Dar viena vieta vasarnamiui: ispanai parduoda ištuštėjusius kaimus

Norėdami prisikviesti naujų gyventojų į ištuštėjusius atokius miestelius, italai siūlo čia įsigyti namų už eurą, vilioja žemomis nuomos kainomis, žada paramą juose kursiantiems verslus. Su tomis pačiomis problemomis vargstantys ispanai parduoda ne tik apleistus namus ar butus, bet ir ištisus kaimus.
Kaimo gyventojų mažėjimas ypač smarkiai palietė Ispanijos šiaurės vakaruose esantį Galisijos regioną. Anot Ispanijos nacionalinio statistikos instituto, šiame regione yra 3.562 apleisti kaimai ir gyvenvietės ir, BBC teigimu, prie šio skaičiaus beveik kas savaitę galima pridėti dar po vieną. Gyventojų juose mažėja jau keletą dešimtečių, o paskutinė ekonominė krizė reikalus dar labiau pablogino.
Aš kilusi iš mažo kaimelio ir esu labai prisirišusi prie šito krašto, BBC cituoja vietos verslininkę ir veterinarę Rosy Costoya. 50-metė moteris pasakoja jau iš savo vaikystės prisimenanti tuščių gyvenviečių.
R. Costoya ir jos vyras Markas Adkinsonas, kilęs iš Jungtinės Karalystės, 2005 m. įsteigė nekilnojamojo turto įmonę Galician Country Homes, kuri parduoda apleistas gyvenvietes ir namus. Verslininkai sako taip siekiantys prikviesti naujų gyventojų į Ispanijos kaimiškas vietoves.
Pirkėjų netrūksta
R. Costoya pasakoja, jog iki atsirandant Google Earth, ji pati važinėdavo po atokiausius Galisijos kaimelius, ieškodama pardavimui tinkamų namų, gyvenviečių.
Dabar jų įmonė pakankamai gerai žinoma, tad pardavimui tinkamų ir įdomių objektų ieškoti nebereikia pardavėjai juos susiranda patys. Galisijoje parduodamais namais, gyvenvietėmis daugiausia domisi britai, nemažai pirkėjų yra iš JAV bei kitų Ispanijos regionų.
Susidomėjimas nekilnojamuoju turtu ištuštėjusiose gyvenvietėse ypač išaugo pernai, kai Holivudo aktorė Gwyneth Paltrow už beveik 173.000 USD parduodamą kaimelį prie Lugo miesto Galisijoje įtraukė į savo rekomenduojamų kalėdinių dovanų katalogą.
R. Costoya žodžiais, sunkiausia šio verslo dalis yra surinkti nuosavybės dokumentus parduodant visą gyvenvietę jų reikia nemažai, o ir savininkų dažniausiai esama ne vieno.
Man labai svarbu išrinkti gerus naujuosius šeimininnkus. Aš parduodu dalį savo krašto, dalį Galisijos istorijos, kalba ji. Neseniai vienam objektui naują šeimininką ji atrinko iš 200 norinčiųjų pirkti.
Parduodamų kaimelių kainos priklauso nuo jų savybių dydžio, vietos, pastatų būklės. Vienos gyvenvietės kainuoja iki 50.000 Eur, kitos ir 2 mln. EUR, BBC cituoja R. Costoya. Prieš keletą mėnesių netoli Viveiro miesto esantį kaimą su trimis namais, didžiuliu sodu ir paplūdimiu ji pardavė už 300.000 Eur. Jį įsigijusi britų šeima sakė čia leisianti atostogas. Greta Vilalbos miestelio grupė draugų už 140.000 Eur nusipirko pastatų kompleksą, kuris 50 metų stovėjo apleistas. Nors pastatų būklė visai prasta, investuotojai planuoja juos atstatyti ir čia gyventi sulaukę pensijos.
BBC kalbinta R. Costoya į ištuštėjusių Galisijos kaimų ateitį žvelgia optimistiškai. Jos žodžiais, su visomis šiuolaikinėmis technologijomis galima gyventi labai nuošaliai, bet neprarasti ryšio su visu pasauliu.
Italai vilioja parama
VŽ rašė, jog su panašiomis problemomis susiduria ir Italijos kaimai. Pietinės Italijos regiono Molizės prezidentas nusprendusiems įsikurti ištuštėjusiuose miesteliuose žada tris metus kas mėnesį skirti 700 Eur paramos. Naujakuriams keliamos kelios sąlygos: pasirinktame kaimelyje turi gyventi mažiau nei 2.000 žmonių, o atvykėliai įsipareigoja čia pradėti verslą.
Jei siūlytume tik finansavimą, tai būtų dar viena labdaros akcija, The Guardian cituoja Donato Toma, Molizės prezidentą. Mes norime daugiau. Norime, kad žmonės čia investuotų. Jie gali imtis bet kokios veiklos: atidaryti duonos ar raštinės reikmenų parduotuvę, restoraną. Tikimės, tai įkvėps gyvybės mūsų miestams, kartu padidins gyventojų skaičių.
Italijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, 305.000 žmonių turintis Molizės regionas yra vienas iš daugiausiai gyventojų netekusių šalies dalių nuo 2014-ųjų iš čia išvyko daugiau nei 9.000 gyventojų.
2018 m. daugiau nei 2.800 rezidentų mirė arba persikraustė į kitas šalies vietas tai 1.000 daugiau nei 2017-aisias. 2018 m. devyniuose regiono miesteliuose neužregistruotas nei vienas naujagimis.
Molizės regiono bandymas privilioti naujakurių į ištuštėjusius miestelius nėra pirmasis Italijoje. Suteros, Sicilijoje, administracija atvėrė miestelio negyvenamų namų duris prieglobsčio prašantiems pabėgėliams iš Libijos. Kitas Sicilijos miestelis Sambuca, ieškodamas būdų išlikti, parduoda, tiksliau atiduoda, apleistus namus už simbolinį eurą.
Rašyti komentarą 0
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti