2020-01-10 10:30

VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį ir Laisvės gynėjų dieną

Irmanto Gelūno („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
Irmanto Gelūno („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
Pilietiškiausias šio savaitgalio renginys – Laisvės gynėjų diena. O kol koncertų salėse tęsiasi pošventinis štilis, galima lankyti parodas, paskaitas, dalyvauti ekskursijose ar keliauti po Lietuvą, registruojant didžiausius akmenis. Reiktų atkreipti dėmesį, jog šį savaitgalį uždaromos keturios visokeriopai vertingos parodos – „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“, „Didžioji gatvė“ ir skirtosios Eimuntui Nekrošiui bei Eduardui Balsiui.
Sausio 10 d. prasideda Laisvės gynėjų dienos valstybiniai renginiai.

Jie skelbiami čia.

Sausio 10 d. 18 val. Kaune, galerijoje „Meno parkas“, atidaroma Agilės Mažonaitės paroda „Laisvė“.

Ši paroda – tai fotoprojektas apie architektūrinę Kauno Laisvės alėjos, centrinės miesto pėsčiųjų gatvės, renovaciją, ji yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris. 2020“ dalis.

Sausio 10 d. 21 val. Vilniuje, muzikos klube „Tamsta“, Lotynų Amerikos ritmais džiugins „Los Secretos de Pablo“.

Mėgstantys salsa, cumbia, reggae, ska stilių muziką ir šokius, mėgsta ir audringus „Los Secretos de Pablo“ koncertus.

„Toli nuo namų / Lejos de Casa“ vakarėlyje gros ir dainuos Federico (vokalas), Liutauras Janušaitis (saksofonas, akordeonas, perkusija, fleita), Mykolas Bazaras (bosinė gitara), Aleksandr Kazakevič (mušamieji) ir dar būrelis kitų smagių atlikėjų-multiinstrumentalistų.

Sausio 10 d. 20 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje – tenoro Andrea Bocelli (Italija) koncertas.

Vienas populiariausių tenorų pasaulyje A. Bocelli atliks operų arijas ir žinomiausias savo dainas. Skambės ir kūriniai iš 2018 m. išleisto jo albumo „Si“, kurį A. Bocellis įdainavo su Ed. Sheeran, Dua Lipa, Aida Garifullina ir savo sūnumi Matteo Bocelli.

Koncerte dalyvaus Kauno valstybinis choras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas G. Rinkevičiaus.

Sausio 11 d. 17 val. Vilniuje, „Muzikos magijos klube“ (Pylimo g. 30) naujus albumus pristatys džiazo muzikantai Dmitrij Golovanov ir Jan Maksimovič.

Dmitrij Golovanov ir Jan Maksimovič – kūrybinis tandemas, per pastaruosius 15 metų scenoje sukūręs daugybę stebuklingų, trapių ir jaudinančių, čia ir dabar besirandančių muzikinių šedevrų, pristatys išsyk du naujus albumus.

Pirmas, išleistas 2019 m., – „Thousand Seconds Of Our Life“, antras, visai naujas – „Beyond“, su kuriuo jiedu peržengia žanrų apibrėžimų ribas, meta iššūkį patys sau ir griauna savo pačių kūrybos stereotipus. Pristatymo organizatoriai kviečia į renginį registruotis: [email protected], arba +370 685 39618.

Sausio 11 d. 12 val. Kaune veikiantis L. Truikio ir M. Rakauskaitės muziejus kviečia į ekskursiją.

Dalyviai kviečiami pasiklausyti pasakojimų apie vidine elegancija Kauną stebinusią menininkų porą ir savitą jų pasaulėžiūrą bei gyvenimo būdą. Apžiūrėti jų sukauptą Rytų ir senosios Lietuvos meno kolekciją, asmeninius daiktus, autentiškas tarpukario interjero detales ir pro langus atsiveriančią miesto panoramą.

Norėdami išsaugoti autentišką aplinką ir gerbdami šių namų tradicijas atvykus bus prašoma nusiauti batus, taigi verta pasirūpinti šiltesnėmis kojinėmis ar šlepetėmis. DĖl ribotoo vietų skaičiaus būtina registracija: [email protected].

Įvairios ekskursijos Vilniuje skelbiamos čia.

Sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – koncertas Laisvės gynėjų dienai.

LNOBT kviečia paklausyti Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“ pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą, kūrinį atliks Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Česlovo Radžiūno vadovaujamas LNOBT choras ir penki operos „ąžuolai“ – Arūnas Malikėnas, Dainius Stumbras, Mindaugas Jankauskas, Egidijus Dauskurdis ir Rafailas Karpis.

Apie Jobą kompozitorius V. Bartulis yra sakęs: „Tokia lemtis – būti pasiruošusiam viskam. Jobas tapo įkaitu ir nežino, ko iš jo norima, kita vertus, atsiskleidžia šio biblijos veikėjo, apskritai žmogaus gyvenimo trapumas, neturėjimas sau jokios valios. Ir galų gale paaiškėja, kad visa ko prasmė ir yra kančia. Tekstai žiaurūs, o muzika lyg ir graži.“

Sausio 13 d. 13.30 val. Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11), atidaroma klubo „Penktadienis 13“ kūrybos paroda „M. K. Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“.

Paroda, kurioje bus eksponuojama skaitmeninė fotografija, tapyba bei skulptūra, skirta kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams, tad 13 d. 18 val. astrofizikos mokslų dr. Simona Bekeraitė paskaitys paskaitą „Čiurlionis prieš Hubble'o kosminį teleskopą“, dalyvaus Tomas Dičiūnas (klavišiniai). Daugiau informacijos čia.

Šį savaitgalį užsidarančios parodos: LDK Valdovų rūmuose paskutinį savaitgalį veikia tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“.

Parodoje eksponuojama per 350 eksponatų iš beveik 40 muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, susijusių su Radvilomis. Tarp ypatingų eksponatų minimi XVII a. pradžios Elžbietos Radvilaitės sarkofagas, Lietuvos etmono bei Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos įkapiniai drabužiai, karstiniai portretai, paauksuotas, trijų spalvų emaliu dekoruotas šalmas iš prabangaus Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų komplekto.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Radvilų giminė garsi karaliene Barbora, kardinolu Jurgiu, pasižymėjusiais karvedžiais, politikais, diplomatais, ministrais. Radvilai valdė daugiau nei 20 pilių, 400 miestų ir miestelių, virš 2.000 dvarų, 10.000 kaimų, išlaikė atskirą kariuomenę, kartais pajėgesnę už viso krašto karinės pajėgas.

Uždarymo savaitgalį rengiama papildomų ekskursijų.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) – svetingasis savaitgalis uždarant parodą „Didžioji gatvė“.

Ši paroda tęsia Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“.

Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus gatvių. Ja ėjo Valdovų kelias, čia pastatyta miesto rotušė, Šv. Kazimiero bažnyčia, cerkvės, didikų rūmai, išplėtota miestui svarbi infrastruktūra. Kaip formavosi ši senoji gatvė, koks gyvenimo būdas ir įpročiai siejo jos gyventojus – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškoma parodoje eksponuojamoje ikonografijoje, artefaktuose, archyviniuose dokumentuose.

Didžiosios gatvės savitumą atskleidžia ekspozicinės temos: „Laisvas oras“, „Tikra tiesa“, „Mėlynas kraujas“, „Parnaso kalnas“. Tarkime, mėlyno kraujo metafora nurodo į prestižinėje miesto gatvėje rezidavusias aristokratų šeimas – čia gyveno Radvilos, Pacai, Chodkevičiai, Tyzenhauzai, Goštautai, Plateriai.

Nacionalinėje dailės galerijoje savaitgalį baigiamos eksponuoti Eimuntui Nekrošiui ir Eduardui Balsiui skirtos parodos.

Paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“, skirta kompozitoriaus gimimo 100-mečiui, pristato jį kaip plataus spektro muzikos kūrėją, kūrusį simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, taip pat ir kino, teatro muziką bei estradines dainas. Paroda sudaryta iš itin įvairaus pobūdžio eksponatų: garso įrašų, kino, dokumentinių filmų ištraukų, fotografijų, tekstinių dokumentų, autentiškų objektų, o jos ekspozicija pagrįsta E. Balsio kūrybai būdingu kinematografiško pasakojimo principu.

Parodoje „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“ pristatomi jau neberodomi spektakliai: „Hamletas“, „Makbetas“, „Otelas“, „Metai“, „Giesmių giesmė“, „Faustas“, „Idiotas“, „Dieviškoji komedija“. Eksponuojami režisieriaus kūrybinių bendražygių Nadez?dos Gultiajevos ir Mariaus Nekros?iaus sukurtų spektaklių scenovaizdžių elementai, piešiniai, eskizai, kostiumai ir fotografijos iš asmeninių archyvų, su spektakliais susietos režisieriaus minčių ir užrašų citatos.

52795
130817
52791