Rokiškėnai užsimojo atkurti Sacharos pelkę

FOTOGALERIJA WEB_Žiema - vienintelė proga išvaikščioti pelkes (12 nuotr.)

Rokiškio rajone, maždaug 5 km nuo Rokiškio pietvakarių kryptimi esanti Sacharos pelkė (arba Sacharos raistas) įtraukta į miškotvarkos projektą, kuris turėtų paspartinti pelkės ekosistemos atsikūrimą, gerinti buveinių ekologinę būklę, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

88 ha plotą užimanti Sacharos pelkė – tai prieš pusę amžiaus buvęs durpynas, eksploatuotas dar prieškario Lietuvoje: tuomet iškastas sausinamųjų griovių tinklas, nutiesta kelių kilometrų siaurojo geležinkelio atšaka iki Tindžiulių stotelės, buvusios tarp Rokiškio ir Panemunėlio, kur durpės buvo perkraunamos į plačiavėžius vagonus.

37 km ilgio sausinamųjų griovių tinklas stipriai pablogino pelkės būklę: dėl pažemėjusio pelkės vandens lygio tipingos atviros aukštapelkių buveinės apaugo krūmais ir medžiais. Prieš 40 m. nutraukus durpių gavybą, dalyje buvusios nusausintos durpinės dykros atsikūrė augalinė danga, pasižyminti Europos bendrijos svarbos saugomų buveinių bruožais. Aklinuose pelkių kasimo loviuose atsikūrė pelkių augalija, formuojasi ištisinė kiminų danga, praneša VĮ Valstybinių miškų urėdija.

Sachara Rokiškyje

Remiantis pasakojimais, Sacharos pavadinimas kilęs po gaisro. Esą maždaug prieš šimtmetį miške įsiplieskęs gaisras persimetė ir į samanomis apaugusią pelkę – iš degančių duobių degėsiai rūko visą žiemą.

Degėsius, kaip ir sausas durpes, pakilęs vėjas pustydavo kaip smėlį Sacharos dykumoje, taigi vietos eiguliai šį nenaudojamą miško plotą pradėjo vadinti Sachara. Ilgainiui pavadinimas prigijo: durpynas pradėtas vadinti Sacharos durpynu, o pelkė – Sacharos pelke ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir dokumentuose.

Planuoja kirtimus

Valstybinių miškų urėdija vardija, jog didžiąją atsikuriančios pelkės dalį – 28 ha arba beveik 44% – dengia degradavusių aukštapelkių buveinės. 24% pelkės ploto sudaro pelkinių miškų buveinės, o 14% – tarpinės pelkės ir liūnai.

Pasak Viliūnės Naureckaitės, Valstybinių miškų urėdijos Kraštotvarkos skyriaus vadovės, šioje teritorijoje planuojama vykdyti biologinės įvairovės palaikymo kirtimus, jie paspartins Sacharos pelkės atsikūrimą ir pagerins jos ekologinę būklę. „Sausinimo pažeistoje aukštapelkėje augantys medžiai, ypač beržai, taip pat krūmai, spartina durpių klodo skaidymąsi ir išgarina nemažai drėgmės“, – pranešime cituojama specialistė. Anot jos, lapuočiais apaugusi pažeista aukštapelkė praranda kur kas daugiau drėgmės nei atviros aukštapelkės su ištisine kiminų danga, tipingais žoliniais augalais ir puskrūmiais.

Sacharos pelkės teritorijoje numatyta iškirsti 32 ha sumedėjusios augalijos, daugiausia – lapuočių medžių. Kirtimai turėtų būti įvykdyti iki 2020 metų.

Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį įgyvendins Lietuvos gamtos fondas ir Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninis padalinys. Darbų priežiūrą atliks Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija, atsakinga už Sacharos pelkės apsaugą.

Pranešama, jog miškotvarkos projekto keitimą vykdo Valstybinių miškų urėdijos Kraštotvarkos skyrius. Projekto pakeitimas finansuojamas Lietuvos gamtos fondo ir partnerių vykdomo tarptautinio Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos poprograminės Klimato kaitos švelninimo projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ lėšomis.