Helovinas Lietuvoje: objektai, apipinti šiurpiomis istorijomis 

Nuo legendomis apipintų vilų iki nesibaigiančių požemių, apleistų dvarų, pilių ir jas prarijusių pelkių – šiurpias paslaptis saugo daugybė objektų Lietuvoje.

Vaiduokliai Siesikų pilyje

Ieškantiems romantiškų nuotykių su adrenalino prieskoniu, turėtų patikti Siesikų pilis Ukmergės rajone. Anot pasakojimo, prieš daugelį metų vieno iš Daumantų kunigaikščių jaunoji žmona pamilo riterį iš svetimos šalies. Naktimis ji išsprukdavo iš pilies ir skubėdavo į slaptus pasimatymus ant Siesikų ežero kranto. Sužinojęs apie tai kunigaikštis taip įpyko, kad liepė žmoną užmūryti pilies bokšte. Sakoma, kad ir dabar naktimis galima išvysti kunigaikštienę, einančią prie ežero, kur jos laukia mylimasis.

Šūklių dvaras–vaiduoklis

Šūklių dvaras Vilkaviškio rajone su užkaltais langais priima tik vieną lankytoją – pro tarpus prasiveržiantį vėją. Tiesa, kalbama, kad akylesni dvare gali išvysti šmėžuojančius šešėlius ir išgirsti keistus garsus, vaikų balsus. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad kadaise buvo gautas leidimas šiame pastate įsteigti vaikų prieglaudą–darželį, taip pat, kad čia veikė slapta lietuviška mokykla.

Kauno požemiai

Pasak legendų, po Kauno miesto grindiniu slypi puikiai išvystytas požemių labirintas, jungiantis daugelį senamiesčio pastatų. Manoma, kad vienu iš požemių nuo kryžiuočių paspruko Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Vaiduokliai, nakvišų alsavimas, grandinių žvangesys – visa tai ir dabar galima patirti Kaune, ekskursijos metu. Ir nors sakoma, kad patirtis nėra gąsdinanti, reikia pripažinti, kad norint susidurti su požemių dvasia ir neįprasta atmosfera vis tik reikia drąsos.

nuotrauka::1

Kėdainių tuneliai

Manoma, kad po senaisiais Kėdainiais yra daugybė tunelių, kuriais galima ne tik vaikščioti, bet iš vienos Nevėžio pusės pereiti į kitą. Sklinda kalbos, kad iš evangelikų reformatų bažnyčios tunelis veda į Šv. Jurgio bažnyčios požemius, kuriuose palaidoti nuo lietuvių antpuolių besigynusių kryžiuočių palaikai, paslėpti jų ginklai ir šarvai.

Čičinsko kalnas

Upytės, arba dar kitaip – Čičinsko kalnas (Panevėžio raj.), ant kurio tyvuliavo Vešetos ežeras ir stovėjo pilis, garsus istorijomis apie čia gyvenusį poną Čičinską. Jis buvo žiaurus ir piktas, nuolat kankindavęs savo pavaldinius. Tiesa, daugybė legendų gimė dėl piliavietėje esančio įdubimo su užpelkėjusiu dugnu. Pasak vienos iš jų, Čičinskas vienų Kalėdų išvakarėse padegė šalia esantį kaimą. Tačiau Kalėdų dieną iš giedro dangaus trenkė perkūnas ir bejojantį žiaurųjį poną užmušė. Kalbama, kad po to dvaras ėmė skęsti atsivėrusioje kalno pelkėje ir pamažu grimzdo septynerius metus. Esą žmonės ir dabar naktimis girdi iš prasmegusio dvaro baubiančius jaučius, giedančius gaidžius.

Pakruojo baronas

Dvarų–vaiduoklių kategorijai galima priskirti ir Pakruojo dvarą, kurį kadaise valdė baronas von der Ropas. Turtais ir žiauriais poelgiais garsėjęs turtuolis, pramintas Hermanu Žiauriuoju, siaubingai kankino baudžiauninkus. Sakoma, kad nuo tų laikų rūmuose dažnai girdisi keisti žingsniai, savaime užgęsta arba užsidega lempos, atsidaro durys, langai. Pakruojo dvare įsikūręs muziejus turi kankinimų kambarį, įkvėptą istorijų apie baroną.

Šiuo metu Pakruojo dvare atvertas ir panoptikumas – keistenybių ir prabangių artefaktų kolekcija, kuri pasakoja tamsiąją turtingųjų gyvenimo pusę.

Palangos vila „Anapilis“

Palangiškių legenda byloja apie mistinės vilos „Anapilis“ savininkės Sofijos Tiškevičienės kiek neįprastą pomėgį bendrauti su vėlėmis. Sakoma, kad grafienė viloje virš palėpės buvo įsirengusi slaptą veidrodžių kambarį, kur iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš vilos sklindančių vėjo vargonų skleidžiamų garsų. Manoma, kad grafienė buvo itin silpnos sveikatos ir tik pasijutusi blogiau eidavo klausytis šių vargonų skleidžiamų garsų, mat jie jai padėdavo nusiraminti.

Norviliškių pilis

Anot gandų, Norviliškių pilyje nakvojančius gąsdina maža mergaitė. Pasakoja, jog šioje pilyje kadaise gyvenęs vienuolis stipriai pamilo merginą, tačiau dėl savo duotų įžadų negalėjo pradėti šeimyninio gyvenimo. Tam, kad įžadai būtų panaikinti, vienuolis turėjo nuvykti į Vatikaną. Belaukdama mylimojo, jo išrinktoji susilaukė mergaitės ir pavadino ją Emilija. Tačiau namo sugrįžęs vienuolis nei mylimosios, nei savo mergaitės pilyje taip ir neberado – manoma, kad jos žuvo sukilimo metu. Tačiau čia besilankantieji tikina jaučiantys ir matantys mažosios Emilijos išdaigas.

Tiesa šios istorijos ar ne, niekas gerai nežino, bet šiurpių istorijų gali papasakoti ir daugiau pilių, dvarų, piliakalnių Lietuvoje. Nuorodos čia.