VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Sausio 21–23 d., projekto „Kaunas – Europos sostinė 2022“ atidarymo savaitgalį, Kauno mieste ir rajone numatyta apie 50 įvairių renginių.

Didysis atidarymo renginys, – Kauno mito trilogijos pirmoji dalis „Sukilimas“, pažadinsianti mitinį Kauno žvėrį, prasidės sausio 22 d. 19.30 val. Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos. REngėjai perspėja, jog būtina išankstinė nemokama registracija platformoje su kodu KAUNAS2022.

Iki paskutinės akimirkos scenarijų slepiantys rengėjai išduoda tik tiek, kad šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė pasakos istoriją apie miestą kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Reginį kuria šimtai kauniečių, Lietuvos ir užsienio atlikėjų. 

Atidarymo savaitgalį Kaune numatyta apie 50 įvairių renginių, visa programa skelbiama čia, o norintiems nepraleisti svarbių naujienų siūloma parsisiųsti mobiliąją programėlę „Kaunas 2022“. 

VŽ atkreipia dėmesį į kelias parodas, kurias rengėjai vadina šio savaitgalio akcentais: 

21 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma Williamo Kentridge'o (Pietų Afrika) paroda „Tai, ko nepamename“, vadinama viena iš svarbiausių KEKS parodų.

„Williamo Kentridge'o kūrinių įtaiga slypi menininko gebėjime parodoje sukurti dalyvavimo įvykiuose atmosferą“, – sako parodos kuratorė Virginija Vitkienė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto vadovė. 1955 m. Pietų Afrikoje litvakų šeimoje gimęs menininkas savo kūrybą Rytų Europoje pristatys pirmą kartą.

22 d. Kauno centriniame pašte, vadinamame modernizmo architektūros ikoniniu pastatu,  atidaroma paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“.

Modernizmo architektūros paveldui skirtoje tarptautinėje parodoje dalyvauja per 20 menininkų ir architektų iš 5 šalių, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune. Pasitelkę įvairias menines formas, kūrėjai pristato modernizmą kaip reiškinį ir, ieškodami kultūrinių nuorodų, interpretuoja ir šiuolaikiškai atskleidžia pastatų istorijas, estetinius sprendimus ir politinius kontekstus. Parodoje šie mikro pasakojimai siejami su asmenybėmis (architektais, statytojais, gyventojais), jų kasdienybe ir likimais. Juose, tikiu, kad atpažinsime ir save,  sako jos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

Sausio 22 d. Lietuvos banko Kauno skyriaus (Maironio g. 25), kito žymaus Kauno tarpukario architektūros pastato pagrindinėje operacijų salėje atidaroma menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“.

1997 m. sukurtą instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas. Kaip sako pati menininkė, „Ex It“ – tai gyvenimas kaip tęsinys“.

Ši instaliacija yra didelės Yoko Ono retrospektyvos, kuri atsidarys Kauno paveikslų galerijoje šių metų rugsėjį, įvadinė dalis. Yoko Ono kūrinių bus galima pamatyti ir Kauno viešosiose erdvėse bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centre.

Yoko Ono (g. 1933 m. Tokijuje) yra garsi pacifistė ir pasaulinės reikšmės menininkė, 2009 m. 53-iojoje Venecijos bienalėje pelniusi „Auksinį liūtą“ už viso gyvenimo laimėjimus. XX a. septintame dešimtmetyje pradėjusi meninę karjerą Niujorko avangardinio meno scenoje, ji įsitvirtino konceptualaus meno srityje, kūrė performansus, muziką, filmus, skulptūras ir instaliacijas. Karjeros pradžioje artimai bendradarbiavo su fluxus judėjimo įkūrėju Jurgiu Mačiūnu.

Šią parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) bei menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), kuruoja Yoko Ono bičiulis, Jurgio Mačiūno ir fluxus judėjimo parodų kuratorius Jonas Hendricksas.

„Ex It“ veikimo laikas: I–III 8.30–15.30 val., IV – 8.30–18 val., V – 8.30–14.30

Specialus veikimo laikas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalį:

sausio 22 d. 20.30–22 val., sausio 23 d. 12–20 val. Instaliacijos lankymas nemokamas.

Sausio 21–23 d. Vilniuje, „Caffeine“ kavinėje (Vilniaus g. 17) Vilniaus 699-ojo gimtadienio proga Kaunas rengia šventinį Pre-Party vakarėlį ir vaišina vilniečius keksiukais.

Vilniečiai kviečiami pasigardžiuoti keksiukais – 699 gardėsiai simbolizuoja šiųmetę sostinės gimtadienio sukaktį, o desertas – „Kauną – Europos kultūros sostinę 2022“. Kavinės lankytojams tereikia ištarti slaptažodį „Su gimtadieniu, Vilniau!“ ir pateikti baristai galimybių pasą.

Išsami informacija apie šventinius gimtadienio pasiūlymus ir Vilniaus gimtadienio Pre-Party Kaune skelbiama čia. 

Sausio 21–23 d. savaitgalį prie Vilniaus gimtadienio šventės prisideda ir keleivių vežėjai.

Keleivių vežėjai „Kautra“ paruošė 30% nuolaidą, sausio 21–23 d. perkant autobusų bilietus internetu (nuolaidų kodas: sugimtadieniuvilniau), o „CityBee“ dovana – kelionei į Kauną paskutiniai 25 kilometrai nemokamai. 

Į Kauną atvykę vilniečiai greta kultūrinių patirčių kviečiami patyrinėti miestą naudojantis „It‘s Kaunastic“ maršrutais, vedančiais per tarpukario modernizmo architektūros objektus bei gatvės meno galeriją po atviru dangumi.

Sausio 21, 22 d. Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, – G. Puccini opera „Bohema“.

Prieš 15 metų Vilniaus kongresų rūmuose parodytas spektaklis suteikė vardą pirmajam nepriklausomam profesionalios operos sambūriui ir išgarsino „bohemiečius“ visoje. Režisierė Dalia Ibelhauptaitė, dirigentas Gintaras Rinkevičius ir kostiumų kūrėjas Juozas Statkevičius, patys sėkmingai išbandę jėgas užsienio meno rinkoje, apsiėmė sukurti kūrybinę erdvę jauniems perspektyviems tautiečiams. 

Naujasis kolektyvas, vėliau pasivadinęs „Vilnius City Opera“, pakvietė sugrįžti po Europą išsibarsčiusius jaunuosius Lietuvos operos talentus ir suteikė jiems pagrindines partijas. G. Puccini „Bohema“ – jaunatviškų svajų kupina opera apie savo kelių gyvenime ieškančius talentingus žmones – idealiai tiko tokiai kilniai misijai.

Šį savaitgalį „Bohema“ pirmą ,kartą rodoma Operos ir baleto teatre. Bus ir daugiau pirmų kartų – jaunų atlikėjų debiutų: Mimi pirmą kartą dainuos sopranas Kamilė Bont?, Rudolfą – tenoras Edgaras Davidovičius.

Sausio 21 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje savo gimtadienį minės ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), atliksiantis D. Šostakovičiaus simfoniją Nr. 7, dar vadinamą „Leningrado“.

Gintaras Rinkevičius, LNSO meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas šiuo koncertu tęsia didingąjį ciklą „Visos Antono Brucknerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijos“. 

Sausio 25 d. gimtadienio programą LVSO sugros Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, šią savaitę atidaryta paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“.

Turtingi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus liaudies meno rinkiniai retai atveriami žiūrovams, taigi ši paroda yra puiki proga pamatyti bent dalį to lobyno. Parodos koncepcija pagrįsta senuoju baltiškuoju tikėjimu, jo raida, persipynimu ir sugretinimu su krikščioniškosios kultūros prasmėmis.

Paroda veiks iki kovo 18 d.

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ atidaryta Dovilės Gudačiauskaitės darbų paroda | „Nigra sum“. 

„Nigra sum“ – „aš juoda“, žodžiai iš Saliamono Giesmių Giesmės, kuriuos tuoj pat reikia pratęsti: ,,Aš juoda, bet graži”. Savo tyrimui ir pagrindinei inspiracijai pasirinkau III a. rašytojo Origeno Giesmių giesmės homilijas ir teologijos daktaro Valdo Mackelos (1972– 2017) paskaitų ciklą – “Gražiausioji Saliamono giesmė”. 

Ekspozicijos objektai – vaikystės prisiminimus atkuriantys „adijaliukai“, virtę žaislais – lyg relikvijom ar votais. Juos pamačius, laiko mašina grąžina į tėvų namus. Namus, kurie jau seniai pasikeitę arba jų nebelikę. Per įvairias gyvenimo patirtis, per netekties ar gedulo rūbą vėl ima persišviesti  šviesa, patenki į baltą erdvę, vestuvių kambarį. Čia – moterų veidai, kiekviena yra kaip Giesmių giesmės mylimoji, paruoštas išbalintas rūbas. Visas tris erdves lyg adata su raudonu siūlu jungia muzikinis kūrinys. Parodoje atskleidžiami tik maži kelionės fragmentai, o kelionė ilga, įkvepianti, perkeičianti.

Video: Aurelija Maknytė. Filmavosi Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė, Donata Špokaitė, Gilma Giedraitė, Elžbieta Kvašytė. 

Vilniuje, restorane „Spoon Out“ (Malūnų g. 4) – džiazo muzikos vakaras „Taste That Jazz“. 

Penktadienio vakarais džiazo muzikos klubu tampančio restoranėlio „Spoon Out“ viešnia šį vakarą – Kotryna Juodzevičiūtė, „Lietuvos balso 2016“ nugalėtoja. Atlikėja sako mėgstanti muzikinį žaidimą, kai džiazo standartai persipina su šiuolaikiniais skambesiais ir pabarstomi modernios muzikos prieskoniais. 

Vilniuje, vieno šiuolaikinio vaizduojamojo meno ir/ar konceptualaus dizaino kūrinio galerijoje „apiece“ (M. K. Čiurlionio g.) pristatomas skulptoriaus Petro Mazūro kūrinys „Neišsiųstas laiškas“.

Skulptūrinis objektas „Neišsiųstas laiškas“, pritaikytas „apiece“ galerijai, – tarsi neišsipildžiusi svajonė, nesugadinta tikrovės. Visa ko kisme suglamžytas popieriaus lapas (nerūdijančios plieno lakštas) yra tai, kas liko, nieko daugiau. Šį ir kitus panašius kūrinius kaip darbu? serija iš įvairių medžiagu? skulptorius prade?jo kurti 2014 m. Įgyvendintos tik kelios tokiu? „laišku?“ versijos ir žiūrovams jos pristatomos retai.

Petras Mazūras (g. 1949 m.) – skulptorius, parodose dalyvaujantis nuo 1976 m. 2004 m. tapo Lietuvos nacionaline?s kultu?ros ir meno premijos laureatu. Menininko kūrinių yra Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Paroda veiks iki vasario 22 d., ją galima apžiūrėti 24/7. Daugiau apie „apiece“ čia. 

Valdovų rūmų muziejuje – užsiėmimai ir dovanos Vilniaus gimtadienio proga. 

Prieš 699 metus Europa sužinojo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) kviečia pirklius, amatininkus ir darbščius žemdirbius apsilankyti, o jei patiks, – ir apsistoti savo įkurtame Vilniaus mieste. Tradiciškai pirmas miesto vardo paminėjimas rašytiniuose dokumentuose laikomas miesto gimtadieniu. 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai visokio amžiaus lankytojus kviečia švęsti Vilniaus gimtadienį, ten, kur buvo padiktuotas tas svarbusis Lietuvos didžiojo kunigaikščio laiškas. Muziejuje šį šeštadienį vyks daugybė edukacinių užsiėmimų, primenama, kad į juos būtina registruotis. 

Sausio 25-ąją, Vilniaus gimimo dieną, Katedros aikštėje bus įjungtas šviesos laikrodis, skaičiuosiantis laiką iki 700 metų jubiliejaus.