Muziejuje – unikali Lietuvos akmens amžiaus archeologija
Paroda skirta archeologės dr. Rimutės Rimantienės šimtosioms gimimo metinėms ir įprasmina mokslininkės darbų reikšmę: nė viena šių laikų Lietuvos archeologų teorija apie akmens amžių neapsiėjo be jos darbų analizės, o jų skaičius solidus: keliolika monografijų ir šimtai straipsnių.
Kaip virtualiai pristatant parodą (vaizdo įrašo atidarymą galima pasižiūrėti čia ) sakė LNM direktorė Rūta Kačkutės, ši paroda tęsia svarbiausią mokslininkės tikslą pristatyti akmens amžių įdomiai visiems: nuo akademiko iki mokyklinuko.
Turime savo etalonus
Pasak archeologės, parodos kuratorės Gabrielės Gudaitienės, be šių R. Rimantienės radinių „pirmykščio žmogaus pasaulėvaizdį būtume priversti atkurti remdamiesi radiniais iš kaimyninių šalių, o dabar galime džiaugtis turėdami tokius etaloninius eksponatus“.
„Šie archeologės R. Rimantienės atrasti radiniai mums suteikia unikalią galimybę suvokti, kokia buvo priešistoriniais laikais Lietuvos teritorijoje gyvenusio žmogaus pasaulėžiūra. Įsivaizduokite, kokį akmens amžiaus žmogų mes nupieštume, jeigu šalia jo neparodytume apeiginių lazdų su briedės galva, kurių visus tris Lietuvoje žinomus egzempliorius surado R. Rimantienė? Šie eksponatai byloja apie to laiko žmogaus tikėjimą į Žvėrių viešpatį.
Akmens amžiaus paveikslas nebūtų išbaigtas be puodų, ant kurių pavaizduotos žmonių figūros, šiandien laikomos pirmaisiais siužetinės dailės pavyzdžiais Lietuvoje. Analogų visame Baltijos regione neturintis radinys – raižyta skalūno plokštelė iš Eigulių, kurią žmogus naudojo skaldydamas titnagą, – mums kalba apie akmens amžiaus žmogaus sumanumą ir leidžia pamatyti svarbiausių jo turėtų įrankių komplektą. Iš medžio išdrožta skulptūra dievo-žmogaus veidu liudija apie tuometinėse bendruomenėse veikiausiai vyravusį protėvių kultą, o nedidelis luotelis, galbūt naudotas renkant vandens gėrybes, šiandien archeologams vis dar kelia daugiau klausimų nei atsakymų“, – pasakojo G. Gudaitienė.
Anot kuratorės, R. Rimantienės atradimai, jos išnagrinėtas ir detaliai nupieštas akmens amžiaus vaizdas, – tai ir yra Lietuvos akmens amžiaus archeologija.
Potyrių kelionė
Pasak R. Kačkutės, šios parodos lankytojai „kviečiami į potyrių kelionę“, be to, paroda yra pritaikyta žmonėms su regos negalia.
„Iššūkis didelis. Ir patys žengiame patyrimo keliu, juk iki šiol visi akmens amžiaus radiniai būdavo eksponuojami už stiklo, tačiau muziejaus restauratoriams sukūrus rekonstrukcijas nuo šiol jie bus pritaikyti taktilinei patirčiai“, – sakė R. Kačkutė.
Parodoje atkurtas archeologės R. Rimantienės kambarys, kuriame atsispindi mokslininkės gebėjimai piešti, analizuoti, kruopščiai tvarkyti archeologinę medžiagą. Pasak parodos kuratorės, nuolatinis susirašinėjimas su užsienyje gyvenančiais mokslininkais lėmė tai, kad Lietuvos archeologija sovietiniais metais buvo pažinta ir kitose šalyse.
Paroda „Ar galima šnekėtis man su jais?“ – pirmoji LNM paroda, atidaryta tiesioginės transliacijos būdu.
Daugiau informacijos apie parodą – „Facebook“ paskyroje ir muziejaus svetainėje.
