VŽ lentynoje – naujos knygos

Publikuota: 2021-04-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Į naujų VŽ knygų lentyną šįsyk visai atsitiktinai sukrito norvegai. O gal ir neatsitiktinai – vienos turtingiausių pasaulio šalių rašytojai gali sau leisti būti ir vieni įdomiausių.

Rigelio akys

Roy Jacobsen, iš norvegų k. išvertė Nora Strikauskaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021 m.

Į lietuvių kalbą išversta garsaus norvegų rašytojo Roy‘aus Jacobseno trilogijos, pasakojančios apie Bariojų šeimos gyvenimą atkampioje Bariojos saloje prie Norvegijos krantų, trečioji dalis.

nuotrauka::1left

Pažintį su Bariojais mūsų skaitytojai pradėjo 2018-aisiais, kai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido pirmąją ciklo dalį „Neregimieji“. Kritikai ir skaitytojai gyrė ją už ypatingą atmosferą, ramybę ir be galo įtikinamai, pagaviai papasakotą istoriją, kurioje vyksta dramos tarp žmogaus ir gamtos: susitaikant su ja, skaitant menkiausius jos ženklus, paklūstant, nes kito pasirinkimo tiesiog nėra.

2019 m. Vilniaus knygų mugėje pristatydamas antrąją trilogijos dalį „Balta jūra“ R. Jacobsenas pasakojo, jog, sunku patikėti, tačiau salose šeimos taip gyveno prieš dvi tris kartas, visiškai priklausydamos nuo gamtos. Tokiomis sąlygomis, juokavo tuomet rašytojas, kokiomis neišgyventų 99% sėdinčiųjų salėje.

Antroje dalyje izoliuotą, tik prekybiniais ryšiais su pasauliu saistomą saliečių gyvenimą pasiekia Antrasis pasaulinis karas, vokiečiams okupavus Norvegiją.

Pasak R. Jacobseno, jis nė negalvojęs rašyti antrosios dalies, tiesiog taip susiklostė, ir tikino nežinantis, ar bus trečias romanas.

Pirmąsias dalis skaičiusiųjų džiaugsmui – jis čia. Poetiška, kartais žiauri nepaprastos moters istorija ir kartu – magiškojo realizmo siūlais išaustas pasakojimas apie paprastus pokario žmones, besimokančius gyventi po katastrofos.

Tai neeilinė literatūra. Iš tų knygų, kurių negalima skolinti draugams, nes jie paskiau jų negrąžina.

R. Jacobsenas priklauso garsiausių norvegų rašytojų būreliui, apdovanotas įvairiomis literatūros premijomis, tarp jų – prestižine Norvegijos kritikų premija. Du jo romanai buvo nominuoti Šiaurės tarybos literatūros premijai. Jis tapo pirmuoju norvegu, kurio knyga („Neregimieji“) buvo įtraukta į „Man Booker International“ premijos trumpąjį sąrašą.

Debiutavęs 1982 m., tarptautinio pripažinimo rašytojas sulaukė 2007-aisiais, anglų kalba pasirodžius jo romanui „Sudegęs stebuklų miestas“ (2005). Romano, 2009 m. nominuoto Impac Dublino literatūros premijai, pasakojimo pagrindas – trumpasis 1939-ųjų žiemos karas.

Pasak angliškai pasirodžiusią rašytojo kūrybą apžvelgusios airių literatūros kritikės Eileen Battersby, R. Jacobsenas – „nuostabus menininkas, jam būdingas įgimtas ironiškas stilius ir gilios įžvalgos. Jo talentas skaitytoją priverčia ne tik juoktis ir verkti, bet, visų svarbiausia, pasijusti esančiu arčiau žemės. Žmogiškesniu“.

Anot kritikės, R. Jacobsenas savo kūrybai suteikia gaivališką tikrumo pojūtį, o jo romanas „Neregimieji“ – puikiausia, ką iki šiol yra parašęs autorius – šį šiurkštų ir kartu subtilų romaną ji priskyrė prie geriausių, kokias yra skaičiusi, knygų.

Mano kova. Šokis tamsoje

Karl Ove Knausgard, iš norvegų kalbos išvertė Justė Nepaitė, išleido „Baltos lankos“, 2021 m.

Dar vienas genialus norvegas, ir dar vienas tęstinis pasakojimas. Tiesa, šis – gerokai ilgesnis, ciklą „Mano kova“ sudaro 6 stori romanai, „Šokis tamsoje“ yra ketvirtas, išverstas į lietuvių kalbą.

Tiesą sakant, jeigu R. Jacobseno trilogijos romanus reiktų skaityti paeiliui vieną po kito, taip, kaip iš kartos į kartą vyniojasi šeimos istorija, autobiografinis K. Knausgardo pasakojimas iš knygos į knygą nėra tęstinis, jis šokinėja laike ir didelio skirtumo, nuo kurios dalies pradėti, tarsi ir nėra.

nuotrauka::2left

Bet kuriuo atveju, ketvirtoje ciklo knygoje „Šokis tamsoje“ aštuoniolikmetis, vos mokyklą baigęs Karlas Uvė išvyksta į nediduką žvejų kaimelį pačiame Šiaurės Norvegijos pakraštyje – mokytojauti ir rašyti. Ten jį pasitinka naujų ir trikdančių patirčių kupinas pasaulis. Vietiniai jį priima šiltai, neįtikėtinai šiltai, tačiau nuožmaus šalčio naktims vis plačiau užgulant kaimą, Karlas Uvė ir pats ima grimzti į tamsą.

Romane pasakojama apie klaustrofobišką, bet grožio kupiną jauno žmogaus pasaulį, apie plačius, bet naivius jo užmojus, paties išprovokuojamas žeminančias situacijas, nuoširdumą ir brandos stoką, egzistencinio ir seksualinio išsilaisvinimo troškimą, lydimus nesibaigiančios arktinės žiemos.

Taip pat – ir nesibaigiančio gėrimo. Skaitant vis kirbėjo mintis: gerai, kad pasikeitė valdžios. Buvusioji šią ciklo dalį tikrai būtų uždraudusi.

Šešių autobiografinių romanų, 3.600 puslapių cikle „Mano kova“, kurį Norvegijoje įsigijo statistiškai kas dešimtas žmogus, Karlas Ove Knausgardas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties gyvenimą. Taip atvirai, kad dėdė iš tėvo pusės nutraukė su juo ryšius, o motina, su kuria jis vis dėlto išliko artimas, maldavo liautis savo vaikų labui.

„Emociškai sunkiausia buvo versti pirmąją knygą mirties tema, o štai trečios dalies apie vaikystę atmosfera buvo lengvesnė, kai kurie epizodai mane prajuokindavo, mintimis nejučia grįždavau į savo pačios vaikystę. Tad su kiekviena dalimi atrandu vis ką nors naujo. Mano santykis su Knausgardu irgi nevienareikšmis. Po vienos dalies pasirodymo skaičiau recenziją, kurioje skaitytojas rašė laukiantis tęsinio kaip susitikimo su artimu draugu. Kai su kūrinio veikėju užsimezga šiltas ryšys, ilgesniam laikui išsiskyręs svarstai, kaip jis laikosi, kas dedasi jo gyvenime, ir nekantriai lauki naujų susitikimų“, – apie šešių dalių ciklo „Mano kova“ vertimą yra sakiusi vertėja Justė Nepaitė.

Dingusios šalys. 1840–1970

Bjorn Berge, iš norvegų kalbos išvertė Rita Butkutė-Sales, leidykla „Balto“, 2021 m.

Kol kas mums visos šalys yra dingusios, arba beveik visos. Tikėtina, tik laikinai. Bet yra šalių, kurios dingo sykį ir visiems laikams. Knygos „Dingusios šalys“ autorius, žinomas norvegų architektas ir tyrėjas, kaip tik ir pasakoja apie 50 valstybių, egzistavusių 1840–1970 metais.

Vieno unikaliausių reiškinių Lietuvos istorijoje – Paulavos (arba Pavlovo) respublikos, prie Merkinės gyvavusios 1769–1795 m., tame sąraše nėra. Tikriausiai dėl to, jog respublika gyvavo iki pasaulyje pasirodant pirmajam pašto ženklui (1840 m. Anglijoje išleistas „Penny Black“), o autoriaus atspirties taškas buvo būtent pašto ženklai, kuriuos išleido tų dabar jau nebeegzistuojančių šalių vyriausybės, vadovai, režimai, – nelygu, kokiu pretekstu valstybė buvo įkurta.

nuotrauka::3left

Vis tik dažniausias, pasirodo, buvo karinis. „Nukariauti teritorijas ir apibrėžti jas sienomis niekad nebuvo siekiama tam, kad čia gyvenanti liaudis taptų laimingesnė“, – ironizuoja autorius.

Knygoje ironijos nemažai. B. Berge pasakoja lengvai, sklandžiai, pateikia daugybę faktų, bet neužknisa jais. Smagios sąsajos su literatūra, kinu, muzika, kulinarija.

Gali skaityti knygą kaip 50 radimosi ir prapulties istorijų, kuriose visada aptiksi pašto ženklą.

Smalsumui sužadinti, kelios pradingusios šalys: Tripolitanija – paskelbusi nepriklausomybę nuo Italijos pirmoji istorijoje arabų respublika; Rytų Karelija; Tolimųjų Rytų respublika; Triestas; Van Dimeno žemė...

Prie kiekvienos šalies pateikiamas žemėlapis, pašto ženklas, papildomos literatūros sąrašas.

Skaityk literatūrą kaip profesorius

Thomas C. Foster, išvertė Laimantas Jonušys, išleido „Kitos knygos“, 2021 m.

Grožiniame tekste kiekviena detalė turi paskirtį, o šios knygos autorius (ne norvegas) išsikėlė tikslą padėti skaitytojams jas atpažinti ir suprasti. Savo šmaikščiomis pastabomis ir pasakojimais profesorius veda skaitytojus daugiausia per klasikos kūrinius ir suteikia skaitytojams įrankius, kaip perprasti pasakojimo konstruktus.

nuotrauka::4left

Ką reiškia, kai herojus ar herojė keliauja dulkėtu keliu ar vaišina gėrimu bendražygį? O jei užklumpa lietus? Kaip literatūros kūriniuose veikia Biblijos motyvai ar geografija? Ar sunku buvo autoriams meilės scenas aprašyti karalienės Viktorijos laikais? O vėliau?

„Paradoksalu, bet: XXI amžiuje skaitome daugiau nei bet kada, ir… vis mažiau mokame skaityti, nes vis dažniau tik prabėgame raidžių paviršiais, teužkibdami už to, kas tekste akivaizdžiausia ar labiausiai „rėkia“. Ši šmaikščiai ir pagaviai parašyta knyga, kupina nuoširdaus kalbėjimo, įdomiausių istorijų ir literatūros kūrinių narstymų, grąžina prie skaitymo pagrindų, kurių vieniems teks išmokti, kitiems – nupūtus dulkes pasikartoti. Drįsčiau paprieštarauti autoriui – perskaitę šią knygą jūs vargu ar skaitysite kaip tikras profesorius, bet kaip literatūros Šerlokas – garantuotai,“ – knygą vertina literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė.

„Skaityk literatūrą kaip profesorius“ autorius Th. C. Fosteris yra Mičigano Flinto universiteto anglų kalbos ir literatūros profesorius emeritas, dėstė klasikinę ir šiuolaikinę literatūrą, dramą ir poeziją, vedė kūrybinio rašymo kursus. Autorius yra parašęs kitų literatūrą populiarinančių knygų ir kelis akademinius darbus apie XX a. britų ir airių literatūrą.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tyrimas: pastarąjį pusmetį užsienyje atostogavo 6% Lietuvos gyventojų

Nors dauguma Lietuvos gyventojų pastarąjį pusmetį vengė atostogų užsienyje, dalis tautiečių, nepaisydami...

Paslaugos
2021.05.05
Keliaujantiems po Lietuvą – naujas senas Merkinės piliakalnis

Mėgstantiems keliauti po Lietuvą – dar vienas atnaujintas objektas: Merkinės piliakalnis Dzūkijos...

Laisvalaikis
2021.05.04
Graikijoje vėl duris atvėrė kavinės ir restoranai su lauko terasomis

Graikijoje restoranai ir kavinės pirmadienį vėl atvėrė savo terasas klientams po šešių mėnesių pertraukos, o...

Paslaugos
2021.05.03
Abiejų Tautų apdovanojimas – rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei

Minint 230-ąją Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto sukaktį...

Laisvalaikis
2021.05.03
Į Egiptą grįžta rusai – ar brangs kelionės Lietuvos turistams? Premium 2

Rusijai paskelbus, jog atnaujins turistinius skrydžius į Egipto kurortus, egiptiečiai šiemet tikisi sulaukti...

Paslaugos
2021.05.02
Maskvos kavinės ir restoranai taikys nuolaidas lankytojams, pasiskiepijusiems nuo COVID-19

10% – tokio dydžio nuolaidos galėtų tikėtis tie Maskvos kavinių ir restoranų lankytojai, kurie yra paskiepyti...

Paslaugos
2021.05.02
Režisierius V. Kossakovskis: kurdamas tuos filmus, tapau kitokiu

„Kino pavasaryje“ rodoma nauja dokumentinė juosta „Gunda“ – asmeniškiausias ir svarbiausias režisieriaus...

Laisvalaikis
2021.05.01
Įsigalioja privalomas gyvūnų ženklinimas mikroschemomis

Nuo šeštadienio Lietuvoje įsigalioja privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bei draudimas...

Verslo aplinka
2021.05.01
 Klasikinio buriavimo alternatyva – burės sausumoje Premium

Atrodytų, kad žodžiai „buriavimas“ ir „sausumoje“ prieštarauja vienas kitam, bet tai daugiau nei šimtmetį...

Laisvalaikis
2021.05.01
Renginiai sugrįžta, VŽ atkreipia dėmesį

Lietuvos statistikos departamentas skelbia apie augantį susirgusiųjų COVID-19 skaičių, kultūros, meno ir...

Laisvalaikis
2021.04.30
Turkijoje prasidėjo griežtas karantinas: kas laukia turistų

Viena populiariausių Lietuvos gyventojų užsienio atostogų šalių – Turkija – dėl blogėjančios epidemiologinės...

Paslaugos
2021.04.29
„Vilnius Mama Jazz“ – gegužę

Dėl pandemijos iš tradicinio savo vyksmo laiko – lapkričio, išstumtas festivalis „Vilnius Mama Jazz“ gegužės...

Laisvalaikis
2021.04.28
„Kino pavasaris“ sulaukė atsidarant kino salių

Tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ (KP) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatruose...

Laisvalaikis
2021.04.27
Policija: M.A.M.A. organizatoriai neužtikrino, kad dalyviai nepažeidinėtų reikalavimų

Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusios muzikos apdovanojimų M.A.M.A. transliacijos organizatoriai neužtikrino, kad...

Laisvalaikis
2021.04.27
E.knygos atspausdintų ant popieriaus dar nepasivijo

Kai per pastaruosius kelerius metus išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir el. skaitytuvai buvo...

Laisvalaikis
2021.04.26
Vilniaus paplūdimiams – Mėlynoji vėliava

Dviem Vilniaus paplūdimiams – Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų – suteiktas prestižinis Mėlynosios vėliavos...

Laisvalaikis
2021.04.26
„Oskaro“ laureatė Ch. Zhao oficialiojoje Kinijoje tapo persona non grata

Pekine gimusi režisierė Chloe Zhao, triumfavusi „Oskaro“ apdovanojimų ceremonijoje, pirmadienį buvo...

Laisvalaikis
2021.04.26
VŽ lentynoje – naujos knygos

Į naujų VŽ knygų lentyną šįsyk visai atsitiktinai sukrito norvegai. O gal ir neatsitiktinai – vienos...

Laisvalaikis
2021.04.25
Niujorkas planuoja 30 mln. USD vertės turizmo gaivinimo kampaniją

Niujorkas investuoja 30 mln. USD į rinkodaros kampaniją, skirtą turizmo atkūrimui.

Paslaugos
2021.04.25
Ateinantis sekmadienis – nemokama muziejų lankymo diena

Pradėjus veikti muziejams, galerijoms ir kitoms ekspozicijų erdvėms, į Kultūros ministerijai pavaldžias...

Laisvalaikis
2021.04.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku