Įspūdžiai prieš keliones po „Kino pavasarį“

Publikuota: 2019-03-15
Kadras iš kino filmo „Vasara“. „Kino pavasario“ nuotr.
Kadras iš kino filmo „Vasara“. „Kino pavasario“ nuotr.
 

Liko mažiau nei savaitė iki didžiausio filmų festivalio Lietuvoje „Kino pavasaris“. Čia – keletas įspūdžių apie reikšmingus ir skirtingus pirmųjų festivalio dienų filmus. Ar juos laikyti rekomendacijomis, tespręs patys VŽ skaitytojai, planuodami kino keliones.

„Vasara“: būti madingam

Atidarymo ir teatro bei kino režisieriaus Kirilo Serebrenikovo, kuris vis dar namų arešto sąlygomis yra įkalintas Maskvoje, palaikymo akcija – visuose Vilniaus ir Kauno kino teatruose vienu metu vyksiantys „Vasaros“ juostos seansai. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie prieš atidarymo ar šiaip savaitgalio vakarėlį nori impulso pasikalbėti apie meną, pasidalinti prisiminimais, aptarti garso takelį, vaizdo kokybę, pasvarstyti apie turinio seklumą.

Projektas turėtų įtikti įvairiems „Kino pavasario“ (KP) gerbėjams – tiems, kurie egzaltuotą nespalvotą vaizdą laiko intelektinio kino viršūne, tiems, kuriems festivalinis kinas – „neholivudinė“, bet vis dėlto lengva pramoga. Net negirdėjusiems apie sovietinio roko fenomeną, ar keistuoliams, negalintiems atsisveikinti su traškančiais kambariniais BG, „Kino“, „Zooparko“, „Alisos“ įrašais.

Teatro ir kino režisierius Kirilas Serebrenikovas – vakarietiško „arthause‘o“ madų stebėtojas, sterili jo spektaklių stilistika „Vasaroje“ ataidi nespalvotų įklijų blizgiame žurnale pojūčiu. O manieringo „kokteilio“ formulė – „Šaltasis karas“ plius „La-la-land“ lygu „Vasara“.
Fragmentišką pasakojimą apie meilės trikampį ir neįvykusį romaną tarp grupės „Zoopark“ lyderio Maiko Naumenko žmonos Natašos ir Viktoro Cojaus nuolat pertraukia teatrališkai sąlygiški, skoningai animuoti, ironiški muzikiniai numeriai, įgarsinantys 90-ųjų SSSR rokerių vakarietiškus muzikinius prioritetus.

Retsykiais imituojama spalvota juosta, atsiranda ir Skeptikas-komentatorius, perspėjantis, kad viso to nebuvo. Pirmą kartą į kadrą jis įlenda ekrane pasirodžius Cojui, ir perspėja žiūrovus – „nepanašus“. Taip, Cojaus, kaip ir praėjusio laiko tyrinėjimų, filme nėra. Yra vizualiai panašus į Cojų ir visai nieko bendra su šiojo nepriklausoma, nesovietine aristokratiška laikysena neturintis aktorius. Jis lieka aplinkybių pastumdėliu, simboline, permainas laike, roke, žmonėse ženklinančia figūra.

Įdomiausias ir tragiškiausias šio kino koliažo personažas yra Naumenko, kuris realybėje simboliu netapo. Jį skaudžiai, suprasdamas talentingą žmogų kaip epochos, šalies, jausmų įkaitą, vaidina (ir puikiai Maiko dainas dainuoja) Romanas Zver. Tokių grandų kaip B. Grebenščikovas ar V. Cojus šešėlyje kūrusiam rokeriui pagaliau skirta ta vieta laike ir erdvėje, kurios jis nusipelnė būdamas gyvas. Na, ir žmona atsiminimais prie scenarijaus prisidėjo.

„Juodaodis iš Kukluksklano“: naivūs ir nuostabūs revoliucionieriai

Laukiu Spike‘o Lee filmų ne todėl, kad visi jie – šedevrai. Tiesiog tokių vitališkų asmenybių, derinančių prigimtinį kino jausmą ir nekonjuktūrišką socialinio aktyvisto patosą, nedaug. Žiūrint geriausius S. Lee filmus apima vis rečiau užplūstantis jausmas, kad šito kine dar nematei. Kanų kino festivalyje Didžiuoju prizu apdovanotas „Juodaodis iš Kukluksklano“ gal nenustebins ypatingais kino kalbos ieškojimais, bet užtat susitikimas su originaliu pasakojimu – smagus. Filmas sukurtas pagal juodaodžio policininko Rono Stallwortho autobiografinius prisiminimus: kaip jis 8-ajame dešimtmetyje su kolega žydu infiltravosi į „Kukluksklaną“ ir demaskavo šią, atsiprašant, „baltąją jėgą“.

Filmas įdomus šiųmetinių „Oskarų“ kontekste. Konformistiška „Žalioji knyga“ tapo geriausiu metų filmu tarsi patvirtindama tai, apie ką pasisako S. Lee – veidmainiškas politkorektiškumo spektaklis niekada nesibaigia. Baltieji „Žaliojoje knygoje“ rimtu veidu sprendžia segregacijos problemas maždaug taip, kaip kukluksklanininkai „Juodaodyje iš Kukluksklano“ tyčiojasi iš tolerancijos – seilėtais pareiškimais „aš turiu draugą negrą“. Tai ne tik negali išspręsti rasinių problemų, bet jas dar ir paslepia po socialinėmis kaukėmis.

S. Lee su piktu humoru žvelgia į baltuosius užgriuvusias pareigas tapti politkorektiškais, negaili karčios ironijos saviems – kvietimas ginkluotis ir kariauti už juodaodžių teises baigiasi diskoteka. „Juoda“ neapykanta rasistams yra tas paradoksalus, nepolitkorektiškas S. Lee filmų dėmuo, verčiantis jaustis nekomfortiškai. Piktas finalas iliustruoja S. Lee įsitikinimą, kad pasaulis nuo stilizuojamos filme epochos nepasikeitė. Ir tai dramediją verčia šiuolaikine tragedija.
O groteskiškas „varymas“ filme ant garsiojo Davido Warko Griffitho filmo „Tautos gimimas“ (1914 m.), aišku, skirtas sinefilams. Rasistinė „Tautos gimimo“ ištarmė S. Lee svarbesnė už tai, kad filmas suformulavo svarbiausius tuometinio kino naratyvo principus. Spjauna S. Lee į tą kino naratyvą, kai moralinis pasakojimas – nusikalstamas. Tai labai emocinga režisieriaus pozicija, kuri net naikina skirtumą tarp politinio kino ir politikavimo.

„Kafarnaumas“: į teismą – už gyvenimą

Jeigu filmas nors vieną žmogų gali ištraukti iš socialinio dugno, jį jau verta kurti. Specialų žiuri prizą Kanuose pelniusio „Kafarnaumo“ (rež. Nadine Labaki) sėkmė lėmė, kad net keliems žmonėms, tarp jų – ir pagrindinį herojų suvaidinusiam berniukui, jis padeda kurti geresnę ateitį. Tačiau tai yra atvejis, kai filmas tampa reikšmingu ne tik kaip politinis pareiškimas, bet ir kaip šiandienos socialinio ir realistinio kino viršūnė. Geras, jaudinantis kūrinys, ir būtent ypatinga meninė kokybė sukuria šio filmo išskirtinumą neaprėpiamame aktualių kūrinių sraute. Grakščiai sudėliotas, visą laiką intriguojantis siužetas, režisierės gebėjimas tą siužetą integruoti į sodrią tikrovės terpę, puiki neprofesionalų aktorių atranka, balansas tarp realizmo ir sentimentalumo – visa tai net skeptikus turėtų priversti suklusti.

Filmas prasideda nuo moterų nelegalių Libane portretų, vaiko dantų apžiūros ir jo pareiškimo teisme: jis tėvus kaltina už tai, kad jį pagimdė. Dvylikamečio Zaino istorija tampa liudijimu prieš tokį gyvenimą, koks teko šiam stebukladariui. Nors režisierei apmaudu ir pikta dėl pragaro žemėje, neapleidžia ir tikėjimo jausmas, kad bet kokios pastangos pagelbėti žmonėms yra prasmingos.
KP rodys bemaž šešias dešimtis šio filmo seansų 19-oje miestų. Tinkamesnę plačiai publikai sakmę, kalbančią apie nusikaltimus prieš vadinamuosius nematomus žmones, sunku ir rasti.

„Balčiausi yra pelenai“: ištikimybė nėra auka

Kinijos „šeštosios kartos“ kino lyderio Jia Zhangke vėlyviausias filmas „Balčiausi yra pelenai“ gal kuklesnis ir ne toks melodramatiškas, kaip anksčiau KP rodytas šiuolaikinis epas „Kalnai gali pasislinkti“. Tačiau režisūros alchemija, gebėjimas sukurti laiko tėkmę per detales, santykius yra toks įtraukiantis, kad nenuvils žiūrovų, mėgstančių ilgus filmus-romanus, laike ištęstas santykių dramas.

Retas režisierius kelia uždavinį apibendrinti gyvenamosios epochos slinktis, nes norint apibendrinti reikalinga laiko distancija. O štai Jia Zhangke kuria filmus būtent apie savo kartą ir tai, kokios galimybės jai atsivėrė, kuo ji praturtėjo, ką prarado per pastaruosius dešimtmečius. Unikalus yra režisieriaus gebėjimas pažinti ir įvaizdinti intensyvius šiuolaikinio pasaulio raidos procesus ir juos turinčius atlaikyti ar su jais susigyventi žmones.

Dažnas režisieriaus filmų veikėjas yra tarsi įkalinamas aplinkybių, kad pajustume, kaip pro jį skrieja laikas. Ne išimtis ir „Balčiausi yra pelenai“ – pagrindinė herojė Ksiao prisiima kaltę už mylimąjį ir penkeriems metams sėda į kalėjimą. Jos (ne)meilės istorija trunka nuo 2001-ųjų iki 2018-ųjų.

Jausmingas siužetas verstų interpretuoti Ksiao kaip likimo nuskriaustą, gailesčio vertą žmogų. Bet tai vienas iš įdomiausių filmo aspektų – režisierius siužetą taip plėtoja, o puiki aktorė Tao Zhao savo heroję taip suvaidina, kad ištikimybės tema filme skamba ne kaip auka, o kaip absoliutus Ksiao moralinis imperatyvas, sunkiai aplinkiniams suprantama vertybė. Laikas keičia ne viską.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

VŽ rekomenduoja: naujų knygų lentynoje

Kad skaityti tampa populiaru, o gal ir madinga, liudija ir išleidžiamų naujų knygų, ir gausėjančių...

Laisvalaikis
2019.09.22
Technikos ir serialo „Černobylis“ gerbėjus vilioja į Molėtus Premium 2

Mėgstantiems senus automobilius ar tiesiog norintiems turiningai praleisti laiką gryname ore Lietuvoje,...

Laisvalaikis
2019.09.22
 Kinas: Reikalauju daugiau smurto! Premium 2

Nors esu prisiekęs Quentino Tarantino gerbėjas, šįkart manau, jog režisierius taip aukštai iškėlė savo...

Verslo klasė
2019.09.21
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Šį – rudens lygiadienio – savaitgalį vyks tiek renginių, kad nors persiplėšk. VŽ rekomenduoja atkreipti...

Laisvalaikis
2019.09.20
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis: nuo J. Meko iki M. Gorbačiovo

Rugsėjo 19 d. prasidėjo 16-asis tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Šių metų...

Laisvalaikis
2019.09.19
Aukcione – dar vienas Banksy darbas už milijonus 1

Spalio 3 d. „Sotheby’s“ aukcione Londone bus pristatytas britų menininko Banksy nutapytas paveikslas...

Laisvalaikis
2019.09.18
Per dešimtmetį „iPhone“ pabrango dvigubai 5

„Apple“ telefonų kainas nuosekliai kėlė metai po metų, bet panašu, jog ši tendencija lėtėja. Pigiausias...

Laisvalaikis
2019.09.15
Kurtis Italijos kaime vilioja tūkstančiais eurų 7

Pietinės Italijos regiono Molizės prezidentas bando privilioti naujakurių į ištuštėjusius vietos miestelius.

Laisvalaikis
2019.09.14
Frankfurto parodos akcentas – elektra Premium 11

Didžiausia pasaulyje automobilių paroda – šiuo metu Frankfurte vykstanti „IAA 2019“ – perteikia istorinius...

Laisvalaikis
2019.09.14
Olimpinę ateitį gaubia ir FIBA pučiama migla

Kur vyks atranka į Tokijo olimpinį krepšinio turnyrą, kokie varžovai ten laukia Lietuvos rinktinės, galų gale...

Laisvalaikis
2019.09.14
Lietuva „Oskarams“ atrinko dokumentinį filmą „Laiko tiltai“ 1

Lietuva į prestižinį JAV kino apdovanojimų konkursą siunčia dokumentinį filmą „Laiko tiltai“.

Laisvalaikis
2019.09.13
Miškininkai į mišką nuveš nemokamai

Šiemet sukanka 100 metų Nepriklausomos Lietuvos miškų administracijai. Minėdami šią sukaktį ir savo profesinę...

Laisvalaikis
2019.09.13
Pasaulio krepšinio čempionate dėl aukso kausis Argentina ir Ispanija 2

Dėl Kinijoje vykstančio pasaulio krepšinio čempionato aukso medalių susigrums Ispanija ir Argentina. Tai...

Laisvalaikis
2019.09.13
Po dramos su dviem pratęsimais į finalą žengė Ispanija

Pirmąja pasaulio krepšinio čempionato finalininke tapo Ispanija. Ji po dviejų pratęsimų pareikalavusios kovos...

Laisvalaikis
2019.09.13
Rudens kino ekranuose: stebėtojai Premium

Rudeninis kino premjerų bei festivalių maratonas ir kovos dėl žiūrovų dėmesio prasidėjo. Visus kino kultūros...

Laisvalaikis
2019.09.13
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį 2

Kultūrinis gyvenimas mieste įsisiūbuoja – prasideda pirmosios premjeros teatruose, kino festivalių maratonas,...

Laisvalaikis
2019.09.13
Sostinės „Ryto“ arena vadinsis nauju vardu 3

Vilniaus „Ryto“ krepšininkai šiame Lietuvos krepšinio lygos ir Karaliaus Mindaugo taurės sezone varžovus...

Rinkodara
2019.09.12
Užsienio žiniasklaida: Vilnius talentingai realizavo Ronaldo perdavimą 3

Cristiano Ronaldo vizito Vilniuje proga sukurta reklamos kampanija jau tapo virusine. Pradėjusi plisti...

Rinkodara
2019.09.11
Pasaulio čempionato pusfinaliuose – abi Lietuvos skriaudikės 3

Kinijoje vykstančiame pasaulio krepšinio čempionate trečiadienį buvo sužaistos dar dvejos ketvirtfinalių...

Laisvalaikis
2019.09.11
Prancūzija išmetė JAV iš kovos dėl pasaulio čempionato medalių 4

Kinijoje vykstančiame pasaulio krepšinio čempionate trečiadienį Prancūzija ketvirtfinalio rungtynėse...

Laisvalaikis
2019.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau