Keliaujantiems po Lietuvą – 10 įspūdingiausių riedulių

Didieji akmenys – gamtos paveldo objektai – išsibarstę po visą Lietuvą, tad mėgstantys keliaujant patirti ką nors nauja savo asmeninius maršrutus gali braižyti nuo vieno iki kito šalies krašto. Visus 10 akmenų ir kitus saugomus gamtos objektus bei paminklus galima rasti LR saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Keliautojai kviečiami 10 didžiausių riedulių aplankyti sausį ir vasarį, nusifotografuoti šalia jų ir iki kovo 2 d. atsiųsti nuotraukas Nacionaliniam saugomų teritorijų lankytojų centrui e.paštu arba FB žinute.

Dovana aplankiusiems visus 10 saugomų akmenų – naujausią knygą apie Lietuvos saugomas teritorijas.

Didesnis už Puntuką

Kartais atrodo, kad apie kai kuriuos dalykus žinai viską, ir net pažadintas naktį iš miego pasakytum, kad didžiausias akmuo Lietuvoje – Puntukas. Deja. Didžiausias riedulys Lietuvoje – Barstyčių (arba Puokės) akmuo, „įsitaisęs“ Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje.

1957-aisiais kasdami griovius jį aptiko melioratoriai. Skelbiama, jog didžioji akmens dalis buvo ledyninėje sąnašoje, paviršiuje kyšojo tik akmens ketera.

Iš pradžių akmens buvo atkasta tik pusė. Ilgainiui iškasus jį visą nustatyta, jog riedulys sveria 680 tonų, yra 13 m ilgio, 9 m pločio ir 4 m aukščio ir yra didesnis už tuomet didžiausiu Lietuvos akmeniu vadintą Puntuką.

Geologai spėja, jog šis akmuo, žemaičių vadinamas kūliu, buvo atvilktas iš Fenoskandijos uolyno Skandinavijoje, o vienoje iš kelių legendų apie akmens atsiradimą pasakojama, jog kadaise toje vietoje, kur jis guli dabar, buvusi senovės lietuvių pagoniška šventovė. Vienos neištikimos vaidilutės užrūstintas dievas Perkūnas šią šventovę užvertė žemėmis, drauge palaidojo ir vaidilutę, ir akmenį.

1968 m. Barstyčių (arba Puokės) akmuo buvo paskelbtas geologiniu paminklu.

1997 m. įtrauktas į Lietuvos reprezentatyviausių geotopų sąrašą. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias šalyje.

Daugiau paminklų Barstyčiuose

Barstyčiai, kurių vardu vadinamas akmuo, – gyvenvietė Skuodo rajone. 3 km už jų, ties Puokės gyvenviete, ir stūkso didysis žemaičių ir visos Lietuvos akmuo.

Sukorus kelią iki didžiausio Lietuvos akmens galima pasidairyti ir po kitas vietas.

Barstyčių kaimas šaltiniuose minimas nuo 1558 metų. 1775 m. kaimas atiteko bajorams Jagminams. Tadas Jagminas 1788 m. pastatė bažnyčią, šis fundatorius jai 1789 m. skyrė margą žemės, 1790 m. – 1.200 rublių.

Dabartinė medinė Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia buvo suręsta 1906 m.

Dešiniau nuo bažnyčios — paminklas aukoms, negrįžusioms iš Sibiro, atminti. Paminklo šone — marmurinė lentelė, kurioje kiekvienas gali įrašyti savo negrįžusio artimojo pavardę.

Už keliolikos metrų — paminklas šauliams, pastatytas apie 1950-uosius. Paminklo iniciatorius ir rėmėjas — kunigas Juozas Stasiulis. 1974 m. rugpjūčio paminklas nugriautas, ir tai buvo paskutinis paminklas, nuverstas tarybinės valdžios.

Saugomų akmenų TOP 10:

• Barstyčių/Puokės akmuo – 56?11‘26“ , 21?53‘48“ (Puokės k. Skuodo r.)

• Puntukas – 55?29‘03“ , 25?03‘35“ (Anykščių regioninis parkas)

• Didysis Dzūkijos akmuo – 54?16‘21“ , 24?01‘13“ (Vangelonių k., Alytaus r.)

• Vištyčio akmuo – 54?28‘13“ , 22?42‘18“ (Vištyčio regioninis parkas)

• Kriaučiaus akmuo – 55?32‘44“ , 22?45‘40“ (Vileikių k., Kelmės r.)

• Juodasis meilės akmuo – 56?13‘51“ , 22?28‘32“ (Ventos regioninis parkas)

• Rauško akmuo – 55?30‘14“ , 22?27‘01“ (Aukščiausioje magistralės Klaipėda – Vilnius vietoje)

• Šilalės kūlis – 56?09‘15“, 21?33‘45“ (Salantų regioninis parkas)

• Jurkiškio akmuo – 55?04‘27“ , 25?24‘54“ (Asvejos regioninis parkas)

• Velnio akmuo – 53?59‘07“ , 23?55‘44“ (Švendubrės k., Druskininkų r.)