VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Publikuota: 2019-02-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Artėjant Vilniaus knygų mugei – jau 20-jai, naujų knygų lentyna akivaizdžiai pilnėja. Šįsyk joje – mąstyti, diskutuoti, prisiminti ir žvelgti į ateitį kviečiančios knygos. Ir, įdomu, – jos tarsi polemizuoja viena su kita.

Politinis idiotas. Apie neišvengiamą politikos kvailybę

Alvydas Jokubaitis, „Tyto alba“, 2019 m.

Knyga, kurią verta perskaityti kiekvienam mąstančiam žmogui, ypač artėjančių rinkimų aušroje. Joje prof. dr. A. Jokubaitis be gailesčio (kartais, sakytum, net sadistiškai) po kaulelį narsto dabartinę Lietuvos visuomenę ir tai, kaip joje jaučiasi atskiras asmuo, vadinamasis „vidinis žmogus“.

Remdamasis Fiodoru Dostojevskiu, autorius įrodinėja, kad žmogus yra kvailas, ir apmąsto jo silpnumą, kvailumą bei pavojingumą praėjus komunistinėms revoliucijoms ir pokomunistinėms pertvarkoms.

nuotrauka::1left

„Pokomunistinis žmogus išsivadavo iš komunizmo, bet ne iš kvailumo“, – teigia filosofas. Po šiuo sakiniu, drįsčiau manyti, pasirašytų bent aštuoni skaitytojai iš dešimties. Lygiai taip pat aštuoni iš dešimties turėtų savo kontrargumentų, nes knyga, kurioje apie politinį idiotizmą kalbama kaip apie visuotinę tendenciją filosofiniais, politiniais, religiniais ir kultūriniais aspektais, kažkam pasirodys kaip raudona matadoro skraistė prieš įniršusio buliaus snukį.

„Lietuvos piliečiai bando suprasti politiką nemąstydami apie žmogaus prigimtį. Tris dešimtmečius po komunizmo brukamas naivus ir primityvus žmogaus supratimas. Kaip įmanoma sukurti gerą visuomenę be gero žmogaus? Neatsakius į šį klausimą, gausinamas idiotizmas“, – sako prof. dr. Alvydas Jokubaitis – filosofas, politikos mokslininkas, vienas ryškiausių politinės minties ir pilietinės pozicijos skleidėjų, VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros vedėjas, aštuonių knygų autorius.

Misija

Pranas Kūris, išleido leidykla „Santara“, 2018 m.

nuotrauka::2left

Pirmosios LR Vyriausybės narių klubas ir Lietuvos dailės muziejus neseniai surengė vakarą, kuriame pristatė išleistus pirmųjų ministrų – teisingumo ir vidaus reikalų – atsiminimus. Pirmoji – teisingumo ministro Prano Kūrio dienoraščių knyga „Misija“.

80-metį minintis tarptautinės teisės mokslininkas, akademikas, VU Teisės fakulteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, teisingumo ministras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo teisėjas – tai tik dalis postų, kuriuos užėmė P. Kūris.

Mažiau matoma, bet ne mažiau svarbi jo veiklų pusė – nepriklausomos Lietuvos valstybės įstatymų rengimas.

Jo „Misija“ – tai 1992–1994 m. rašyta knyga-dienoraštis apie Lietuvos ambasados Briuselyje kūrimą.

„Nieko nebuvo: nei personalo, nei materialinių išteklių, nei jokių kitų galimybių. Reikėjo viską nuo nulio padaryti. Tas dienoraštis man buvo tarsi savotiškas priminimas apie tai, kas man pavyko ir ko nepadariau. Juk niekas neprotokoluojama, sekretoriato irgi nebuvo. Bet net tokiomis sąlygomis pavyko šį tą sukurti”, – pristatant knygą pasakojo diplomatas, nors, sako, rašydamas dienoraštį nė nesvarstė, kad jis taps knyga.

„Jei būčiau manęs, būčiau kitaip rašęs“, – sako akademikas.

Lemtingi metai

Marijonas Misiukonis, išleido „Mintis“, 2018 m.

nuotrauka::3left

Pirmosios Lietuvos vyriausybės vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis savo atsiminimų knygoje „Lemtingi metai“ atskleidžia reikšmingų naujausios Lietuvos istorijos faktų, liudija svarbias asmenines patirtis – dirbdamas vidaus reikalų ministro pavaduotoju, vėliau – ministru, jis rašė dienoraštį, kaupė dokumentus, kurie iki išleidžiant knygą nebuvo žinomi nei visuomenei, nei pareigūnams.

M. Misiukonis rašo, jog „VRM skilimas tuo metu galėjo turėti labai rimtų pasekmių taikios revoliucijos raidai“. Autorius aprašo sausio 13-osios dienos įvykius, Medininkų žudynes, kitus dramatiškus įvykius. Knygoje pateikiama dokumentų ir kitokios medžiagos apie LR Vidaus reikalų ministeriją ir žmones, kūrusius atgimstančios Lietuvos istoriją.

Knyga neabejotinai turėtų sudominti istorikus, policijos pareigūnus, politikus, žurnalistus, visus, kuriems įdomi naujausiųjų laikų Lietuvos istorija.

Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje

Max Tegmark, iš anglų kalbos vertė Daiva Vilkelytė, išleido „Tyto alba“, 2019 m.

nuotrauka::4left

Maxas Erikas Tegmarkas – švedų kilmės fizikas ir kosmologas, Masačusetso technologijos instituto profesorius, vienas iš Gyvybės ateities instituto įkūrėjų, dviejų knygų ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius. Jo tyrimus dėl dirbtinio intelekto keliamos egzistencinės rizikos finansuoja „Tesla Motors“ įkūrėjas Elonas Muskas.

Apie jo knygą „Gyvybė 3.0“ vienas garsiausių mūsų laikų fizikų-teoretikų Stephenas Hawkingas (1942–2018) yra sakęs: „Dirbtinis intelektas – svarbiausia mūsų laikų pokalbių tema ir mąstymą skatinanti Tegmarko knyga padės jums į juos įsitraukti“.

Taigi, M. Tegmarkas savo knygoje „Gyvybė 3.0“ mums paaiškina, kaip dirbtinį intelektą priversti dirbti gerovės labui, atskiria mitus nuo tikrovės, utopijas nuo distopijų ir perkelia mus į naują gyvenimo lygmenį.

Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje

Vasilijus Safronovas, išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018 m.

nuotrauka::5left

„Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos?“, – klausia studijos leidėjai ketvirtajame jos viršelyje. Ten pat rašoma, jog dr. Vasilijaus Safronovo mokslo studija apie Kuršių nerijos gyventojų per(si)kėlimų istorijas siūlo pažvelgti į Kuršių nerijos pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.

Tyrimas atliktas Klaipėdos universitetui, kaip asocijuotam partneriui, dalyvaujant projekte „4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture“.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Paryžiaus Luvre – brangiausias pasaulio paveikslas

Spalio 24 d. Paryžiaus Luvre atidaroma vienu didžiausiu šių metų pasaulio meno įvykiu vadinama Leonardo Da...

Laisvalaikis
2019.10.15
„Džokeris“ muša pasaulio rekordus 7

Nors spalis tik įpusėjo, į didžiuosius pasaulio ekranus mėnesio pradžioje išleistas „Džokeris“ (Joker)...

Laisvalaikis
2019.10.14
Ką skaito pasaulio milijardieriai 2

Elonas Muskas, inovacijų kūrėjas ir inžinierius, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas, į klausimą, kaip jis išmoko...

Laisvalaikis
2019.10.13
Olimpinių žaidynių rėmimas: Japonijos bendrovės įspraustos į patriotinės prievolės pinkles Premium

Japonija birželį išdidžiai paskelbė sutriuškinusi olimpinį rekordą. Kitais metais Tokijuje bus rengiamas...

Rinkodara
2019.10.12
Festivalio „Sirenos“ metro. Mind the Gap! Premium 3

Kai šalies kultūros valdžia savo neplanine politika uždaro pagrindines sostinės sales renovacijai ar...

Laisvalaikis
2019.10.12
Niujorko MoMA atsinaujino už 450 mln. USD

Spalio pabaigoje po rekonstrukcijos duris lankytojams atvers Niujorko Modernaus meno muziejus (MoMA).

Laisvalaikis
2019.10.12
„Litexpo“ – aktyvaus laisvalaikio, žūklės ir medžioklės paroda „Outdoor 2019“  2

Spalio 11–13 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vyksta aktyvaus laisvalaikio, žūklės ir...

Laisvalaikis
2019.10.11
Kauno „Žalgirio“ arenoje prasidėjo paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ 1

Kauno „Žalgirio“ arenoje penktadienį prasidėjusi lietuviškų prekių ir paslaugų paroda „Rinkis prekę...

Paslaugos
2019.10.11
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį 1

Šis savaitgalis turtingas renginių melomanams – tęsiasi festivalis „Gaida“, kviečia sakralinės, klasikinės,...

Laisvalaikis
2019.10.11
K. Mažeika žada skaidrinti medžiokles 1

Aplinkos ministras žada skaidrinti medžioklės procesą ir jau kitąmet įvesti elektroninius medžioklės...

Laisvalaikis
2019.10.10
„Nepatogus kinas“ ir nekilnojamasis turtas

Spalio 10 d. į rudens kino festivalių maratoną stoja žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus...

Laisvalaikis
2019.10.09
Knygos: prarastosios Lietuvos knygų gelbėtojai Vilniaus gete Premium

Lietuvos žydų kultūrą geriausiai apibūdina Atlantidos metafora: civilizacinė didybė, kuri vieną dieną buvo...

Verslo klasė
2019.10.06
D. Katkus: A-U lietuviškas rapsodas Premium

Muzikos kasdiena, kuri yra kaip kapiliarai žmogaus kūne, padeda įvardyti kultūrą kaip dvasinio gyvenimo...

Verslo klasė
2019.10.05
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Renginių pasiūla šį savaitgalį labai plati – estafetę iš Vilniaus dokumentinių filmų festivalio perėmė Lenkų...

Laisvalaikis
2019.10.04
Banksy paveikslas parduotas už 11 mln. Eur

Vakar „Sotheby’s“ aukcione Londone britų menininko Banksy paveikslas „Devolved Parliament“, vaizduojantis...

Laisvalaikis
2019.10.04
Festivalis „Gaida“ pasistengė pranokti save patį

Spalio 4–19 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, rengiamas tarptautinis aktualiosios muzikos...

Laisvalaikis
2019.10.04
Lenkų kino festivalyje – pripažintų filmų rinkinys

Spalio 3–13 dienomis Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Šalčininkuose vykstantis Lenkų kino...

Laisvalaikis
2019.10.03
Lietuva pretenduos rengti olimpinės atrankos krepšinio turnyrą 1

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) pranešė teiksianti paraišką dėl teisės 2020 m. Lietuvoje organizuoti...

Laisvalaikis
2019.10.02
Neringos ir Palangos švyturius rengiamasi pritaikyti turizmui 1

Vyriausybė Neringos ir Palangos savivaldybėms rengiasi perduoti tris švyturius – juos ketinama pritaikyti...

Laisvalaikis
2019.10.01
P. Jurkevičius: juoda ir truputį dviprasmiška tos profesijos lengvybė Premium 1

Ji laukė manęs prabangaus viešbučio lounge terasoje. Išvakarėse paskambino senas draugas ir paprašė susitikti...

Verslo klasė
2019.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau