Verslas kino gamintojams pernai atriekė 15 mln. Eur

Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2021 m. filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko daugiau nei 15 mln. Eur neatlygintinų investicijų. Palyginti su puikiais 2020 m.  rezultatais, ši suma išaugo 26% ir yra didžiausia per visą lengvatos veikimo laikotarpį.

Užsienio kūrėjų rekordas

Pasinaudoję lengvata, rekordiškai daug – 37,9 mln. Eur, Lietuvoje pernai išleido ir užsienio filmų gamintojai, daugiausia nei kada nors iki šiol. 

Pasak LKC, vos per vienus metus reikšmingai išaugo finansuotų filmų skaičius: 2021 m. buvo finansuotas 71 naujas mokestine lengvata pasinaudojęs filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

2021 m. Lietuvoje buvo kuriama 19 užsienio filmų, iš jų 10 –  Skandinavijos regiono, t. y. 5 švedų ir 5 norvegų. Dar 3 filmus Lietuvoje kūrė Jungtinės Karalystės kino kūrėjai, dirbo Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos kinematografininkų komandos. 

LKC duomenimis, daugiausiai investicijų 2021 m. surinko švedų kino projektai –  antrasis kriminalinio serialo „Jaunasis Volanderis“ (rež. Matt Duffer, Ross Duffer, filmavimo paslaugos – UAB „Ahil“) sezonas – 1,61 mln. Eur. 

Mini serialas „The Playlist“ (rež. Per-Olav Sørensen, filmavimo paslaugos – UAB „Ahil“) surinko 1,60 mln. Eur, „Hilma af Klint“ (rež. Lasse Hallström, filmavimo paslaugomis rūpinosi įmonė „Paprikai filmai)“ – 1,36 mln. Eur.

Nacionalinis rekordas

Iš nacionalinių projektų daugiausiai investicijų  – 715.000 Eur, surinko režisierių Kristinos Buožytės ir Bruno Samper mokslinės fantastikos filmas „Vakarinė žvaigždė“, per visą lengvatos veikimo laikotarpį tai didžiausia nacionaliniam filmui skirta suma. 

Anot LKC, norinčių investuoti į kiną įmonių skaičius stabiliai auga: 2021 m. buvo išduotos 126 investicinės pažymos 78 investuotojams, iš jų 28 Lietuvos įmonės pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pasinaudojo pirmą kartą, likusios tai darė ne pirmus metus. 

„Tai rodo, kad verslo įmonės vis labiau pasitiki lengvata, supranta jos veikimą ir ryžtasi skirti vis didesnes sumas“, – teigia LKC. 

LKC skaičiuoja, jog per 2014–2021 m., pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą 228 Lietuvos įmonės, investavo 50,7 mln. Eur. 

Per šį laikotarpį užsienio gamintojai Lietuvoje išleido daugiau nei 140 mln. Eur, ketvirtadalis šių išlaidų gautos būtent 2021-aisiais. 

Per devynerius metus lengvata buvo panaudota 286 filmų finansavimui – investicijos skirtos 144 nacionaliniams kino projektams, 72 užsienio filmams ir 70 bendros gamybos filmų projektų.

LKC primena, jog 2014 m. Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas mūsų šalyje. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikdama lėšų filmo gamintojui ir taip mažindama apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį. Ši lengvata ne tik sudaro palankesnes sąlygas kino gamybai Lietuvoje, bet yra naudinga ir kitiems sektoriams. Išaugusios filmų gamybos apimtys suteikia tūkstančius laikinų darbo vietų, atvykstant filmavimo grupėms iš užsienio didėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių, restoranų verslas, transporto bei nuomos paslaugų sektoriai.