Naujų knygų lentynoje – pikčiausias visuomenės priešas ir tikros istorijos

Publikuota: 2019-11-03

Šįkart naujų knygų lentynoje – tikros ar beveik tikros istorijos. Net ir tos, kurios „beveik tikros“, ataustos dokumentiniais faktais ir įvykiais.

SienaVytautas Čepas, išleido leidykla „Tyto alba“, 2019 m.

Pradėkime nuo intrigos: „Tyto alba“ išleido Kovo 11-osios Akto signataro, advokato Egidijaus Bičkausko inicijuotą, Vytauto Čepo parašytą dokumentinį romaną „Siena“, pagrįstą iš pirmo žvilgsnio sunkiai tikėtina istorija, kuri prasidėjo daugiau nei prieš 25-erius metus ir tęsiasi iki šiol.

Pasak E. Bičkausko, kuriam knygoje teko advokato vaidmuo, „tai tikrai įvykusi istorija apie tris žmones, kuriems Lietuvos teismas daugiau negu abejotinomis aplinkybėmis skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos“.

„Pasakiau – įvykusi istorija, tačiau tai ne visai tiesa. Tai istorija, kuri net užvertus paskutinį romano puslapį, tęsiasi. Šie trys žmonės ir šiandien yra tarp mūsų. Tiesa, už spygliuotų užtvarų. Visam gyvenimui. Bent jau vienam iš jų, esančiam už grotų jau beveik 20 metų, valstybė niekados nesuteikė jokio šanso“, – sako signataras.

Romaną E. Bičkauskas inicijavo, jo paties žodžiais, „siekdamas teisingumo ir teisybės ir norėdamas išsemti visas galimas teisines priemones“.

„Knygoje aprašyti toli gražu ne visi mano, jeigu galima taip pasakyti, „privatūs žygiai“ pas įvairius teisėsaugos pareigūnus bei specialistus. Deja, nesulaukiau nieko daugiau išskyrus parodomąjį supratingumą ar užuojautą be jokios realiai apčiuopiamos reakcijos. Liko vienintelė išeitis – šią istoriją paviešinti. Dokumentinis romanas – gal ir neįprastas žanras Lietuvoje, bet, mano požiūriu, šiuo atveju tai pati geriausia forma. Gerai, kad atsirado puikus šios minties realizuotojas – Vytautas Čepas, kuris, beje, daugeliu atvejų įžvelgė ir į romaną perkėlė tai, ko aš net nebuvau pastebėjęs“, – viename interviu sakė E. Bičkauskas. Be jo, „Sienoje“ veikia daugiau visuomenėje žinomų ir įtakingų asmenų.

Lapkričio 5 d. 18 val. „Siena“ bus pristatyta Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.

Išmokyklinti visuomenę

Ivanas Illichius, iš anglų k. vertė Paulius Jevsejevas, išleido leidykla „Kitos knygos“, 2019 m.

„Mokykla – pikčiausias šiuolaikinės visuomenės priešas“, – taip apie mokyklą kaip instituciją pasisakė žymus austrų-kroatų istorikas, filosofas, kunigas Ivanas Illichius. Savo mintis jis paskelbė 1971-aisiais, tačiau mūsų dienomis švietimo krizei Lietuvoje niekaip nesibaigiant, jos anaiptol neprarado aktualumo.

„Išmokyklinti visuomenę“ išryškina vis nepanaikinamas modernios švietimo sistemos ydas, aktualias „čia ir dabar“, o sykiu pasiūlo alternatyvų nukarūnuotai mokyklos institucijai.

I. Illichius provokuoja: „Mokykla – blogiau už kalėjimą“. Pasak jo, viena labiausiai liūdinančių švietimo sistemos sudedamųjų dalių – neteisinga motyvacija: „Mokymo ir mokymosi procesas apkarsta tiek mokytojams, tiek mokiniams, nes šie priversti įsiminti daugybę dalykų (kurių didžioji dalis jų visiškai nedomina). Sistema užmerkia akis prieš tikrąją mokymosi paskirtį – praplėsti akiratį, formuoti platų ir kritišką požiūrį į pasaulį, įgyti esminių gyvenimui būtinų įgūdžių. Vietoj to mokiniai nuolat patiria stresą konkuruodami dėl pažymių, kurie labai retai parodo, koks žinių bagažas iš tikrųjų sukauptas. Aklas kalimas padeda gauti „gerą“ įvertinimą, pradžiuginti tėvus bei tapti pranašesniam už bendraklasius. Kai kurie mokiniai neapsikenčia ir maištauja jausdami absurdą, bet daugelis pasiduoda ir susitaiko“.

„Privaloma perskaityti pedagogams, pirmūnams, maištininkams ir tiems, kam žodis „mokykla“ sukelia ne tik neigiamas asociacijas“, – rekomenduoja leidėjai.

Patria

Fernando Aramburu, iš ispanų k. vertė Aira Nekrašaitė, išleido „Alma littera“, 2019 m.

Pagavus ir beveik dokumentinis romanas suteiks skaitymo džiaugsmą tiems, kurie norėtų susidėlioti aiškesnį istorijos vaizdą apie politinius neramumus Ispanijos Baskijoje. Pasakojimas apie dvi baskų šeimas apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio iki 2011-ųjų pabaigos, kai teroristinė ETA grupuotė paskelbė nutraukianti savo veiklą. Romano centre – kadaise artimai bendravusios dvi šeimos. Tačiau likimas nenuspėjamas: vienos šeimos tėvą, kaip įtariama, nužudė kitos šeimos sūnus, priklausantis teroristų grupei. Pasakojimą sustiprina tikri faktai (aukų vardai, ETA išpuolių vietos ir datos), tačiau abi šeimos – tipinės, kaip ir mažas miestelis, kuriame rutuliojasi veiksmas. Skaitytojas tik žino, kad tai – vienas iš mažų San Sebastiano (Donostios) provincijos miestukų.

Matyt, norėdamas patraukti visų skonių skaitytojus, politinę pasakojimo liniją F. Aramburu perpynė žmogiškų silpnybių ataudais: vienos iš šeimų sūnaus homoseksualumu ir dukros neįgalumu, meilės istorijomis ir pan. Trukdo tai romanaui ar padeda – skaitančiojo reikalas, tačiau Peru rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Mario Vargas Llosa tikina, jog jam „jau senokai neteko skaityti taip protingai sudėliotos, tokios įtikinamos ir jaudinančios knygos“, apie romaną, pelniusį sakė.

2016 m. Ispanijoje pasirodžiusi „Patria“ turėjo didžiulį pasisekimą: per 10 mėnesių romano leidimas buvo pakartotas 20 kartų. „Patria“ pelnė Ispanijos nacionalinę prozos premiją, o JAV kabelinės televizijos tinklas paskelbė 2020 m. žiūrovams pristatysiantis pagal romaną sukurtą aštuonių dalių serialą.

Berniukas nuryja visatą

Trent Dalton, iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m.

Pirmiausiai – apie žvaigždes ir žvaigždutes, įsegtas knygai ir jos autoriui. 2018 m. išleistas romanas „Berniukas nuryja visatą“ – pirmoji knyga australų literatūros istorijoje, pelniusias išsyk keturias svarbiausias šalies literatūros premijas: „Book of the Year“, „Literary Book of the Year“, „Matt Richell Award for New Writer of the Year“ ir „Audio Book of the Year“. Premijos buvo paskelbtos šiemet gegužę, o kiek anksčiau kūrinys įvertintas „NSW Premier‘s Literary Award“, „Indie Book Awards Book of the Year“ ir „MUD Literary Prize“. Be to, pagal šį romaną ketinama kurti serialą.

Trentas Daltonas – vienas žinomiausių Australijos žurnalistų, šiuo metu – „The Weekend Australian Magazine“ bendradarbis, už žurnalistinę pelnęs krūvą apdovanojimų.

Pristatydamas savo debiutinę knygą T. Daltonas sakė: „Aš – žurnalistas, parašęs tūkstančius žodžių apie šiurpiausias istorijas iš Australijos priemiesčių gyvenimo – apie tragedijas, prievartą, neramumus, išdavystes, mirtį, žlugimą, išsižadėjimą, narkotikus, nusikaltimus, viltį ir pasveikimą, apie neviltį ir tuščią viltį pasveikti... Tačiau dažnai pagalvoju, kartais jausdamas, kaip mano viduje viskas apsiverčia, kad šiurpiausia istorija, kokią esu girdėjęs, – mano mamos istorija, o aš pats buvau svarbia jos dalimi. Mama – mano herojė, ji įkvėpė sukurti romano veikėją Frenkę Bel. Pasakojant apie tai, ką jai teko išgyventi, kartais pritrūkdavau žodžių. Kitas žmogus būtų pasidavęs, tik ne ji.“

„Berniukas nuryja visatą“ – tai istorija apie brolystę, tikrą meilę ir nepaprastą draugystę. Romano audinys daugiasluoksnis, jis kupinas žodžių žaismo ir aliuzijų į garsių rašytojų – nuo Josepho Conrado iki Omaro Chajamo – kūrybą, jame persipina šventumas ir šventvagystės, aukšti idealai ir žemiausi nuopuoliai.

Knygos veiksmo laikas – 1983-ieji, vieta – Brisbenas. Prarastas tėvas, sąmoningai nebyliu tapęs brolis, įkalinta motina, patėvis – heroino prekeivis, o auklė – garsus nusikaltėlis, išleistas į laisvę po ilgų įkalinimo metų – tokia pagrindinio herojaus Ilajaus aplinka, toks jo gyvenimas. Bet berniukas stengiasi klausyti savo širdies, jis mokosi suprasti, ką reiškia būti geru žmogumi, nors gyvenime jam nuolat iškyla kliūčių – ir legendinis narkotikų prekeivis Titas Brozas ne pati baisiausia iš jų.

Sniego sesė

Maja Lunde, iš norvegų k. vertė Alvyda Gaivenienė, išleido leidykla „Tyto alba“, 2019 m.

Viena žymiausių norvegų rašytojų Maja Lunde sukūrė kalėdinę istoriją vaikams. Norvegijoje didžiulio populiarumo sulaukusi „Sniego sesė“ – nuostabus pasakojimas apie džiaugsmą ir liūdesį, apie tai, kad kartais netenkame tų, kuriuos labiausiai mylime, – ir kad jie visuomet lieka su mumis.

Ir dar – knyga iliustruota nuostabiai gražiais Liso Alisato piešiniais.

Pasak leidėjų, spalį vykusioje Frankfurto knygų mugėje ši knyga buvo tarp ryškiausių naujienų.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Džokeris“ jau užsidirbo 1 mlrd. USD

Gerą mėnesį pasaulio kino teatruose rodomas „Džokeris“ tapo pirmuoju riboto turinio filmu, uždirbusiu 1 mlrd.

Laisvalaikis
2019.11.19
Turkija įvedė pagalvės mokestį turistams 1

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, numatančiam viešbučiuose apsistojusius turistus nuo 2020 m.

Paslaugos
2019.11.19
Italai ruošia daugiau mokesčių turistams

Nuo 2020 m. liepos 1 d. atvykusiems į Veneciją teks mokėti miesto lankymo mokestį. Rinkliavą už dieną...

Laisvalaikis
2019.11.18
Knygos: nepatiklus flirtas su „Slaptąja pasaulio istorija“ Premium

Skaitytojo flirtas su knygomis, kalbančiomis apie slaptus dalykus, yra žaidimas su ugnimi. Jos pašildo...

Verslo klasė
2019.11.16
Dėl kelialapio į olimpiadą Lietuvos krepšininkai rungsis Kaune 1

Pasaulio krepšinio asociacijos FIBA vykdomasis komitetas penktadienį nusprendė, kad vienas atrankos į Tokijo...

Laisvalaikis
2019.11.15
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Šį savaitgalį kino festivalis „Scanorama“ baigiasi Vilniuje ir veža gerus filmus į kitus šalies miestus. Be...

Laisvalaikis
2019.11.15
Festivalyje – džiazo legendų intriga

Įsisiūbuojančio „Vilnius Mama jazz“ festivalio rengėjai viena iš galimų kulminacijų vadina šeštadienį,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Norvegai stato įspūdingą banginių stebėjimo centrą 

2022 m. Andojos (Andoya) saloje Šiaurės Norvegijoje iškilsiantis banginių stebėjimo centras, panašu, taps...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Vilnius Mama Jazz“ – nuo pašėlusių belgų iki lietuvių legendų

Lapkričio 13 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), prasideda 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius...

Laisvalaikis
2019.11.12
Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities 3

Lietuvos ir Kaliningrado srities atstovai planuoja atgaivinti turistinę laivybą pasienio upe Nemunu, praneša...

Paslaugos
2019.11.12
Vyrų krepšinio rinktinei vadovaus D. Maskoliūnas 1

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovaus Darius Maskoliūnas, pakeisiantis atsistatydinusį Dainių Adomaitį.

Laisvalaikis
2019.11.12
Išrinkti geriausi šių metų pasaulio laikrodžiai

Savaitgalis pažėrė naujienų besidomintiems laikrodžių industrija. Šveicarijoje, Ženevoje, paskelbi laikrodžių...

Laisvalaikis
2019.11.11
Kinas: Vasarą jau beveik išgyvenome, kaip išgyventi toliau?

Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“ skambiai pristatomas kaip įvairių tarptautinių kino festivalių...

Verslo klasė
2019.11.10
Kelionių atradimai: Kjodža – žvejų miestas šalia Venecijos Premium

Ilgo savaitgalio kelionių maršrutus dažnai diktuoja tiesioginių skrydžių kryptys. Patogu, taupai laiką,...

Laisvalaikis
2019.11.10
Pokalbis be alaus su A. Kaušpėdu 1

„Rašydamas dainų tekstus jaučiuosi tarsi matematikas, ieškantis teisingos formulės, o prozoje viskas kitaip –...

Laisvalaikis
2019.11.09
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgaliui

Vilniuje jau prasidėjęs, o ateinančią savaitę ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose startuosiantis kino...

Laisvalaikis
2019.11.08
Ką ir kodėl žiūrėti šių metų „Scanoramoje“

Kino festivaliai iš elitinės institucijos į paralelinį kino teatrams filmų sklaidos kanalą mutavo jau prieš...

Laisvalaikis
2019.11.07
Tyrimas: pabėgti nuo ankstyvos mirties padės bėgimas 2

Naujo mokslinio tyrimo duomenimis, bet koks bėgiojimas – greičiau ar lėtai, trumpomis ar ilgomis...

Laisvalaikis
2019.11.07
HBO kurs serialą apie „Sostų karų“ priešistorę

„Sostų karus“, vienu sėkmingiausiu televizijos istorijoje vadinamą serialą, kūrusi HBO nenori prarasti savo...

Laisvalaikis
2019.11.04
Naujų knygų lentynoje – pikčiausias visuomenės priešas ir tikros istorijos

Šįkart naujų knygų lentynoje – tikros ar beveik tikros istorijos. Net ir tos, kurios „beveik tikros“,...

Laisvalaikis
2019.11.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau