VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Iki sausio 18 d. 8–iuose Lietuvos miestuose ir 4–iose namų kino platformose vyksta Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis (VTTFF). 

Šių metų festivalio, sugrįžusio į fizines kino sales, programoje – apie 80 trumpųjų filmų, tarp kurių savo mėgstamiausius atras įvairiausio skonio ir amžiaus žiūrovai. Pasirinkti tinkamus filmus padės 16 nuorodų – 16 festivalio programų, į kuriuos filmai suskirstyti pagal temas. 

Tiesa, 16-oji programa, Nugalėtojų, kino ekranuose pasirodys iki festivalio pabaigos likus dviem dienoms – tarptautinei žiuri nusprendus, kurie filmai šiemet nusipelnė geriausiųjų vardo. Tarptautinėse konkursinėse programose varžosi beveik 40 filmų, tarp kurių – 10 lietuvių darbų. Sausio 16 d. žiuri paskelbs geriausius tarptautinį ir lietuvišką filmus bei skirs „Grand Prix“ apdovanojimą pačiam geriausiam. 

Visi 15–ojo VTTFF filmai (išskyrus „Kino nakties“ programą) iki sausio 18 d. bus rodomi kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, Gargžduose, Tauragėje ir „ŽMONĖS Cinema“, „GO3“, „Cgates“, „Skalvijos“ virtualiose namų kino platformose. 

Daugiau informacijos ir programa čia.

Sausio 14 d. 17 val. Valdovų rūmų muziejuje prasideda paskaitų ciklas su žymiausiais lenkų kilmės pasaulio mokslininkais. Numatomos diskusijų temos – istorija, NATO, ekonomikos aktualijos.

Pirmojo susitikimo svečias –  prof. Richardas Butterwickas-Pawlikowskis, XVIII a. teisės šaltinių specialistas iš Londono universiteto koledžo. Mokslininkas siūlys atidžiau panagrinėti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos, jos neatskiriamo dokumento – 1791 m. spalio 20 d. pasirašyto Abiejų Tautų tarpusavio įžado, bei T. Kosciuškos sukilimo sąsajas ir tradicijas. 

Renginiai vyks lenkų kalba, sinchroniškai verčiant į lietuvių kalbą, po paskaitos bus galima nemokamai aplankyti parodą apie Konstitucijos epochą, kuri veiks iki šio sekmadienio, sausio 16 d.

Susitikimų ciklo kuratorius – politologas, VDU docentas dr. Andžej Pukšto. Daugiau informacijos čia. 

Sausio 14 d. 20 val. Vilniuje, kultūros komplekso „SODAS 2123“ (Vitebsko g. 23) salėje, – roko muzikos grupė „Arklio Galia“ ir improvizacinės muzikos ansamblis „Laivo Troupe“. 

Koncertas bus transliuojamas ir „rasuradijas.lt“ platformoje. Pasak rengėjų, „Rasų radijo“ projektu siekiama atskleisti kultūros komplekso „SODAS 2123“ sukauptą garsinį potencialą ir „prisiliesti prie įvairių garso meno formų apraiškų, garsinių eksperimentų Lietuvoje bei kitų Lietuvos meno laukui aktualių temų“.

Koncertas nemokamas, įėjimas tik su galimybių pasu. Būtina išankstinė registracija arba – koncerto vietoje. 

Sausio 14 d. 19 val. Vilniuje, restorane „Spoon Out“ (Malūnų g. 4) – džiazo muzikos vakaras „Taste That Jazz“.  

Penktadienio vakarais džiazo muzikos klubu trečią sezoną tampančio restoranėlio „Spoon Out“ svečiai šį vakarą – „21ct Century Quintet“,  jaunieji Lietuvos ir Latvijos džiazo muzikantai, sėkmingai pasirodę konkurse „Džiazo scena“, groję festivaliuose „Vilnius jazz“, „Mama jazz“, „Elektrėnai jazz“ bei Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje. 

 „21ct Century Quintet“ nariai – Davit Avetisyan (saksofonas), Andrius Savčenko (klavišiniai), Danielius Skeivelas (gitara), Artūrs Duckis (bosas), Mihails Novikovs (mušamieji). 

Sausio 14 d. 18.30 Klaipėdos koncertų salėje, – „Violončelės fiesta“, skirta Romanui Armonui.  Koncerte dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras ir solistai violončelininkai. 

Ši programa tęsia Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus 2014 m. pradėtą instrumentinių fiestų ciklą. Vivat violončelei šįkart dedikuojama R. Armonui, vienam įtakingiausių violončelės mokytojų Lietuvoje. 

Sausio 14, 15 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato premjerą „Sieros magnolijos“, režisuotą Eglės Švedkauskaitės. 

Spektaklis pagal estų dramaturgo Martino Alguso kūrinį pasakoja apie vidutinio amžiaus Martos ir Ralfo poros gyvenimą, kurį sujaukia žinia apie staiga atsiradusį seną Martos tėvą, neišsiverčiantį be globos. Vaidina Jolanta Dapkūnaitė, Dainius Gavenonis, Ramutis Rimeikis. 

Pirmą kartą ši pjesė buvo pastatyta Taline 2014 m., spektaklis laimėjo Estijos teatro draugijos apdovanojimą už geriausią originalią pjesę ir prizą Estijos pjesių konkurse.

„Sieros magnolijos“ vaidinamos „gallery 1986“ (Kauno g. 32, Vilnius). 

Sausio 15 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, koncerte „Orkestras iš arti“ publikai iš arčiau prisistatys Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO).  

Savo meistriškumą LNSO orkestrantai pademonstruos atlikdami retai skambančias partitūras solo su orkestru, – nuo Arvo Pärto I dalies „Ludus“ iš „Tabula Rasa“ smuikui, altui, fortepijonui ir kameriniam orkestrui iki Jerry Bocko –Johno Williamso Kadencijos ir variacijų miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ („Fiddler on the Roof“) temomis. Be šių kompozitorių, skambės M. Brucho, A. Dvo??ko, E. Blocho, M. Haydno, R. V. Williamso, kitų kompozitorių kūriniai.

Nacionalinė filharmonija primena, jog galimybių pasas koncertuose būtinas. 

Sausio 16 d. 16 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, koncertas „Prancūziški garsovaizdžiai“ Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos pradžios proga.  

Koncerte skambės šiai progai skirto prancūzų kompozitoriaus Pierre’o Thilloy kūrinio „Eglės legenda“ premjera bei prancūzų ir lietuvių kompozitorių (O. Balakausko, C. Saint-Sa?nso, F. Angelis’o, J.-J. Rousseau) kūriniai. 

Kūrinius atliks styginių kvartetas „Möbius“ (Estija) ir M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendininkai.

Vilniuje, Signatarų namuose, veikia fotomenininko Romualdo Požerskio ir režisieriaus Sergejaus Loznicos foto-video paroda „Sugriauti blogio imperiją“. 

Joje pristatomi fotomenininko R. Požerskio neįkainojamą dokumentinę vertę turintys kadrai, kuriuose įamžinti įvykiai nuo pirmųjų Sąjūdžio mitingų iki Sovietinės kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos.

Į kelionę per tą patį Lietuvai svarbų laikotarpį kviečia ir režisierius S. Loznica – naujausio jo filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ ištraukos parodos lankytojus nukels į 1988–1993 metus. 

Kaune, Nacionalinio Kauno dramos teatro fojė, veikia ekspozicija „Jonas Jurašas. Būties kaina“. 

Susirengus į spektaklį Kauno dramos teatre visai verta ateiti kiek anksčiau ir apžiūrėti parodą, skirtą Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, teatro režisieriui Jonui Jurašui, 2021 m. paminėjusiam 85-erių metų sukaktį, ir šių metų sukakčiai – J. Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“, lėmusios režisieriaus likimą, penkiasdešimtmečiui.

Kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė „Barborą Radvilaitę“ (dail. Janina Malinauskaitė), jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo. Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuometiniam LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.

Paroda nemokama, ji veiks iki teatrinio sezono pabaigos gegužės 22-ąją. Ekspozicija atvira prieš spektaklius, atėjus su bilietu arba teatro tinklalapyje užsiregistravus į ekskursiją su gidu. 

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (Bažnyčių g. 4) galerijoje šį vakarą atidaroma Roko Čėsnos kūrybos paroda „This Way Up / Nevartyti!“. 

Didžiąją laiko dalį jaunasis dizaineris praleidžia priešais ekraną, tad šiuo projektu jis bando atsitraukti nuo skaitmeninio tobulumo. Darbuose vaizduojami stilizuoti kasdienio gyvenimo fragmentai bei idėjos – nuo tipografijos ir ženklodaros iki tūrinių objektų. Autoriaus kūrybai didelę įtaką daro minimalizmas ir skandinaviškas dizainas, tačiau kaip priešingybė jį labai traukia ir japonų wabi sabi filosofija, teigianti, kad grožis slypi netobulume.

Jaunasis menininkas 2021 m. pelnė Europos meno direktorių klubo (ADC*E High Potentials) ir Lietuvos dizaino asociacijos (LDA dizaino startas) pripažinimą.