatymą laikytasi pozicijos, kad to, kas, deja, sunaikinta, suirę, dabar „neimituosi, nedarysi kičo“. Todėl bokštas nebus visiškai identiškas buvusiajam. 

Anot architekto, projektuojant bokštą, buvo remtasi 1995 m. architekto Sauliaus Manomaičio ir archeologo Vlado Žulkaus sukaupta pilies rekonstrukcijos medžiaga, o ši, savo ruožtu, paremta istoriniais ir archeologiniais duomenimis.

„Kadangi Klaipėda buvo kuriamas kaip fortifikuotas miestas, turėjo planą, tvirtinimų sistemą, centrinė ašis buvo pilis, o pilies bokštas formavo visą senosios Klaipėdos identitetą. Šis bokštas ir svarbus kaip urbanistinis akcentas“, – BNS cituoja A. Stripinį.

Anot jo, planuojamas bokštas bus 47 metrų aukščio, „kaip ir pagal istorinius duomenis, kuriuos turime iš rekonstrukcijos projektų“. 

Kadaise pilies bokštas atliko žvalgybinę funkciją saugantis nuo priešų ir juos apšaudant, anot architekto, ir dabar jis daugiausiai bus skirtas apžvalgai. Neįgaliųjų patogumui bus įrengtas lengvas stiklinis liftas, kad nesuardytų autentiškų rostverkų ar grindinio. Viršuje dalis apžvalgos aikštelės grindų numatyta iš stiklo.

A. Stripinis pabrėžia, jog atkuriamo bokšto vizijoje nebus atspindėtas anuomet buvusių sienų storis, tačiau apie tai primins charakteringos detalės. 

Pilies didžiojo bokšto atkūrimo darbai bus finansuojami savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis, jų sąmata apie 1,8 mln. Eur. 

Paskelbė konkursą

Šiam objektui praėjusią savaitę paskelbtas rangos darbų konkursas, statybos leidimo dokumentas gautas pernai vasarą, BNS sakė Ričardas Zulcas, Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas. Jis viliasi, jog rangos darbų pirkimų procedūra įvyks skandžiai, tokiu atveju, sutartis galėtų būti pasirašyta maždaug po trijų mėnesių.

Pilies didžiojo bokšto atkūrimo rangos darbų pradžia miesto strateginiuose dokumentuose numatyta šiemet, o pabaiga – 2025-ieji. 

Anot R. Zulco, apie Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimą ir atgaivinimą uostamiestyje kalbama jau keletą dešimtmečių. Pirmasis tokią iniciatyvą pradėjo „stumti“ Alfonsas Žalys, vykdomojo komiteto pirmininkas ir miesto garbės pilietis. 

Nuo 1990 m. pilies teritorijoje buvo nugriauti sovietinių pastatai, sandėliai, piliavietėje įrengta muziejinė poterna, ES lėšomis įrengtas Danės pilies uostelis, sutvarkytoje aikštėje gana tiksliai nužymėtas buvusios pilies kontūras, atlikta kitų darbų. 

Klaipėda kitaip nei daugelis Baltijos jūros uostamiesčių, pvz., Ryga, Talinas ar Liubekas, neturi horizonte iškylančių ir svečius pasitinkančių bokštų.

„Bendra tendencija Europoje – žmonės ilgisi tam tikrų istorinių siluetų. Klaipėda, kuri ypač nukentėjo nuo karo, neturi daug Baltijos uostamiesčiui būdingų architektūrinių dominančių“, – sakė R. Zulcas.

Klaipėdos pilis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1252 metais. Vėliau daug kartų perstatyta, kol XIX a. buvo nugriauta. Šiuo metu išlikusiuose pilies bastionuose veikia muziejus.