„Nepatogus kinas“ ir nekilnojamasis turtas

Vienas tokių – švedo Fredriko Gertteno sukurtas „Spaudimas“, kuriuo režisierius kimba į atlapus NT spekuliuojantiems investiciniams fondams ir didžiosiosioms būsto nuomos kompanijoms. Tiesa, filme kalbama apie didžiųjų pasaulio sostinių problemas, tačiau jos vis geriau pažįstamos ir mums, ypač pastaruoju metu, kai šalyje vis kyla būsto kainos, o Vilniuje vis garsiau kalbama apie stoties rajono gentrifikaciją.

Taigi, F. Gerttenas, kurdamas filmą, keliavo paskui specialiąją Jungtinių Tautų pranešėją Leilani Farhą į Londoną, Torontą, Barseloną ir kitus megapolius, mėgindamas išsiaiškinti, kas slepiasi už kylančių NT kainų. Pokalbiai su ekspertais ir miestų gyventojais atskleidžia, kaip vidurinioji klasė palengva išstumiama iš miestų – madingi rajonai gentrifikuojasi ir tampa kvartalais turistams, o senamiesčių butai virsta pajamas generuojančiais vertybinių popierių pakaitalais, kuriuose niekas negyvena – jie stūkso tušti.

Režisierius perspėja, jog tai nėra vieno didmiesčio ar vienos korporacijos tendencija ar problema: „Blackstone“ – tik viena kompanija, tačiau ji atspindi paplitusį verslo modelį.

Anot festivalio rengėjų, šis filmas yra ir apie tai, kodėl visuomenė veikia pagal tam tikrus dėsnius, apie tai, kokias technikas naudoja pasaulio galingieji, kad nukreiptų mūsų dėmesį nuo dalykų, apie kuriuos reikėtų kalbėti.

„Jie pasitelkia viešųjų ryšių kampanijas, lobistus, „smegenų centrus“ – visas dėmesį nukreipiančias technikas, verčiančias kalbėti apie kažką kita, nei turėtume. Jie naudoja daugybę žodžių iš finansų pasaulio – lyg kalbėtų svetima kalba“, – filmo režisierių cituoja festivalio rengėjai.

„Nepatogus kinas“ kartu su NT vystymo kompanija „Citus“ spalio 14 d. po filmo seanso kviečia į diskusiją: „Bendruomenės: stebėtojos ar aktyvios prižiūrėtojos?“. Joje bus bandoma aiškintis, ar įmanoma suderinti tai, kas atrodo neįmanoma – verslo, NT plėtotojų ir bendruomenių interesus, kuriems prioritetą turėtų teikti savivaldybė ir ar įmanoma etiškai dirbti NT srityje.

H. Farockio retrospektyva

Be abejo, festivalio filmai kalba ne vien apie NT, kad ir kokia visuotinai svarbi tema tai būtų. Be konkursinės, festivalio programą sudaro dar septynios – „Žalioji programa“, „Sienos“, „Panorama“ „Virtuali realybė“, „Drąsa kalbėti“, „Filmai, padedantys augti“ ir Faruno Farockio filmų retrospektyva.

Keliais žodžiais: Harunas Farockis (1944–2014) vadinamas vienu žymiausių ir įtakingiausių šiuolaikinių vokiečių menininkų ir kino kūrėjų. Festivalis pristato pirmą išsamią jo filmų retrospektyvą Lietuvoje, apimsiančią jo kūrybą nuo pirmųjų maištingų septintojo dešimtmečio filmų iki vėlyviausių darbų, nagrinėjančių mediją, karo reprezentacijos formas ir vartotojų visuomenę.

Apie „Nepatogų kina?“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, supažindinantis visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo, klimato kaitos ir kitais mums svarbiais klausimais.

Beje, ne tik režisieriai, bet ir festivalio rengėjai kelia gana nepatogų (ir išties aktualų) klausimą, kiek Lietuvoje prieinama kultūra žmonėms su negalia.

Bent maža dalimi prisidėdamas prie kino prieinamumo neįgaliesiems, šiemet „Nepatogus kinas“ rodo 11 filmų su specialiais titrais kurtiesiems ir neprigirdintiems (SKN), juos atrenkant buvo tariamasi su Lietuvos kurčiųjų draugija. Festivalio repertuare šie filmai paženklinti specialiomis žymomis.

Festivalis rengiamas 12-oje Lietuvos miestų, jo programa skelbiama čia.