Įspūdžiai prieš keliones po „Kino pavasarį“

Publikuota: 2019-03-15
Kadras iš kino filmo „Vasara“. „Kino pavasario“ nuotr.
Kadras iš kino filmo „Vasara“. „Kino pavasario“ nuotr.
 

Liko mažiau nei savaitė iki didžiausio filmų festivalio Lietuvoje „Kino pavasaris“. Čia – keletas įspūdžių apie reikšmingus ir skirtingus pirmųjų festivalio dienų filmus. Ar juos laikyti rekomendacijomis, tespręs patys VŽ skaitytojai, planuodami kino keliones.

„Vasara“: būti madingam

Atidarymo ir teatro bei kino režisieriaus Kirilo Serebrenikovo, kuris vis dar namų arešto sąlygomis yra įkalintas Maskvoje, palaikymo akcija – visuose Vilniaus ir Kauno kino teatruose vienu metu vyksiantys „Vasaros“ juostos seansai. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie prieš atidarymo ar šiaip savaitgalio vakarėlį nori impulso pasikalbėti apie meną, pasidalinti prisiminimais, aptarti garso takelį, vaizdo kokybę, pasvarstyti apie turinio seklumą.

Projektas turėtų įtikti įvairiems „Kino pavasario“ (KP) gerbėjams – tiems, kurie egzaltuotą nespalvotą vaizdą laiko intelektinio kino viršūne, tiems, kuriems festivalinis kinas – „neholivudinė“, bet vis dėlto lengva pramoga. Net negirdėjusiems apie sovietinio roko fenomeną, ar keistuoliams, negalintiems atsisveikinti su traškančiais kambariniais BG, „Kino“, „Zooparko“, „Alisos“ įrašais.

Teatro ir kino režisierius Kirilas Serebrenikovas – vakarietiško „arthause‘o“ madų stebėtojas, sterili jo spektaklių stilistika „Vasaroje“ ataidi nespalvotų įklijų blizgiame žurnale pojūčiu. O manieringo „kokteilio“ formulė – „Šaltasis karas“ plius „La-la-land“ lygu „Vasara“.
Fragmentišką pasakojimą apie meilės trikampį ir neįvykusį romaną tarp grupės „Zoopark“ lyderio Maiko Naumenko žmonos Natašos ir Viktoro Cojaus nuolat pertraukia teatrališkai sąlygiški, skoningai animuoti, ironiški muzikiniai numeriai, įgarsinantys 90-ųjų SSSR rokerių vakarietiškus muzikinius prioritetus.

Retsykiais imituojama spalvota juosta, atsiranda ir Skeptikas-komentatorius, perspėjantis, kad viso to nebuvo. Pirmą kartą į kadrą jis įlenda ekrane pasirodžius Cojui, ir perspėja žiūrovus – „nepanašus“. Taip, Cojaus, kaip ir praėjusio laiko tyrinėjimų, filme nėra. Yra vizualiai panašus į Cojų ir visai nieko bendra su šiojo nepriklausoma, nesovietine aristokratiška laikysena neturintis aktorius. Jis lieka aplinkybių pastumdėliu, simboline, permainas laike, roke, žmonėse ženklinančia figūra.

Įdomiausias ir tragiškiausias šio kino koliažo personažas yra Naumenko, kuris realybėje simboliu netapo. Jį skaudžiai, suprasdamas talentingą žmogų kaip epochos, šalies, jausmų įkaitą, vaidina (ir puikiai Maiko dainas dainuoja) Romanas Zver. Tokių grandų kaip B. Grebenščikovas ar V. Cojus šešėlyje kūrusiam rokeriui pagaliau skirta ta vieta laike ir erdvėje, kurios jis nusipelnė būdamas gyvas. Na, ir žmona atsiminimais prie scenarijaus prisidėjo.

„Juodaodis iš Kukluksklano“: naivūs ir nuostabūs revoliucionieriai

Laukiu Spike‘o Lee filmų ne todėl, kad visi jie – šedevrai. Tiesiog tokių vitališkų asmenybių, derinančių prigimtinį kino jausmą ir nekonjuktūrišką socialinio aktyvisto patosą, nedaug. Žiūrint geriausius S. Lee filmus apima vis rečiau užplūstantis jausmas, kad šito kine dar nematei. Kanų kino festivalyje Didžiuoju prizu apdovanotas „Juodaodis iš Kukluksklano“ gal nenustebins ypatingais kino kalbos ieškojimais, bet užtat susitikimas su originaliu pasakojimu – smagus. Filmas sukurtas pagal juodaodžio policininko Rono Stallwortho autobiografinius prisiminimus: kaip jis 8-ajame dešimtmetyje su kolega žydu infiltravosi į „Kukluksklaną“ ir demaskavo šią, atsiprašant, „baltąją jėgą“.

Filmas įdomus šiųmetinių „Oskarų“ kontekste. Konformistiška „Žalioji knyga“ tapo geriausiu metų filmu tarsi patvirtindama tai, apie ką pasisako S. Lee – veidmainiškas politkorektiškumo spektaklis niekada nesibaigia. Baltieji „Žaliojoje knygoje“ rimtu veidu sprendžia segregacijos problemas maždaug taip, kaip kukluksklanininkai „Juodaodyje iš Kukluksklano“ tyčiojasi iš tolerancijos – seilėtais pareiškimais „aš turiu draugą negrą“. Tai ne tik negali išspręsti rasinių problemų, bet jas dar ir paslepia po socialinėmis kaukėmis.

S. Lee su piktu humoru žvelgia į baltuosius užgriuvusias pareigas tapti politkorektiškais, negaili karčios ironijos saviems – kvietimas ginkluotis ir kariauti už juodaodžių teises baigiasi diskoteka. „Juoda“ neapykanta rasistams yra tas paradoksalus, nepolitkorektiškas S. Lee filmų dėmuo, verčiantis jaustis nekomfortiškai. Piktas finalas iliustruoja S. Lee įsitikinimą, kad pasaulis nuo stilizuojamos filme epochos nepasikeitė. Ir tai dramediją verčia šiuolaikine tragedija.
O groteskiškas „varymas“ filme ant garsiojo Davido Warko Griffitho filmo „Tautos gimimas“ (1914 m.), aišku, skirtas sinefilams. Rasistinė „Tautos gimimo“ ištarmė S. Lee svarbesnė už tai, kad filmas suformulavo svarbiausius tuometinio kino naratyvo principus. Spjauna S. Lee į tą kino naratyvą, kai moralinis pasakojimas – nusikalstamas. Tai labai emocinga režisieriaus pozicija, kuri net naikina skirtumą tarp politinio kino ir politikavimo.

„Kafarnaumas“: į teismą – už gyvenimą

Jeigu filmas nors vieną žmogų gali ištraukti iš socialinio dugno, jį jau verta kurti. Specialų žiuri prizą Kanuose pelniusio „Kafarnaumo“ (rež. Nadine Labaki) sėkmė lėmė, kad net keliems žmonėms, tarp jų – ir pagrindinį herojų suvaidinusiam berniukui, jis padeda kurti geresnę ateitį. Tačiau tai yra atvejis, kai filmas tampa reikšmingu ne tik kaip politinis pareiškimas, bet ir kaip šiandienos socialinio ir realistinio kino viršūnė. Geras, jaudinantis kūrinys, ir būtent ypatinga meninė kokybė sukuria šio filmo išskirtinumą neaprėpiamame aktualių kūrinių sraute. Grakščiai sudėliotas, visą laiką intriguojantis siužetas, režisierės gebėjimas tą siužetą integruoti į sodrią tikrovės terpę, puiki neprofesionalų aktorių atranka, balansas tarp realizmo ir sentimentalumo – visa tai net skeptikus turėtų priversti suklusti.

Filmas prasideda nuo moterų nelegalių Libane portretų, vaiko dantų apžiūros ir jo pareiškimo teisme: jis tėvus kaltina už tai, kad jį pagimdė. Dvylikamečio Zaino istorija tampa liudijimu prieš tokį gyvenimą, koks teko šiam stebukladariui. Nors režisierei apmaudu ir pikta dėl pragaro žemėje, neapleidžia ir tikėjimo jausmas, kad bet kokios pastangos pagelbėti žmonėms yra prasmingos.
KP rodys bemaž šešias dešimtis šio filmo seansų 19-oje miestų. Tinkamesnę plačiai publikai sakmę, kalbančią apie nusikaltimus prieš vadinamuosius nematomus žmones, sunku ir rasti.

„Balčiausi yra pelenai“: ištikimybė nėra auka

Kinijos „šeštosios kartos“ kino lyderio Jia Zhangke vėlyviausias filmas „Balčiausi yra pelenai“ gal kuklesnis ir ne toks melodramatiškas, kaip anksčiau KP rodytas šiuolaikinis epas „Kalnai gali pasislinkti“. Tačiau režisūros alchemija, gebėjimas sukurti laiko tėkmę per detales, santykius yra toks įtraukiantis, kad nenuvils žiūrovų, mėgstančių ilgus filmus-romanus, laike ištęstas santykių dramas.

Retas režisierius kelia uždavinį apibendrinti gyvenamosios epochos slinktis, nes norint apibendrinti reikalinga laiko distancija. O štai Jia Zhangke kuria filmus būtent apie savo kartą ir tai, kokios galimybės jai atsivėrė, kuo ji praturtėjo, ką prarado per pastaruosius dešimtmečius. Unikalus yra režisieriaus gebėjimas pažinti ir įvaizdinti intensyvius šiuolaikinio pasaulio raidos procesus ir juos turinčius atlaikyti ar su jais susigyventi žmones.

Dažnas režisieriaus filmų veikėjas yra tarsi įkalinamas aplinkybių, kad pajustume, kaip pro jį skrieja laikas. Ne išimtis ir „Balčiausi yra pelenai“ – pagrindinė herojė Ksiao prisiima kaltę už mylimąjį ir penkeriems metams sėda į kalėjimą. Jos (ne)meilės istorija trunka nuo 2001-ųjų iki 2018-ųjų.

Jausmingas siužetas verstų interpretuoti Ksiao kaip likimo nuskriaustą, gailesčio vertą žmogų. Bet tai vienas iš įdomiausių filmo aspektų – režisierius siužetą taip plėtoja, o puiki aktorė Tao Zhao savo heroję taip suvaidina, kad ištikimybės tema filme skamba ne kaip auka, o kaip absoliutus Ksiao moralinis imperatyvas, sunkiai aplinkiniams suprantama vertybė. Laikas keičia ne viską.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Kino pavasaris“ beldžiasi ir į širdį, ir į skrandį

Kovo 21 d. prasidėjusio tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ (KP) didžiosios programos sudarytojai šiemet...

Laisvalaikis
2019.03.23
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Didžiausias šio savaitgalio (ir ateinančių dviejų savaičių) renginys, įsiveržęs į devyniolikos Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.03.22
Lietuvoje biurą steigiantis sveikatingumo startuolis „Urban“ įdarbins 30 žmonių 1

Vilniuje plėtros biurą kuria sveikatingumo paslaugų startuolis „Urban“ , praneša „Investuok Lietuvoje“.

Paslaugos
2019.03.20
Kaunas įamžino vieną sudėtingiausių karinių operacijų

Jiesios piliakalnis, kauniečių vadinamas Napoleono kalnu, šiltajam sezonui artėjant įvilktas į naują rūbą.

Laisvalaikis
2019.03.20
Laukiantiems skrydžio Vilniaus oro uoste – trumpametražiai filmai 1

Vilniaus oro uoste penktus metus veikianti kino salė „Film Spot LT“, primindama apie save, paskelbė...

Laisvalaikis
2019.03.20
Turistai grįžta į Egiptą

Keliauninkai grįžta į Egiptą. Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos (World Travel & Tourism Council, WTTC)...

Paslaugos
2019.03.19
Lankytojų muziejuose pernai padaugėjo penktadaliu

2018 m. Lietuvos muziejuose apsilankė per 5 mln. žmonių. Palyginti su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo...

Laisvalaikis
2019.03.18
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Kino pavasaris: Vaizduotei išbudinti Premium

Jis ir vėl čia. Pagrobs laiką, bet mainais žada įjungti vaizduotę, pametamą beskubant. Kovo 21 d. prasideda...

Verslo klasė
2019.03.16
Įspūdžiai prieš keliones po „Kino pavasarį“ 1

Liko mažiau nei savaitė iki didžiausio filmų festivalio Lietuvoje „Kino pavasaris“. Čia – keletas įspūdžių...

Laisvalaikis
2019.03.15
VŽ rekomenduoja – 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį netruks renginių, tačiau reikės atlikti ir pareigą. Sekmadienį daugeliui šalies piliečių antrą...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Vilnius – pigiausias turistams Europos miestas 16

Jungtinės Karalystės (JK) Pašto tarnyba paskelbė kasmetinį Miestų kainų barometrą, kuriame aiškinasi, kiek...

Laisvalaikis
2019.03.13
Renesanso meistrų paroda tyrinėja nuogo kūno sampratą

Londono Karališkojoje akademijoje atidaryta didžiųjų renesanso meistrų paroda, kuri kviečia patyrinėti, kaip...

Laisvalaikis
2019.03.12
ARS VIA dailės aukciono centre – P. Smuglevičiaus darbai

Kovo 14 d. Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys” įvyks 8-asis ARS...

Laisvalaikis
2019.03.12
Knygos: anglai keleiviai aborigenų medžioklėje  Premium

Lentynoje gulėjo knyga labai gražiu viršeliu. Todėl ir nusipirkau. Kartais žmonėms tiesiog patinka gražūs...

Verslo klasė
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Kultūrinių renginių kalendorius permainingas, kaip prasidedantis pavasaris: tai beveik „tuščios dienos“, tai...

Laisvalaikis
2019.03.08
„Kino pavasario” koziriai kino mėgėjams

Kovo 21 d. prasidėsiantis 24-asis tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ (KP) šiemet tuo pačiu metu vyks...

Laisvalaikis
2019.03.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau