10.000 žingsnių kasdien – pasiteisinęs rinkodaros triukas

Publikuota: 2019-09-02
Tyrimų rezultatai parodė, kad judėjimas iš tiesų leidžia geriau jaustis, tačiau tik tada, kai tampa reguliariu įpročiu. „Matton“ nuotr.
Tyrimų rezultatai parodė, kad judėjimas iš tiesų leidžia geriau jaustis, tačiau tik tada, kai tampa reguliariu įpročiu. „Matton“ nuotr.

Paklauskite trijų kolegų, ir bent vie­nas iš jų savo išmaniajame telefone turės programėlę, kuri, per dieną įveikus 10.000 žingsnių, apdovanoja fejerverku ar fanfaromis, o kitą rytą siūlo viską pradėti nuo nulio. Specialistai teigia, kad vaikščioti sveika, bet šis apvalus skaičius – niekuo moksliškai nepagrįstas.

Mokslininkė Cashmere Lashkari sako, kad 10.000 žingsnių programos ištakų reikia ieškoti Japonijoje.
„Kai Japonija ruošėsi 1964-ųjų Olim­pinėms žaidynėms, šalyje kilo sveikos gyvensenos judėjimas. Tuomet pradėta garsiai kalbėti, kad norint sveikai gyventi, reikia reguliariai mankštintis, aktyvesnis gyvenimo būdas padės kovoti su diabetu, nutukimu, aukštu kraujo spaudimu, išvengti širdies smūgio. Tinkamiausiu ir paprasčiausiu mankštos būdu japonai pripažino vaikščiojimą, juolab tam nereikia nei specialių treniruočių, nei įrangos“, – medicinos žurnale rašo C. Lashkari.

Maždaug tuo pačiu metu Japonijos rinkoje pasirodė pirmasis modernus žingsniamatis, kurį sugalvojo dr. Yoshiro Hatano, Kyushu universiteto Sveikatos ir gerovės departamento profesorius. Jam nerimą kėlė Japonijoje populiarėjantis amerikietiškas, kur kas sėslesnis gyvenimo būdas, o tai reiškė, kad daugiau laiko praleidžiama ne sportuojant, o per televizorių žiūrint, kaip sportuoja kiti. Teigiama, kad profesorius norėjo įtikinti japonus vietoj kasdien nueinamų vidutiniškai 4.000 žingsnių, vaikščioti tiek, kad papildomai būtų sudeginama dar 500 kcal. Jo žingsniamačiams buvo sukurta pagauli rinkodaros kampanija, jie itin išpopuliarėjo ir pakurstė Manpo-kei (liet. 10.000 žingsnių) judėjimo pradžią. Šalyje atsirado daug vaikščiojimo klubų, kurių nariai kasdien turėjo nueiti mažiausiai 10.000 žingsnių – taip iki šiol pataria sporto instruktoriai visame pasaulyje tiems, kurie nori gyventi sveikai.

Turi tapti įpročiu

Australijos Brisbeno universiteto mokslininkai aiškinosi, ar dalyvių sveikatai naudos atnešė tai, kad kasdien jie nužingsniuoja 10.000 žingsnių. Australų tyrime dalyvavo 866 savanoriai: jie kasdien vaikščiojo nustatytą žingsnių skaičių. Dalis tyrime dalyvavusių žmonių norėjo pagerinti savo sveikatą, kiti – išvengti gresiančio nutukimo, antrojo tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ar osteoporozės. Kol vyko tyrimas, maždaug pusė jo dalyvių sėkmingai kasdien vaikščiojo po 10.000 žingsnių; jie jautėsi geriau, žvalesni.

Tačiau praėjus ketveriems metams su šiais tyrimo dalyviais susisiekė jau kito – Belgijos Gento universiteto Judėsenos ir sporto mokslų skyriaus mokslininkai. Jie atliko tyrimą, ar didesnis fizinis aktyvumas iš tiesų reiškia, kad žmogus bus sveikesnis. Paaiškėjo, kad didžioji dalis ankstesnio tyrimo dalyvių įpročio vaikščioti atsisakė ir kasmet judėjo vis mažiau. Jiems trūko motyvacijos ir bendruomeniškumo, kokį jautė dalyvaudami tyrime. Tyrimų rezultatai parodė, kad judėjimas iš tiesų leidžia geriau jaustis, tačiau tik tada, kai tampa reguliariu įpročiu.

Sveikiau ir ilgiau

Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai sako išsiaiškinę, kad vyresnio amžiaus moterims, kurios kasdien nueina bent po 5.000 žingsnių, sumažėja ankstyvos mirties tikimybė. Be to, geriausia per dieną nueiti visai ne 10.000 žingsnių, o 7.500.
„Įdomu tai, kad naudingiausia per dieną nužingsniuoti 7.500, likusieji 2.500 žingsnių neturi jokios reikšmės, kai kalbame apie ankstyvos mirties tikimybę“, – žurnale „Journal of American Medical Association Internal Medicine“ rašo mokslininkai.

Anot I-Min Lee, Bostono Brighamo ir moterų ligoninės epidemiologės, tyrėjams pasidarė įdomu, kas slypi už visiems gerai žinomo žingsnių skaičiaus. Jie ištyrė 16.741 moterį, kurių amžius svyravo nuo 62 iki 101 metų: judėjimo įpročius, mitybą, domėjosi gyvenimo būdu ir medicinos istorija. Per ketverius tyrimo metus 504 jame dalyvavusios moterys mirė. Mokslininkai išsiaiškino, kad tiriamųjų, kurios kasdien nueidavo bent po 4.400 žingsnių, mirties tikimybė buvo gerokai mažesnė, negu tų moterų, kurios vaikščiojo perpus mažiau. Mažiausias mirtingumo procentas buvo tarp moterų, kurios vaikščiojo daugiausia – 7.500 ir daugiau žingsnių per dieną. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad peržengus 7.500 ribą papildomi žingsniai jokios naudos nepridėjo.

„Atrodo logiška manyti, kad mirtį atitolina tie, kurie daugiau vaikšto. Perkopus tam tikrą žingsnių ribą, papildomos naudos nėra, tačiau noriu pabrėžti, kad mes tyrėme mirtingumą, o ne vaikščiojimo naudą sveikatai. Manau, žinia, kad kasdien užtenka nužingsniuoti ir 7.500 žingsnių, prideda motyvacijos. O jeigu nueinate daugiau – tik geriau jums“,– teigia I-Min Lee.

Asmeniniai poreikiai

Vaikščiojimo naudą tyrinėjanti mokslininkė dr. Catrine Tudor-Locke teigia, kad lygiai 10.000 žingsnių nauda nėra moksliškai įrodyta, tačiau tai – geras žmogaus aktyvumo per dieną indikatorius.
„Tyrimais įrodyta, kad daugiau vaikščiojantys žmonės dažniausiai būna lieknesni, taip pat mažesnis jų kūno masės koeficientas, – komentuoja C. Tudor-Locke. – Tačiau nereikia pamiršti, kad apie 1960-uosius japonai, kuriems pirmiausia buvo pasiūlytas toks vaikščiojimo rėžimas, maitinosi visai kitaip nei mes šiais laikais.“

Mokslininkė pabrėžia, kad vaikštant galima numesti svorio, tačiau vaikščiojimo metu sudeginamų kalorijų kiekis priklauso ne nuo nueitų žingsnių skaičiaus, o nuo vaikščiojimo tempo ir žmogaus svorio.
„Be to, reikia atkreipti dėmesį į žmo­gaus amžių, sveikatos būklę. Tiek vaikščioti gali būti per daug vyresniems ar chroninėmis ligomis sergantiems žmonės. O vaikams, kurių vis daugiau kenčia nuo antsvorio ir nutukimo, priešingai – reikėtų vaikščioti kur kas daugiau negu rinkodaros specialistų sugalvotas ir mūsų pamėgtas 10.000 žingsnių matas“, – pabrėžia C. Tudor-Locke.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Turkija įvedė pagalvės mokestį turistams

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, numatančiam viešbučiuose apsistojusius turistus nuo 2020 m.

Paslaugos
12:25
Italai ruošia daugiau mokesčių turistams

Nuo 2020 m. liepos 1 d. atvykusiems į Veneciją teks mokėti miesto lankymo mokestį. Rinkliavą už dieną...

Laisvalaikis
2019.11.18
Knygos: nepatiklus flirtas su „Slaptąja pasaulio istorija“ Premium

Skaitytojo flirtas su knygomis, kalbančiomis apie slaptus dalykus, yra žaidimas su ugnimi. Jos pašildo...

Verslo klasė
2019.11.16
Dėl kelialapio į olimpiadą Lietuvos krepšininkai rungsis Kaune

Pasaulio krepšinio asociacijos FIBA vykdomasis komitetas penktadienį nusprendė, kad vienas atrankos į Tokijo...

Laisvalaikis
2019.11.15
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Šį savaitgalį kino festivalis „Scanorama“ baigiasi Vilniuje ir veža gerus filmus į kitus šalies miestus. Be...

Laisvalaikis
2019.11.15
Festivalyje – džiazo legendų intriga

Įsisiūbuojančio „Vilnius Mama jazz“ festivalio rengėjai viena iš galimų kulminacijų vadina šeštadienį,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Norvegai stato įspūdingą banginių stebėjimo centrą 

2022 m. Andojos (Andoya) saloje Šiaurės Norvegijoje iškilsiantis banginių stebėjimo centras, panašu, taps...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Vilnius Mama Jazz“ – nuo pašėlusių belgų iki lietuvių legendų

Lapkričio 13 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), prasideda 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius...

Laisvalaikis
2019.11.12
Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities 3

Lietuvos ir Kaliningrado srities atstovai planuoja atgaivinti turistinę laivybą pasienio upe Nemunu, praneša...

Paslaugos
2019.11.12
Vyrų krepšinio rinktinei vadovaus D. Maskoliūnas 1

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovaus Darius Maskoliūnas, pakeisiantis atsistatydinusį Dainių Adomaitį.

Laisvalaikis
2019.11.12
Išrinkti geriausi šių metų pasaulio laikrodžiai

Savaitgalis pažėrė naujienų besidomintiems laikrodžių industrija. Šveicarijoje, Ženevoje, paskelbi laikrodžių...

Laisvalaikis
2019.11.11
Kinas: Vasarą jau beveik išgyvenome, kaip išgyventi toliau?

Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“ skambiai pristatomas kaip įvairių tarptautinių kino festivalių...

Verslo klasė
2019.11.10
Kelionių atradimai: Kjodža – žvejų miestas šalia Venecijos Premium

Ilgo savaitgalio kelionių maršrutus dažnai diktuoja tiesioginių skrydžių kryptys. Patogu, taupai laiką,...

Laisvalaikis
2019.11.10
Pokalbis be alaus su A. Kaušpėdu 1

„Rašydamas dainų tekstus jaučiuosi tarsi matematikas, ieškantis teisingos formulės, o prozoje viskas kitaip –...

Laisvalaikis
2019.11.09
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgaliui

Vilniuje jau prasidėjęs, o ateinančią savaitę ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose startuosiantis kino...

Laisvalaikis
2019.11.08
Ką ir kodėl žiūrėti šių metų „Scanoramoje“

Kino festivaliai iš elitinės institucijos į paralelinį kino teatrams filmų sklaidos kanalą mutavo jau prieš...

Laisvalaikis
2019.11.07
Tyrimas: pabėgti nuo ankstyvos mirties padės bėgimas 2

Naujo mokslinio tyrimo duomenimis, bet koks bėgiojimas – greičiau ar lėtai, trumpomis ar ilgomis...

Laisvalaikis
2019.11.07
HBO kurs serialą apie „Sostų karų“ priešistorę

„Sostų karus“, vienu sėkmingiausiu televizijos istorijoje vadinamą serialą, kūrusi HBO nenori prarasti savo...

Laisvalaikis
2019.11.04
Naujų knygų lentynoje – pikčiausias visuomenės priešas ir tikros istorijos

Šįkart naujų knygų lentynoje – tikros ar beveik tikros istorijos. Net ir tos, kurios „beveik tikros“,...

Laisvalaikis
2019.11.03
Plaukikas D. Rapšys Kazanėje pelnė dar vieną aukso medalį

Plaukikas Danas Rapšys FINA Pasaulio plaukimo taurės etape Kazanėje, Rusijoje, iškovojo dar vieną aukso...

Laisvalaikis
2019.11.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau