„Kino pavasaris“ baigėsi, bet salės neužrakino

Antrąją Velykų dieną 26-asis Kino pavasaris paskelbė finišuojantis su, pirminiais duomenimis, 100.000 virtualių žiūrovų ir apdovanojimais geriausiems. Kai kuriuos iš jų festivalis toliau rodys virtualioje erdvėje.
Geriausius festivalio filmus iš Vilniaus viešbutyje Pacai įkurtos festivalio studijos paskelbė Algirdas Ramaška, Kino pavasario generalinis direktorius, festivalio meno vadovė Mantė Valiūnaitė ir tarptautinės žiuri nariai, prisijungę prie uždarymo iškilmių transliacijos.
Žiūroviškiausi filmai
Žiūroviškiausiu festivalio filmu, kurį balsuodami renka Kino pavasario žiūrovai, paskelbta psichologinė drama Quo Vadis, Aida?, surinkusi ir daugiausia kino kritikų balsų. Beje, šis bosnių režisierės Jasmilos Žbanic filmas pretenduoja į Oskarą geriausio užsienio filmo kategorijoje.
Quo Vadis, Aida? pasakoja apie kraupius įvykius 1995-ųjų Srebrenicoje, į pabaigą einant Bosnijos karui, kurio metu įvyko didžiausias masinis genocidas Europoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos serbų pajėgos, perėmusios Srebrenicos anklavo, Jungtinių Tautų paskelbto saugia zona, kontrolę, per dvi savaites išžudė apie 8.400 taikių, beginklių bosnių musulmonų vyrų ir berniukų, o jų kūnus suvertė į masines kapvietes.
Pernai Venecijos kino festivalyje, kur įvyko pasaulinė filmo premjera, J. Žbanic buvo apdovanota keliais prizais.
nuotrauka::1
Režisierė, Bosnijos ir Hercogovinos karo metu buvusi paauglė ir gyvenusi Sarajeve, šiuo negailestingu ir sąžiningu filmu klausia, kaip įmanoma, kad praėjus 50 m. nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos mūsų dienų Europoje gali vėl prasiveržti protu nesuvokiamas žiaurumas.
Žiūroviškiausiu trumpametražiu filmu paskelbtas animacinis Lenos von Dohren filmas Paukštelis ir bitutės, žiūroviškiausiu lietuvišku filmu Klemento Davidavičiaus Pelkė, dalyvavęs Trumpajame konkurse.
Geriausias iš Norvegijos
Europos debiutų konkurse, pagrindinėje festivalio konkursinėje programoje, šiemet varžėsi 10 debiutinių ilgametražių filmų.
Tarptautinė žiuri Venecijos kino festivalio paralelinės programos meno vadovė Gaia Furrer iš Italijos, Kanados režisierius ir prodiuseris Denis Cote, Vengrijos režisierė Lili Horvat, MUBI turinio viceprezidentas Danielis Kasmanas, kino prodiuserė Marija Razgutė, geriausiu paskelbė norvegų režisierės Itonje Soimer Guttormsen tragikomediją Gritt, o joje vaidinusi Birgitte Larsen pelnė geriausios aktorės apdovanojimą.
Pasak žiuri, Gritt tai nuostabus kūrybinės, ekonominės ir socialinės nesėkmės portretas: Abejotino talento ir permainingo pragyvenimo menininkės istorija tapoma neteisiant, o su žavesiu ir nuovokia užuojauta. Nenumaldoma jėga kursto nenuspėjamą filmo pasakojimą, taip gyvenimo nepastovumo portretą paversdama tiek pat prikaustančiu, kiek didžios sėkmės istorija.
Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko prancūzui Pierre Deladonchampsui, jo vaidmenį įtemptame Peterio Dourountziso filme Niekšas žiuri pavadino užburiančiu ir svyruojančiu tarp gundančio ir baugiai pavojingo.
Geriausio režisieriaus prizą pelnė Ainhoa Rodr?guez (Ispanija) už siurrealios atmosferos dramą Akinantis blyksnis.
Specialiu žiuri paminėjimu (Special mention) įvertintas provokuojantis žinomo Nyderlandų videomenininko Timo Leyendekkero debiutas Puota.
Konkursinių programų nugalėtojams atiteko ir Vilniaus miesto savivaldybės įsteigti piniginiai prizai: Europos debiutų konkurso nugalėtojui atiteko 5.000 Eur, o geriausiam režisieriui, aktoriui ir aktorei po 1.000 Eur.
Prizai ir lietuviams
Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas piniginis prizas 3.000 Eur, atiteko ir Trumpojo konkurso nugalėtojui. Tarptautinės žiuri sprendimu, juo tapo lietuvių režisieriaus Vytauto Katkaus nostalgiškas trumpametražis filmas Miegamasis rajonas.
Specialaus žiuri paminėjimo sulaukė austrų režisierė Raphaela Schmid su filmu Akvariumo žuvytės.
Apdovanojimas skiriamas filmui, įkūnijančiam paprastą ir išraiškingą kinematografinį darbą. Nubrėždamas jausmų, pasakojimo ir formalių klajonių žemėlapį, filmas kartu su veikėjais nukrypsta į melancholišką akimirkos ir dabarties atsiminimą. Nuostabus įgyvendinimas, puoselėjamas ryžtingos ir paprastos kinematografinės intuicijos, paverčia kūrinį ypatingu ir stulbinančiu, laimėjusį V. Katkaus filmą apibūdino Trumpojo konkurso žiuri.
Lietuvos vardas nuskambėjo ir skelbiant FIPRESCI apdovanojimą už geriausią Baltijos jūros regione kuriančio režisieriaus filmą. Juo išrinktas Europos debiutų konkurse dalyvavęs Tomo Smulkio ilgametražis filmas Žmonės, kuriuos pažįstam, nuoširdžiai atskleidžiantis Vilniaus žmonių istorijas.
Pasak žiuri, šis Vilniaus portretas meistriškai ir jautriai susieja trijų žmonių gyvenimus, pavaizduodamas visuotinį konfliktą tarp savarankiškumo troškimo ir kitų poreikių nesuvokimo.
FIPRESCI laimėtoją rinko kino kritikų gildijos nariai: Eithne Mary ONeill (Positif, Prancūzija), Paola Olivier (Cinema & Musica, Italija) ir Ieva Šukytė (LRT televizija ir radijas).
Festivalis tęsiasi
Uždarymo filmu Obuoliai pasibaigęs festivalis tęsiasi. Pasak rengėjų, kai kuriuos filmus toliau galima stebėti virtualiajame Kino pavasario kino teatre filmai.kinopavasaris.lt, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje ŽMONĖS Cinema.
Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa Kūrybiška Europa MEDIA, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Festivalis Kino pavasaris yra nepriklausoma privati iniciatyva.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti