Perkamiausios Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygos 2020-aisiais

Jame – užsienio, lietuvių autorių knygos ir, žinoma, fenomenaliosios Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk kūrinys.

Tara Westover „Apšviestoji“

Iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė

„Apšviestoji“ – sukrečianti autobiografinė knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis.

T. Westover, jauniausia iš septynių vaikų, 1986 m. gimė JAV, Aidaho valstijoje, nuo išorinio pasaulio visiškai atsiribojusioje šeimoje – jokios mokyklos, jokių gydytojų net nutikus baisiausiai nelaimei, jokių draugų, jokio socialinio ryšio.

Uolus Paskutinių dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios išpažinėjas tėvas šeimą ruošė pasaulio pabaigai, kuri turėjo ateiti prasidedant 2000-iesiems. Tačiau neatėjo.

Prieš tėvo valią pasiryžusi siekti mokslo, T. Westover galiausiai apsigynė istorijos daktaro laipsnį Kembridže.

2018-aisiais lietuvių kalba išleista „Apšviestoji“ nuolat užima aukščiausias vietas LRS perkamiausių knygų sąraše. Nenuostabu, – vos pasirodžiusi 2018 m. ji pateko į „The New York Times“ bestselerių sąrašo viršūnę, pelnė krūvą įvairių apdovanojimų.

Jeanine Cummins „Amerikos purvas“

Iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė

Daugybę diskusijų literatūros pasaulyje sukėlęs romanas neliko nepastebėtas ir Lietuvoje. Vienus sujaudino mamos ir sūnaus, bėgančių iš Meksikos į Jungtines Valstijas, likimo drama, kitiems ši knyga – geras veiksmo trileris.

2020 m. pradžioje romano „Amerikos purvas“ leidėjas buvo priverstas atšaukti numatytą rašytojos turą po JAV, nes jai buvo pagrasinta mirtimi.

Vėliau autorė buvo kritikuojama, jog rašo apie tai, ko neišmananti. Nepaisant kontroversiškų vertinimų, kiekvienas šio romano puslapis pulsuoja širdgėla, drama ir humaniškumu.

Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. III t. 1984–1990“

Vos pasirodę J. Baltušio (1909–1991) dienoraščiai susilaukė didžiulio susidomėjimo, nepaisant didžiulės knygų apimties. 2020 m. leidyklos tope atsidūrė du J. Baltušio dienoraščių tomai.

Trečioji, paskutinė, dienoraščių dalis apima 1984–1990 m. Joje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai.

Daug dėmesio skiriama Lietuvos laisvėjimo procesams, svarstoma apie bręstančius pokyčius, atsiskleidžia rašytojo laikysenos šių pervartų fone aplinkybės.

Alvydas Šlepikas „Mano vardas – Marytė“

A. Šlepikas romaną „Mano vardas – Marytė“ parašė prieš dešimtmetį, tačiau jo populiarumas pastaraisiais metais vėl auga. Knyga verčiama į užsienio kalbas, o 2019 m. angliškasis jos leidimas buvo išrinktas „The Times“ liepos mėnesio knyga grožinės istorinės literatūros („New Historical Fiction“) kategorijoje.

Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikus": po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.

Olga Tokarczuk „Bėgūnai“

Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis

Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“, „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ autorė.

2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu).

2018 m. jai skirta Nobelio literatūros premija.

Olga Tokarczuk „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“

Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis

Atokiame, sunkiai pasiekiamame Lenkijos kaime keistuolė Janina Dušejko tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake’o poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų, kurie čia atvažiuoja tik vasarą, vasarnamius.

Kaimo, kuriame žiemą gyvena vos keli žmonės, ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, kurį ji praminė Didžiąja Pėda, mirtis. Tuomet keistomis aplinkybėmis miršta dar keletas žmonių. Žudiko (ar žudikų) paieškos supintos taip intriguojančiai, kad iki pat detektyvo pabaigos pasakojimas kyla aukščiausios natos link. Ką O. Tokarczuk moka, tai jau moka – prikaustyti skaitytojo dėmesį prie knygos.

Gera žinia jos gerbėjams – 2021 m. leidykla planuoja išleisti O. Tokarczuk istorinį romaną „Jokūbo knygos“ ir naują esė rinkinį „Jautrus pasakotojas“.

Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“

Knyga – apie grožį su lašu bjaurumo, apie blogį, besislepiantį gėryje, ir apie tai, kad centralizuotai tvarkant pasaulį galima jį visiškai sunaikinti.

Romanas „Grožio ir blogio biblioteka“ 2020 m. portalo „15min.lt“ metų knygų rinkimuose išrinkta geriausia lietuvių autorių knyga, jis dalyvauja ir 2020-ųjų Metų knygos rinkimuose.

Ekscentriškas paveldėtojas, apimtas didžiulės aistros unikalioms knygoms, nori sukurti ypatingą biblioteką ir pasirengęs peržengti bet kokias moralės ribas.

O Veimaro respublikos Berlynas – vieta, kur galima nuslėpti bet kokį nusikaltimą. Šiuolaikinė Europa labai primena Veimaro respubliką. Ar šiuolaikinio žmogaus mąstymas ir galimi sprendimai labai skiriasi nuo tų, priimtų prieš daugiau nei devyniasdešimt metų?

Trent Dalton „Berniukas nuryja visatą“

Iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis

Istorija apie brolystę, tikrą meilę ir neįtikėtiną draugystę. Kūrinio pasakojimas – daugiasluoksnis, kupinas žodžių žaismo ir aliuzijų. Australų žurnalistas Trentas Daltonas knygos siužetą pina iš savo paties vaikystės prisiminimų, išgyvenimų ir itin tikroviškų fantazijų.

Ši knyga – debiutinis T. Daltono romanas. Kaip jis pats sako, šiurpiausia istorija, kokią yra girdėjęs, yra jo motinos istorija – ir jis turėjęs keistos garbės būti reikšminga jos dalimi.

„Berniukas nuryja visatą“ pateko ir į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos parengtą Vertingiausių 2019 m. verstinių knygų sąrašą.

Juozas Batušis. Vietoj dienoraščio II t. 1976–1983

Antrasis populiariųjų dienoraščių tomas apima 1976–1983 m. Sklaidant J. Baltušio kasdienybės užrašų lapus, atsiveria ne tik jo asmeninio gyvenimo kaleidoskopas ar individualios veiklos literatūros ir kultūros lauke pastangos: rašytojo dienoraščius galima ir verta skaityti kaip plačią kultūros, literatūros įvykių panoramą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

Kūrėjų portretai, partinės nomenklatūros veikėjų štrichai, jų apibūdinimai, surašyti per J. Baltušio regėjimo prizmę, sudaro įdomią paveikslų galeriją.

Plačiausia prasme dienoraščius galima vertinti ir kaip įvairialypį visos sovietinės epochos veidrodį.

Romy Hausmann „Numylėtinė“

Iš vokiečių kalbos vertė Danutė Šaduikienė

„Numylėtinė“ – didžiausias pastarųjų metų atradimas Vokietijoje, o išversta į anglų ir daugelį kitų kalbų, pavergė viso trilerių mėgėjų širdis.

Trileris prasideda ten, kur kiti baigiasi. Belangė miško trobelė: Lenos ir jos čia gimusių vaikų gyvenimas griežtai reguliuojamas – ir valgoma, ir net į tualetą einama pagal nustatytą tvarką.

Oras į trobelę patenka per specialų mechanizmą. Vakarais Lena vaikams dainuoja lopšines, dieną juos moko. Tėvas rūpinasi šeima, saugo nuo aplinkinio pasaulio. Niekas niekada neatims iš jo žmonos ir vaikų, nes... niekas nežino, kur jie.

Rašyti komentarą 0