VŽ lentynoje – naujos knygos

Trijų kūnų problema Liu Cixin, iš anglų k. išvertė Saulius Tomas Kondrotas, išleido leidykla „Kitos knygos“, 2020 m.

„Transformuojanti patirtis. Perskaitęs knygą esi kitoks, negu buvai, pradėdamas skaityti“, – populiariausio Kinijos mokslinės fantastikos rašytojo kūrybą sako jos vertėjas, rašytojas S. T. Kondrotas.

„Trijų kūnų problema“ yra pirmoji „kietosios“ mokslinės fantastikos (hard science fiction) serijos „Žemės praeities atminimui“ dalis. Jos istorija prasideda Kinijoje, vykstant Kultūrinei revoliucijai, ir į vieną audinį supina Kinijos istoriją, šiuolaikinį mokslą, kompiuterinius žaidimus.

Mąstoma ir begalinės Visatos, ir pasaulių, slypinčių atomo dalelėje, lygmenimis. Nagrinėjama žmonių, kaip atskirų individų, susvetimėjimo su savo rūšimi – žmonija – problema.

„Trijų kūnų problema“ nagrinėja, kas gali nutikti Visatai, jei fizikos dėsniai būtų imti naudoti kaip ginklai. Jeigu baisi atrodo atominė bomba, paskaitykite, ką Saulės sistemai gali padaryti dvimatis ginklas“, – apie knygą atsiliepia istorikas Yuval Noah Harari, stojantis į jos gerbėjų gretas šalia „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo ar JAV prezidento Baracko Obamos.

„Taigi mes visi susiję, o skirtumai tarp rasių ar valstybių nebeturi nei prasmės, nei reikšmės. Pavojai, apie kuriuos kalba mokslinė fantastika, gresia visai žmonijai. Turiu vilties, kad mano knyga taps nedideliu tiltu tarp dviejų senų mūsų kultūrų“, – lietuviškam knygos leidimui parengtoje pratarmėje rašo Liu Cixinas.

Knygos vertėjas į anglų kalbą Kenas Liu, mokslinės fantastikos rašytojas, kaip ir Liu Cixinas, už savo kūrinius apdovanotas Hugo apdovanojimu, parašė su istorinėmis realijomis ir fizikos reiškiniais susijusių paaiškinimų, kad skaitytojai nepasiklystų istorijos, fizikos ir galingos autoriaus vaizduotės labirinte.

Lietuviška knygos versija yra versta iš angliško, autoriaus patvirtinto, varianto.

Leidėjai pasakoja, jog knygai išėjus Amerikoje, literatūros kritikai atkreipė dėmesį, jog autorius ne tik papasakojo įtraukiančią istoriją, bet ir perteikė kinų kultūrinę ir politinę perspektyvą, mažai pažįstamą skaitytojams Vakaruose, Antai Joshua Rothmanas, „The New Yorker“ žurnalistas, pastebėjo, kad amerikiečių autorių sukurtoje mokslinėje fantastikoje įsivaizduojama žmonijos ateitis atrodo labai panaši į Amerikos praeitį.

„Vakariečiui skaitytojui vienas iš malonumų skaitant „Trijų kūnų problemą“ yra tai, kad ši istorija gimusi iš visai kitoniškos vaizduotės, kurią formavo kitoks kontekstas“, – rašo J. Rothmanas.

Knygos vertėjas, rašytojas S. T. Kondrotas „Trijų kūnų problemą“ lygina su milžiniška gotikine katedra su daugybe salių, skliautų, navų, koplyčių, balkonų, požemių, šulinių ir ko tik nori, – tai didžiulė erdvė, o „veiksmas aprėpia visą pasaulį, Visatą.“

Pakelk mane aukštai Genovaitė Bončkutė-Petronienė, išleido leidykla „Tyto alba“, 2020 m.

„Du iš trijų lietuvių yra per daug savikritiški“, – sako iš radijo laidų daugybei mūsų pažįstama psichologė ir psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė, ir tai yra viena iš temų, kurias ji nagrinėja savo psichoterapiniame romane „Pakelk mane aukštai“. Beje, ypatingai reto žanro lietuviškoje padangėje.

Autorė pasakoja apie moters, patyrusios skyrybas, transformaciją, o sykiu kalba apie sudėtingas psichologines problemas – depresyvumą, vienatvę, didžiulę savikritiką – ir, svarbiausia, pateikia išeitis, įkvepia keistis.

„Atrodo, kad visi geri romanai jau yra psichologiniai savaime, bet psichoterapinis romanas yra parašytas specialisto ir suteikia žinių, kaip ši praktika veikia. Daug kas gali rašyti apie psichoterapiją, bet tik psichoterapeutai žino visus niuansus. Romane rašau apie tai, kas galėtų padėti. Apskritai dabar mūsų visų savijauta labai suprastėjusi, daug kas patiria nerimo ir depresijos sutrikimus, per daug kenčiame, tad knygoje norėjau suteikti viltį. Mums reikia atsakymų, bet nebanalių. Romane kalbu apie juodą vienatvę, kai žmogus galvoja, ar užsitrenkęs vonioje numirčiau, ar manęs kas nors ieškotų. Tokia juoda vienatvė išmuša pagrindą iš po kojų. Taip pat kalbu apie vidinį kritiką. Lietuviai per daug kritiški sau“, – rašo autorė.

G. Bončkutės-Petronienės psichoterapinio romano „Pakelk mane aukštai“ pristatymą leidykla rengia rugsėjo 22 d. 18 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, III a.

Rašytojas ir savižudybė

Grigorijus Čchartišvilis, išvertė Dalia Saukaitytė, išleido „Kitos knygos“, 2020 m. Dar prieš kelerius metus Lietuvoje savižudybė buvo tarsi „norma“ – per mėnesį apie faktą žiniasklaidoje pasirodydavo keturi penki, kartais ir daugiau pranešimų. Pastaraisiais metais, pradėjus garsiau apie tai šnekėti ir ėmusis prevencijos, savižudybių skaičius sumažėjo. Todėl, sako knygos leidėjai, atėjo laikas išsamiai kultūrinei studijai savižudybės tema, kad išnagrinėję šį fenomeną geriau jį suprastume ir mokėtume užkirsti kelią.

Plačią ir solidžią kultūrinę studiją šia tema parašė vertėjas, eseistas ir rašytojas Grigorijus Čchartišvilis, detektyviniais romanais ir apysakomis, kurias pasirašo Boriso Akunino literatūriniu pseudonimu.

Daug dėmesio knygoje skiriama literatams savižudžiams: Jackas Londonas, Ernestas Hemingway, Virginia Woolf, Stefanas Zweigas, Romainas Gary buvo tie, kuriuos vienijo ne tik didžiulis talentas, bet ir tragiškas likimas.

Amerikos purvas Jeanine Cummins, iš anglų k. išvertė Marija Bogušytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020 m.

JAV rašytojos J. Cummins romanas „Amerikos purvas“, išleistas šių metų pradžioje, sulaukė prieštaringų vertinimų.

Vieni (Stephenas Kingas, Ann Patchett, Kristin Hannah, Johnas Grishamas ir kiti žymūs rašytojai) jį liaupsino, vadindami „naująja Amerikos klasika“ bei „literatūros žygdarbiu“, kiti užsipuolė, esą J. Cummins rašo apie tai, ko neišmano.

„Amerikos purvas“ – ketvirtoji J. Cummins knyga. Joje pasakojama istorija apie motiną ir jos aštuonmetį sūnų, kurie bėga iš Meksikos į JAV nuo narkotikų kartelio persekiojimo. Ramus ir patogus šeimos gyvenimas Akapulke virsta košmaru, kai Lidijos vyras, žurnalistas, pradeda rengti tiriamąjį straipsnį apie narkotikų kartelio vadeivą.

TV laidų vedėja Oprah Winfrey, pasirinkdama „Amerikos purvą“ savo knygų klubui, sakė: „Jeanine Cummins atliko žygdarbį, priversdama mus pasijusti migrantais, patirti jų kančias ir neviltį, jų siekį ištrūkti ir gyventi laisvėje.“

Puolusieji autorę, daugiausiai tai Pietų Amerikos rašytojai, kaltino Ispanijoje gimusią amerikietę J. Cummins tuo, kad ji netiksliai – ir neteisėtai – pavaizdavo Meksiką bei jos žmones, ir pavadino romaną visos jų civilizacijos įžeidimu. Vien kritika nebuvo apsiribota. Grupė Pietų Amerikos rašytojų įkūrė judėjimą #DignidadLiteraria (Literatūrinis orumas) ir 2020 m. pradžioje susisiekę su leidyklos „Flatiron Books“, išleidusios „Amerikos purvą“, savininkais, pareikalavo didesnio jų atstovavimo šioje leidykloje. Leidėjai neprieštaravo. Tuomet #DignidadLiteraria pareikalavo „ištirti diskriminacinę praktiką visame leidybos versle“.

Beje, leidykla buvo priversta atšaukti J. Cummins knygos reklaminį turą, nes rašytoja sulaukė grasinimų mirtimi.

Kad ir kaip būtų, „Amerikos purvas“ nesitraukia iš skaitomiausių knygų sąrašų ir vis dar kelia aistras.