Vilniaus meno aukcionai tikisi pasitikrinti investicinę grąžą

Pirmasis į traukinį šoka ARS VIA. Gruodžio 5 d. Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys” (Dominikonų g. 15) rengiamas 11-as aukcionas siūlys 260 meno ir kolekcinių vertybių lotų, tradiciškai suskirstytų pagal temas: „Vilniaus vaizdai XX a.” „Lietuvos dailė“, „Vilniaus dailės akademija“, „Senosios knygos“, „Istorinė grafika, dokumentai ir rankraščiai“, „Lietuvos fotografija“, „Įvairenybės“.

Pasak ARS VIA vadovo Algirdo Petraičio, meno mylėtojai visose šio aukciono rubrikose turėtų rasti sau įdomių dalykų. Antai skyriuje „Vilniaus vaizdai XX a.“ pristatomuose tapybos bei grafikos kūriniuose „atsiveria įvairiapusė sostinės bei jos apylinkių vaizdų amplitudė: nuo siaurų ir jaukių senamiesčio gatvelių, architektūros objektų iki plačių Vilniaus miesto panoramų“.

Knygų skyriuje – platus senųjų spaudinių pasirinkimas: nuo XVII a. Elzevyrų leidykloje išleistos knygos apie Lietuvą iki retos monografijos apie M. K. Čiurlionį, išspausdintos XX a. pr.

„Tikrąja šio skyriaus puošmena“ A. Petraitis vadina Nyderlandų mokslininko A. Celarijaus 1659 m. išleistą knygą „Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aprašymas“, iliustruotą Europos miestų, tarp jų ir Vilniaus, planais, o viso aukciono razina – Lietuvos, Latvijos bei Amerikos menininko Povilo Puzino (1907–1967) tris tapybos darbus – lyriškus pakrantės vaizdus. Beje, devynis P. Puzino tapybos darbus yra įsigijęs „Lewben Art Foundation“ ir VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas.

Iš senosios grafikos skilties A. Petraitis išskiria 8 LDK žemėlapius, tarp jų – itin retai pasitaikantį italų kartografo Vincenzo Coronelli Venecijoje 1690–1691 m. išleistą LDK žemėlapį. Šiame skyriuje esančią Bartolomėjaus Lovernė litografiją „Vilniaus panorama iš kapinių pusės 1840 m. vasario 21 d.“ menotyrininkas Vladas Drėma laikė vienu gražiausių senojo Vilniaus vaizdų, į ją neabejotinai dėmesį atkreipė ir Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ lankytojai.

ARS VIA aukciono lotus galima apžiūrėti čia.

Laukia kainų rekordų

Gruodžio 6 d. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10) vyksiančio 60-ojo (LX) Vilniaus aukciono smogiamasis kirtis – Antano Žmuidzinavičiaus ir Rimvido Jankausko–Kampo paveikslai. Jie, tikisi rengėjai, sumuš savo pačių kainų rekordus.

LX aukciono kolekcija taip pat tradiciškai suskirstyta į aštuonias temas, ją sudaro 165 lotai – tapyba, grafika, keramika, skulptūra ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės. Dvi „In focus“ rubrikos pristato subtilių grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) kūrinių ir keramiko Valdemaro Manomaičio (1912–2000) mažatiražių bei vienetinių darbų ir retai pasitaikančių eskizų albumų.

Ryškiausia kolekcijos žvaigžde vadinama A. Žmuidzinavičiaus tapybos darbas „Saulėje“ (1917), iš kurio signatūros matyti, kad jis priklausė aktyviai visuomenės veikėjai, gydytojai Veronikai Alseikienei (1883–1971), antropologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) mamai.

nuotrauka::1

„Gali būti, kad paveikslas buvo nutapytas Alseikų šeimai, kurios butas Jogailos gatvėje 11 numeriu pažymėtame name Vilniuje tuo metu buvo pagarsėjęs kaip lietuvybės židinys, kur lankydavosi žymūs to meto šviesuoliai – Maironis, Vydūnas, Jonas Basanavičius ir kt. Nuostabu, kad toks paveikslas buvo nutapytas sunkiais karo metais ir pateko į tokių žmonių kolekciją“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Būtent šiam paveikslui prognozuojamas kainos rekordas: „Saulėje“ yra didžiausia pradine – 32.000 eurų – kaina įkainotas A. Žmuidzinavičiaus kūrinys. Jei įvyks šio kūrinio varžytuvės, jis gali tapti brangiausiu Vilniaus aukciono istorijoje parduotu kūriniu ir paveržti titulą iš to paties dailininko paveikslo „Dzūkų kaimelis“, kurio pradinė kaina nuo beveik 25.800 eurų pakilo dvigubai – iki daugiau kaip 53.000 eurų.

Intrigą žada ir tapytojo Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) abstrakcija „Be pavadinimo“ (1991/2). Pasak dr. Skaisgirytės-Makselienės, simboliška, kad prieš 12 m. pirmajame Vilniaus aukcione už šiek tiek daugiau nei 5.000 eurų parduotas paveikslas grįžo su triskart didesne pradine – 15.000 eurų – kaina.

„Taigi, turėsime puikią progą patikrinti meno kūrinių likvidumą ir investicinę grąžą per pakankamą laiko perspektyvą“, – sako Vilniaus aukciono vadovė.

Be paminėtųjų, jubiliejinio Vilniaus aukciono „programoje“ – Juozo Bagdono, Arbit Blato, Stasio Eidrigevičiaus, Prano Gailiaus, brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų, Petro Kalpoko, Dalios Kasčiūnaitės, Vinco Kisarausko, Povilo Puzino, Jono Rimšos, Kajetono Sklėriaus, Viktoro Vizgirdos, kitų autorių darbai.

Visus juos galima apžiūrėti aukciono svetainėje, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Jų rekordai

Kol mes laukiame savų rekordų, svetur, pasak lietuvių liaudies patarlės, – veršiai alų midų geria. Antai pranešta, jog meno kūrinių aukcione „Artcurial“, gruodžio 3 d. vykusiame Paryžiuje, prancūzų postimpresionisto Paulio Gauguino (1848–1903) tapybos darbas „Te Bourao II“ (1897) parduotas už 9,5 mln. Eur, beveik dvigubai brangiau nei prognozuota – apie 5–7 mln. eurų. Pranešama, jog pirkėjas yra „tarptautinis kolekcininkas“, tačiau paveikslas liks Prancūzijoje.

„Te Bourao II“ P. Gauguinas nutapė gyvendamas Taityje. Į didžiausią Prancūzijos Polinezijos salą ir sykiu – visam laikui iš Prancūzijos, sifiliu sergantis dailininkas išvyko 1895 m. vasarą.

Kaip praneša „Artcurial“, gali būti, jog dėl paveikslo smarkiai varžytasi dėl kontroversiškai vertinamų P. Gauguino santykių su jaunomis salos merginomis ir jų vaizdavimo kūryboje.

Pasak „Artcurial“, paskutinį kartą P. Gauguino Taičio periodo paveikslas Prancūzijoje parduotas prieš 22 metus.