Lietuvos teatras skaičiais: spektakliai, režisieriai, pinigai

Pasak SMKA, pirmą kartą vykdytame tokios plačios apimties tyrime, į kurį buvo įtrauktos teatro, šokio ir cirko spektaklius kuriančios organizacijos, dalyvavo 2 iš 3 nacionalinių, 5 iš 10 valstybinių ir 5 iš 8 savivaldybių teatrų – daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių biudžetinių scenos meno įstaigų.

Nėra tiksliai žinoma, kiek Lietuvoje veikia nepriklausomų scenos meno organizacijų, bet iš 60-ies pakviestų dalyvauti apklausoje duomenis pateikė 27.

Taigi, iš daugiau nei 80 pakviestų organizacijų duomenis pateikė 39 teatrai, trupės, prodiusavimo organizacijos, scenos meno centrai ir kitos panašios įstaigos. SMKA skaičiuoja, jog tyrimas apėmė maždaug pusę scenos meno organizacijų, veikusių Lietuvoje 2019-aisiais.

Populiariausias – „Domino“

Tyrėjai užregistravo 518 skirtingų spektaklių, kurie pernai publikai Lietuvoje ir užsienyje buvo parodyti 4.216 kartų, juos pamatė 723.204 žiūrovai.

Daugiausiai žiūrovų sulaukė Komedijos teatras, žinomas teatro „Domino“ pavadinimu (190.047 žiūrovai), Nacionalinis Kauno dramos teatras (76.059) ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras (60.135).

Dažniausiai (66% atvejų) spektaklius organizacijos rodė savo „gimtuosiuose“ miestuose. Gastrolės Lietuvoje sudarė 28% visų pasirodymų ir pasiekė 58 iš 60 šalies savivaldybių.

Daugiausiai – Vilniuje

Daugiausia spektaklių 2019 m. suvaidinta Vilniuje (1.203) ir Kaune (1.155), po jų rikiuojasi Klaipėda (335) ir Panevėžys (328). Iš premjerinių spektaklių daugiausia miestų Lietuvoje (21) buvo parodytas teatro „Domino“ „Psichai“.

Užsienyje buvo pristatyti 56 scenos meno kūriniai – spektakliai, performansai, cirko programos.

Tyrimo duomenimis, daugiausia lietuviškų spektaklių buvo parodyta Latvijoje (62), Prancūzijoje (30), Kinijoje (29), Norvegijoje (19) ir Lenkijoje (13). Iš naujų spektaklių daugiausiai šalių aplankė VšĮ „Teatro istorijos“ spektaklis „Spąstai“.

Teatras ir pinigai

Remiantis tyrimu, 2019 m. organizacijos disponavo 34,7 mln. Eur. Pusė šios sumos, 17,4 mln. Eur, skirta iš valstybės biudžeto per Kultūros ministeriją, Lietuvos kultūros tarybą, savivaldybes bei kitus valstybės biudžeto asignavimus. ES struktūrinių fondų lėšos – 7,2 mln. eurų – daugiau nei penktadaliu padidino bendrą scenos meno organizacijų finansavimo sumą.

Pasak SMKA, tyrime dalyvavusios scenos meno įstaigos 2019 m. uždirbo 9,4 mln. Eur, didesnę dalį – 5 mln. Eur – sudarė nepriklausomų organizacijų pajamos.

10 daugiausia lėšų uždirbusių organizacijų parodė daugiau nei pusę visų organizacijų rodytų spektaklių.

Kritika vertino kas antrą

Per 2019-uosius tyrimo dalyviai pastatė 131 naują spektaklį. Daugiausiai premjerų – po 4 – išleido režisierius Artūras Areima (Artūro Areimos teatras ir Juozo Miltinio dramos teatras) ir choreografė Birutė Letukaitė (Kauno šokio teatras „Aura“).

Iš visų naujų scenos meno kūrinių 60 sulaukė 112 rezenzijų. Daugiausia (6) – Lietuvos rusų dramos teatre pastatytas Jono Vaitkaus spektaklis „Tryliktasis apaštalas, arba Debesis kelnėse“.

Nauji scenos meno darbai teatrų repertuaruose sudarė 25%, vienus arba dvejus metus rodomi darbai – 33%, nuo trejų iki dešimties metų – 34%, daugiau nei dešimt metų rodomi pastatymai – 9% visų rodomų kūrinių.

Ilgiausiai rodomo spektaklio premjera įvyko 1991 m. gruodžio 20 dieną.

Įvairiais pjūviais

Pasak SMKA, suskaičiuota, kiek spektaklių buvo pagal įvairius kitus parametrus – tikslinę auditoriją, šaltinius, kuriais remiantis jie buvo sukurti, šaltinių sukūrimo laikotarpį bei jų autorių kilmės šalį ir kt.

Spektakliai grupuoti ir pagal duomenis teikusių organizacijų lėšas, regioną, steigimo statusą. Tikimasi, kad toks skirstymas sudarys sąlygas stebėti ir analizuoti organizacijoms būdingas praktikas.

Išsamūs tyrimo rezultatai skelbiami SMKA tinklapyje.

„Dabar, kai karantinas įprastą gyvenimą sustabdė antrąkart, teatrai ir vėl negali priimti žiūrovų, visus slegia nežinia dėl ateities, scenos meno kūrėjams ir prodiuseriams gali būti malonu prisiminti 2019-aisiais vykdytą veiklą, – pranešime cituojama Monika Jašinskaitė, projekto iniciatorė, teatro kritikė. – Tikiuosi, kad organizacijoms bus naudinga pamatyti bendrus, nuo steigėjų ar finansavimo šaltinių nepriklausančius, scenos meno lauko dalyvių veiklos rodiklius. Pavasarį pandemijos sukelta situacija parodė, kad Lietuvoje labai trūksta kiekybinių duomenų apie kultūros lauke vykstančius procesus.“

Tyrimą „Lietuvos teatras skaičiais“ organizuoja ir vykdo Scenos meno kritikų asociacija, veiklą ji pradėjo 2017 m. Tikimasi, kad toks tyrimas bus atliekamas kasmet.

Asociacijos veiklą ir šį tyrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba iš programos „Meno kūrėjų strateginių programų įgyvendinimas“ lėšų.