Vilniaus galerijų savaitgalis ryškina skirtumus ir ieško panašumų

Įprastomis, t. y. ne pandemijos, sąlygomis rugsėjį vykdavęs VGS paskelbdavo ir rudens parodų sezono pradžią. Dėl koronaviruso pasislinkęs renginys šiemet įsiterpia į sezono vidurį ir užsimojo lankytojams parodyti, kokiomis funkcijomis ir veiklos ypatybėmis viena nuo kitos skiriasi parodų erdvės.

Ieškos ryšio

„Šiemet siekiame išplėsti Vilniaus galerijų savaitgalio lankytojų žinias apie tai, kaip šiuolaikinio meno lauke veikia skirtingi jo veikėjai – kuo muziejai skiriasi nuo meno centrų, projektų erdvės – nuo komercinių galerijų, menininkų valdomos erdvės nuo meno rezidencijų ir t. t. Manome, kad prasminga parodyti kiekvieno iš šių segmentų specifiką ir tarpusavio įtampas bei sąsajas. Galų gale, įdomu klausti, koks ir kodėl kiekvienoje iš šių erdvių eksponuojamas menas.

Šįkart į Vilniaus meno sceną siūlome pažvelgti tarsi iš viršaus – taip, kad matytųsi jos mastelis ir tarpusavio ryšiai“, – pasakoja šių metų VGS kuratorės menininkė Akvilė Anglickaitė ir menotyrininkė Dovilė Tumpytė.

Vilniaus meno lauko mozaiką padės sudėlioti renginyje dalyvaujantys nacionalinių muziejų padaliniai, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos dailininkų ir Lietuvos fotografų sąjungos galerijos, MO muziejus ir meno pažinimo centras „Tartle“, įvairios galerijos.

VU Baltojoje salėje

Į VU bibliotekos Baltąją salę verta užsukti ir dėl istorinio konteksto – nuo 1753 m. čia veikusi Astronomijos observatorija buvo viena seniausių Europoje ir seniausia buvusioje Lietuvos bei Lenkijos valstybėje. Matematiko bei astronomo Tomo Žebrausko iniciatyva ir su fundatorės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama įkurta observatorija ypač suklestėjo, kai jai ėmė vadovauti Martynas Počobutas (1728–1810), matematikas ir astronomas, Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas, Londono karališkosios mokslo draugijos narys, Vilniaus universiteto rektorius (1780–1799).

Baltoji salė – erdvi 6,4 m aukščio patalpa. T. Žebrausko suprojektuotą salę į tris dalis skaido šeši masyvūs barokiniai pilioriai, apjuosti puošniais karnizais. Salės lubose įrengta ovali anga jungiasi su virš jos esančia mažesne sale, kuri yra tarsi Baltosios salės tąsa. Taip buvo perteikta barokinės begalybės idėja.

Astronomijos observatorija 1876 m. labai nukentėjo nuo gaisro, 1883 m. caro valdžios buvo uždaryta, dabar čia veikia VU bibliotekos skaitykla, o VGS dienomis bus eksponuojamas architektūrinis objektas – šių dienų Vilniaus meno lauko interpretacija, įkvėpta kolektyvinio vaizduotės pratimo rezultatų: 5-ojo VGS dalyviai buvo pakviesti įsivaizduoti, su kokiu dangaus kūnu jie galėtų tapatintis, o eksperimentinės architektūros kūrėja Aistė Ambrazevičiūtė sukūrė chimerišką jų mintimis pagrįstą instaliaciją, kuri simboliškai eksponuojama buvusioje observatorijoje ir veikia kaip savarankiškas meno kūrinys.

Greta parodų VGS inicijuoja ir tris diskusijas, visa renginio programa ir dalyviai skelbiami čia.  

Projektą rengia Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, bendradarbiaudama su VšĮ „Mene“.