Psichoterapeutė: žmones dažniau vargina ne stresas, o jo įsivaizdavimas

Publikuota: 2018-12-29
Psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Kai negali pakeisti situacijos, reikia keisti požiūrį į ją“, – sako psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė. VŽ su p. Rinalda kalbėjosi apie nuolatinį mūsų dienų palydovą – stresą. Kad ir kaip būtų keista, jis mus persekioja ypač per šventes.

Žodį „stresas“ išgirsi kone kasdien – jį kelia automobilių spūstys, prasti vaikų pažymiai, laiku nepristatyta siunta su kačių ėdalu ir t. t. – daugybė kasdienių dalykų. Jau nekalbant apie darbą, sveikatą ar asmeninius santykius.

„Tikrai, kalbant apie stresą pirmoji mintis, kuri šauna į galvą, – kad tai nuvalkiota tema, kad kiekvienas žino fiziologinius ir psichologinius jo keliamus pokyčius. Net studentai dabar skaito paskaitas ir veda seminarus apie stresą“, – šypsosi p. Rinalda.

Ko nebijo kiškis

Anot psichoterapeutės, stresą sukelia konkretus įvykis, bet žmones dažniausiai vargina ne pats stresas, o įsivaizdavimas apie jį. Psichoterapeutė pateikia pavyzdį: kiškis. Mokslo įrodyta, kad jis neturi vaizduotės. Staiga pamatęs vilką, gyvūnėlis išsigąsta, sustingsta, – fiziologiškai įvyksta visos stresui būdingos reakcijos, tačiau jei vilkas nutursena jo nepastebėjęs, stresas išgaruoja kaip lakus skystis ir kiškis toliau skabo žolę.

„Kiškis gyvena šia akimirka – stresinėje situacijoje jis jaučia stresą, jai praėjus – nebe. O žmogus neatsipalaiduoja, priešingai, – dažnai dar daugiau prisifantazuoja: kas bus, jei mane išmes iš darbo, jei neatliksiu užduoties ir t. t., – tokia „vidinė daina“ jo galvoje skamba nuolat. Dar jis prisimena, kas blogo jau įvyko, ir stresas garantuotas: kyla nerimas, gerklės gale įstringa gumulas, prasideda nemiga. Taigi – dažnai didžiulį stresą žmogui sukelia jo vaizduotė. Gyvūnai jos neturi, jiems lengviau“, – dėsto p. Rinalda.

Kūnas, emocijos, elgesys

Aiškindama streso veikimo mechanizmą, psichoterapeutė vardija, kad savo galias jis nutaiko į žmogaus kūną, emocijas ir į elgesį.

Kalbant apie kūną – atsiranda stereotipinių judesių: žmogus susikausto, padažnėja pulsas, lapatoja širdis.

Emocijų lygmeniu žmogus susinervina, įtūžta, kyla panikos priepuoliai. Diena iš dienos jis gyvena apimtas frustracijos ir nė nejaučia, kad ji tiesiogiai veikia vegetacinę nervų sistemą. Vieną dieną tai su trenksmu iššauna – žmogų gali pradėti pykinti, skaudėti skrandį, pilvą, prasidėti tachikardija, sąmonės aptemimas ir t. t., kyla mirties baimė. Negana to, tokia būsena nėra kontroliuojama, ji gali ištikti bet kur.

Pasak p. Rinaldos, aiškinant fiziologiškai, žmogui atsidūrus stresinėje situacijoje, klausa ir rega ją fiksuoja – nerviniai impulsai keliauja į centrinę nervų sistemą, iš jos akimirksniu – į antinksčius, endokrinines liaukas, o šios išskiria adrenaliną. Adrenalinas savo ruožtu tą pačią sekundę išbalansuoja hormoninę sistemą, kuri, anot p. Rinaldos, „visgi yra žmogaus valdžia“.

„Jeigu hormoninė sistema sutvarkyta, jautiesi gerai. O didžiulis adrenalino kiekis išbalansuoja endorfinus, seratoniną, atminties, dėmesio koncentraciją ir t. t. Tada žmogus pradeda prakaituoti, blaškytis, tam tikra prasme – nejausti realybės. Taip veikia tikras stresas“, – aiškina specialistė.

Prieš spūstį nepapūsi

Kai kuriuos stresą keliančius veiksnius galime valdyti. Bet kartais nuo mūsų valios ar pastangų jie nepriklauso – jei įstrigai automobilių kamštyje, ardykis kiek nori, tai nepadės. Paklausta, kaip panašiais atvejais išlikti ramiam, arba, dar geriau, – panaudoti stresą savo naudai, pašnekovė prisimena skaičiusi, kad tikrąjį stresą žmogus patiria tik kare. Visa kita yra baimė, nerimas, iliuzijos, kurias mūsų kūnui diktuoja protas, ir kartais tai nieko bendra neturi su tikruoju stresu.

Pasak p. Rinaldos, tiek valdant nerimą, baimę, stresą, tiek atpažįstant jį, suveikia kiekvieno individualios savybės, tačiau pradžių pradžia vis tik būtų mūsų sąmoningumas ir požiūris. Antai psichoterapeutas Viktoras Franklis (1905–1997) – Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius, karo metais kalėjęs nacių koncentracijos stovykloje, vienoje savo knygų rašė: „Konclageryje supratau, kad negaliu pakeisti situacijos. Tada pakeičiau požiūrį į ją.“

„Atsakant į klausimą, kaip būti su stresu, brandus ar į brandą einantis žmogus galiausiai supranta, kad jis pats gali rinktis – būti tame chaose ar nebūti. Tai drąsa pasirinkti. Be abejo, išmokti to nėra paprasta. Gal todėl populiarūs tokie kontrjudėjimai kaip joga, meditacijos, įvairios savęs amortizavimo paieškos, deja, ir narkotikai, ir alkoholis“, – kalba specialistė.

Yra ir principas „čia ir dabar“, jis leidžia susikoncentruoti, atsijungti nuo praeities šešėlių ir ateities lūkesčių, kurie, beje, dažniausiai ir kelia stresą. „Ką tai reiškia? – perklausia pašnekovė. – Tai irgi susiję su žmogaus vaizduote. A. Schopenhaueris savo veikale „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ teigia, kad didžiausią stresą žmogui sukelia įsivaizduojami lūkesčiai. O principas „čia ir dabar“ reiškia, kad žmogus atsiduoda tik tam, ką tuo momentu veikia ir gali tai kontroliuoti.“

Iš voverės rato

Dažnam pažįstama padėtis, kai užsisukęs nesėkmių rate, užuot ėmęsis radikalių veiksmų iš jo ištrūkti, juos vis atidėlioji, ieškai ir randi pasiteisinimų, kodėl taip elgiesi. Į tokį voverės ratą, anot p. Rinaldos, pakliūvama dėl daugelio priežasčių.

Viena iš galimų – kai kas nors nepavyksta. Tuomet kyla nepasitikėjimas savimi ir automatiškai pradedama vengti atsakomybės.

„Aktyvumo, iniciatyvos stoka – tai vengimo reakcijos. Prastai sužaidęs krepšininkas dažnai tarsi atsitraukia: o kas, jei vėl neįmesiu, ir perduoda atsakomybę kitam. Gyvenime lygiai taip pat. Tarkime, kai žmogus netenka darbo, o naujojo paieškos ilgesnį laiką neduoda rezultatų, jis pradeda manyti esąs nieko vertas. Iš to kyla depresija, liūdesys. Nors vėlgi, liūdesį išgyventi labai svarbu, tai gyvenimo dalis. Bet svarbu ir neužsisukti tame rate: liūdnas, savimi nepasitikintis, vengiantis. Jei padėties ar savęs nekeiti, problema gilėja“, – kalba psichoterapeutė. Ji priduria, jog vedant paralelę su sportininkais reikia turėti atkaklumo nepasiduoti.

„Nepasiduok, pradėk iš naujo – tai raktiniai žodžiai, kaip inkarai. Tikėjimo praradimas, silpnumas, nuovargis kyla dėl asmenybės silpnumo. Stipri asmenybė turės programą „vėl ir vėl“, pagalvos, nuo ko darsyk pradėti. Gal ne nuo aukščiausio posto, kaip turėtasis, bet vėl nuo pradžių“, – dėsto p. Rinalda.

Kai stresas naudingas

Paklausta, ar įmanoma išpešti iš streso naudos, pašnekovė sako, kad patyręs stresą žmogus pirmiausia įgyja patirties: jis tampa stipresnis, nedaro tų pačių klaidų.

„Patirtis tiesiogiai susijusi su sveiku protu. Kuo daugiau žmogus turi patirties, tuo daugiau turi sveiko proto. Senovės išminčius Pitakas yra gražiai pasakęs: vienas didžiausių dalykų pačiame mažiausiame, žmoguje, yra jo sveikas protas. Jo šiais laikais labai reikia, nes apstu situacijų, kai sunku apsispręsti, ir sveikas protas, o su juo susijusi intuicija, pasako tuos dalykus. Tik reikia tai išgirsti“, – kalba p. Rinalda.

Kitas dalykas, anot jos, nemažai žmonių yra plaukiojantys – dėl darbų, charakterio, dėl daugelio priežasčių atitrūkę nuo realybės. Stresas ir nerimas, ačiū Dievui, ir yra tam, kad į ją grąžintų, kad žmogus galėtų pajusti svorio centrą ir atsispyręs judėti toliau.

Dažnai išgirsi sakant, kad stresas, ilgainiui sukeliantis širdies ligas, infarktus, yra vadovų kasdienybė. Paklausta, ar yra saugiklių, padedančių to išvengti, p. Rinalda sako, kad kartais žmogus negali pats išspręsti problemos, jam reikia kito žmogaus pagalbos. Tai gali būti artimas draugas, kuris pasakys svarbius dalykus. Yra gerų specialistų, kurie padėtų tvarkantis su stresu. Pagaliau – yra prevencinių būdų: išsimiegoti, nes ilgai trunkantys miego sutrikimai veda prie psichinio išsiderinimo ir net prie patologijų. Yra poilsis, kelionės, aplinkos pakeitimas. Yra ir relaksacinių priemonių: tai joga, meditacija, kvėpavimas.

„Tai – ne gyvenimo būdo žurnalų išgalvoti dalykai, tai įrodyta mokslo, ir jie iš tiesų daro stebuklus“, – įsitikinusi p. Rinalda.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Turkija įveda mokestį. Ar brangs kelionės Lietuvos turistams? Premium

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, numatančiam viešbučiuose apsistojusius turistus apmokestinti...

Paslaugos
08:20
Buvusioje XIX a. areštinėje atidaryta sukilėliams skirta paroda

Lietuvos nacionalinis muziejus parengė parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Ji...

Laisvalaikis
2019.11.20
„Džokeris“ jau užsidirbo 1 mlrd. USD

Gerą mėnesį pasaulio kino teatruose rodomas „Džokeris“ tapo pirmuoju riboto turinio filmu, uždirbusiu 1 mlrd.

Laisvalaikis
2019.11.19
Turkija įvedė pagalvės mokestį turistams 1

Turkijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, numatančiam viešbučiuose apsistojusius turistus nuo 2020 m.

Paslaugos
2019.11.19
Italai ruošia daugiau mokesčių turistams

Nuo 2020 m. liepos 1 d. atvykusiems į Veneciją teks mokėti miesto lankymo mokestį. Rinkliavą už dieną...

Laisvalaikis
2019.11.18
Knygos: nepatiklus flirtas su „Slaptąja pasaulio istorija“ Premium

Skaitytojo flirtas su knygomis, kalbančiomis apie slaptus dalykus, yra žaidimas su ugnimi. Jos pašildo...

Verslo klasė
2019.11.16
Dėl kelialapio į olimpiadą Lietuvos krepšininkai rungsis Kaune 1

Pasaulio krepšinio asociacijos FIBA vykdomasis komitetas penktadienį nusprendė, kad vienas atrankos į Tokijo...

Laisvalaikis
2019.11.15
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Šį savaitgalį kino festivalis „Scanorama“ baigiasi Vilniuje ir veža gerus filmus į kitus šalies miestus. Be...

Laisvalaikis
2019.11.15
Festivalyje – džiazo legendų intriga

Įsisiūbuojančio „Vilnius Mama jazz“ festivalio rengėjai viena iš galimų kulminacijų vadina šeštadienį,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Norvegai stato įspūdingą banginių stebėjimo centrą 

2022 m. Andojos (Andoya) saloje Šiaurės Norvegijoje iškilsiantis banginių stebėjimo centras, panašu, taps...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Vilnius Mama Jazz“ – nuo pašėlusių belgų iki lietuvių legendų

Lapkričio 13 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), prasideda 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius...

Laisvalaikis
2019.11.12
Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities 3

Lietuvos ir Kaliningrado srities atstovai planuoja atgaivinti turistinę laivybą pasienio upe Nemunu, praneša...

Paslaugos
2019.11.12
Vyrų krepšinio rinktinei vadovaus D. Maskoliūnas 1

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovaus Darius Maskoliūnas, pakeisiantis atsistatydinusį Dainių Adomaitį.

Laisvalaikis
2019.11.12
Išrinkti geriausi šių metų pasaulio laikrodžiai

Savaitgalis pažėrė naujienų besidomintiems laikrodžių industrija. Šveicarijoje, Ženevoje, paskelbi laikrodžių...

Laisvalaikis
2019.11.11
Kinas: Vasarą jau beveik išgyvenome, kaip išgyventi toliau?

Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“ skambiai pristatomas kaip įvairių tarptautinių kino festivalių...

Verslo klasė
2019.11.10
Kelionių atradimai: Kjodža – žvejų miestas šalia Venecijos Premium

Ilgo savaitgalio kelionių maršrutus dažnai diktuoja tiesioginių skrydžių kryptys. Patogu, taupai laiką,...

Laisvalaikis
2019.11.10
Pokalbis be alaus su A. Kaušpėdu 1

„Rašydamas dainų tekstus jaučiuosi tarsi matematikas, ieškantis teisingos formulės, o prozoje viskas kitaip –...

Laisvalaikis
2019.11.09
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgaliui

Vilniuje jau prasidėjęs, o ateinančią savaitę ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose startuosiantis kino...

Laisvalaikis
2019.11.08
Ką ir kodėl žiūrėti šių metų „Scanoramoje“

Kino festivaliai iš elitinės institucijos į paralelinį kino teatrams filmų sklaidos kanalą mutavo jau prieš...

Laisvalaikis
2019.11.07
Tyrimas: pabėgti nuo ankstyvos mirties padės bėgimas 2

Naujo mokslinio tyrimo duomenimis, bet koks bėgiojimas – greičiau ar lėtai, trumpomis ar ilgomis...

Laisvalaikis
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau