Psichoterapeutė: žmones dažniau vargina ne stresas, o jo įsivaizdavimas

Publikuota: 2018-12-29
Psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Kai negali pakeisti situacijos, reikia keisti požiūrį į ją“, – sako psichoterapeutė, sporto psichologė Rinalda Germanienė. VŽ su p. Rinalda kalbėjosi apie nuolatinį mūsų dienų palydovą – stresą. Kad ir kaip būtų keista, jis mus persekioja ypač per šventes.

Žodį „stresas“ išgirsi kone kasdien – jį kelia automobilių spūstys, prasti vaikų pažymiai, laiku nepristatyta siunta su kačių ėdalu ir t. t. – daugybė kasdienių dalykų. Jau nekalbant apie darbą, sveikatą ar asmeninius santykius.

„Tikrai, kalbant apie stresą pirmoji mintis, kuri šauna į galvą, – kad tai nuvalkiota tema, kad kiekvienas žino fiziologinius ir psichologinius jo keliamus pokyčius. Net studentai dabar skaito paskaitas ir veda seminarus apie stresą“, – šypsosi p. Rinalda.

Ko nebijo kiškis

Anot psichoterapeutės, stresą sukelia konkretus įvykis, bet žmones dažniausiai vargina ne pats stresas, o įsivaizdavimas apie jį. Psichoterapeutė pateikia pavyzdį: kiškis. Mokslo įrodyta, kad jis neturi vaizduotės. Staiga pamatęs vilką, gyvūnėlis išsigąsta, sustingsta, – fiziologiškai įvyksta visos stresui būdingos reakcijos, tačiau jei vilkas nutursena jo nepastebėjęs, stresas išgaruoja kaip lakus skystis ir kiškis toliau skabo žolę.

„Kiškis gyvena šia akimirka – stresinėje situacijoje jis jaučia stresą, jai praėjus – nebe. O žmogus neatsipalaiduoja, priešingai, – dažnai dar daugiau prisifantazuoja: kas bus, jei mane išmes iš darbo, jei neatliksiu užduoties ir t. t., – tokia „vidinė daina“ jo galvoje skamba nuolat. Dar jis prisimena, kas blogo jau įvyko, ir stresas garantuotas: kyla nerimas, gerklės gale įstringa gumulas, prasideda nemiga. Taigi – dažnai didžiulį stresą žmogui sukelia jo vaizduotė. Gyvūnai jos neturi, jiems lengviau“, – dėsto p. Rinalda.

Kūnas, emocijos, elgesys

Aiškindama streso veikimo mechanizmą, psichoterapeutė vardija, kad savo galias jis nutaiko į žmogaus kūną, emocijas ir į elgesį.

Kalbant apie kūną – atsiranda stereotipinių judesių: žmogus susikausto, padažnėja pulsas, lapatoja širdis.

Emocijų lygmeniu žmogus susinervina, įtūžta, kyla panikos priepuoliai. Diena iš dienos jis gyvena apimtas frustracijos ir nė nejaučia, kad ji tiesiogiai veikia vegetacinę nervų sistemą. Vieną dieną tai su trenksmu iššauna – žmogų gali pradėti pykinti, skaudėti skrandį, pilvą, prasidėti tachikardija, sąmonės aptemimas ir t. t., kyla mirties baimė. Negana to, tokia būsena nėra kontroliuojama, ji gali ištikti bet kur.

Pasak p. Rinaldos, aiškinant fiziologiškai, žmogui atsidūrus stresinėje situacijoje, klausa ir rega ją fiksuoja – nerviniai impulsai keliauja į centrinę nervų sistemą, iš jos akimirksniu – į antinksčius, endokrinines liaukas, o šios išskiria adrenaliną. Adrenalinas savo ruožtu tą pačią sekundę išbalansuoja hormoninę sistemą, kuri, anot p. Rinaldos, „visgi yra žmogaus valdžia“.

„Jeigu hormoninė sistema sutvarkyta, jautiesi gerai. O didžiulis adrenalino kiekis išbalansuoja endorfinus, seratoniną, atminties, dėmesio koncentraciją ir t. t. Tada žmogus pradeda prakaituoti, blaškytis, tam tikra prasme – nejausti realybės. Taip veikia tikras stresas“, – aiškina specialistė.

Prieš spūstį nepapūsi

Kai kuriuos stresą keliančius veiksnius galime valdyti. Bet kartais nuo mūsų valios ar pastangų jie nepriklauso – jei įstrigai automobilių kamštyje, ardykis kiek nori, tai nepadės. Paklausta, kaip panašiais atvejais išlikti ramiam, arba, dar geriau, – panaudoti stresą savo naudai, pašnekovė prisimena skaičiusi, kad tikrąjį stresą žmogus patiria tik kare. Visa kita yra baimė, nerimas, iliuzijos, kurias mūsų kūnui diktuoja protas, ir kartais tai nieko bendra neturi su tikruoju stresu.

Pasak p. Rinaldos, tiek valdant nerimą, baimę, stresą, tiek atpažįstant jį, suveikia kiekvieno individualios savybės, tačiau pradžių pradžia vis tik būtų mūsų sąmoningumas ir požiūris. Antai psichoterapeutas Viktoras Franklis (1905–1997) – Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius, karo metais kalėjęs nacių koncentracijos stovykloje, vienoje savo knygų rašė: „Konclageryje supratau, kad negaliu pakeisti situacijos. Tada pakeičiau požiūrį į ją.“

„Atsakant į klausimą, kaip būti su stresu, brandus ar į brandą einantis žmogus galiausiai supranta, kad jis pats gali rinktis – būti tame chaose ar nebūti. Tai drąsa pasirinkti. Be abejo, išmokti to nėra paprasta. Gal todėl populiarūs tokie kontrjudėjimai kaip joga, meditacijos, įvairios savęs amortizavimo paieškos, deja, ir narkotikai, ir alkoholis“, – kalba specialistė.

Yra ir principas „čia ir dabar“, jis leidžia susikoncentruoti, atsijungti nuo praeities šešėlių ir ateities lūkesčių, kurie, beje, dažniausiai ir kelia stresą. „Ką tai reiškia? – perklausia pašnekovė. – Tai irgi susiję su žmogaus vaizduote. A. Schopenhaueris savo veikale „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ teigia, kad didžiausią stresą žmogui sukelia įsivaizduojami lūkesčiai. O principas „čia ir dabar“ reiškia, kad žmogus atsiduoda tik tam, ką tuo momentu veikia ir gali tai kontroliuoti.“

Iš voverės rato

Dažnam pažįstama padėtis, kai užsisukęs nesėkmių rate, užuot ėmęsis radikalių veiksmų iš jo ištrūkti, juos vis atidėlioji, ieškai ir randi pasiteisinimų, kodėl taip elgiesi. Į tokį voverės ratą, anot p. Rinaldos, pakliūvama dėl daugelio priežasčių.

Viena iš galimų – kai kas nors nepavyksta. Tuomet kyla nepasitikėjimas savimi ir automatiškai pradedama vengti atsakomybės.

„Aktyvumo, iniciatyvos stoka – tai vengimo reakcijos. Prastai sužaidęs krepšininkas dažnai tarsi atsitraukia: o kas, jei vėl neįmesiu, ir perduoda atsakomybę kitam. Gyvenime lygiai taip pat. Tarkime, kai žmogus netenka darbo, o naujojo paieškos ilgesnį laiką neduoda rezultatų, jis pradeda manyti esąs nieko vertas. Iš to kyla depresija, liūdesys. Nors vėlgi, liūdesį išgyventi labai svarbu, tai gyvenimo dalis. Bet svarbu ir neužsisukti tame rate: liūdnas, savimi nepasitikintis, vengiantis. Jei padėties ar savęs nekeiti, problema gilėja“, – kalba psichoterapeutė. Ji priduria, jog vedant paralelę su sportininkais reikia turėti atkaklumo nepasiduoti.

„Nepasiduok, pradėk iš naujo – tai raktiniai žodžiai, kaip inkarai. Tikėjimo praradimas, silpnumas, nuovargis kyla dėl asmenybės silpnumo. Stipri asmenybė turės programą „vėl ir vėl“, pagalvos, nuo ko darsyk pradėti. Gal ne nuo aukščiausio posto, kaip turėtasis, bet vėl nuo pradžių“, – dėsto p. Rinalda.

Kai stresas naudingas

Paklausta, ar įmanoma išpešti iš streso naudos, pašnekovė sako, kad patyręs stresą žmogus pirmiausia įgyja patirties: jis tampa stipresnis, nedaro tų pačių klaidų.

„Patirtis tiesiogiai susijusi su sveiku protu. Kuo daugiau žmogus turi patirties, tuo daugiau turi sveiko proto. Senovės išminčius Pitakas yra gražiai pasakęs: vienas didžiausių dalykų pačiame mažiausiame, žmoguje, yra jo sveikas protas. Jo šiais laikais labai reikia, nes apstu situacijų, kai sunku apsispręsti, ir sveikas protas, o su juo susijusi intuicija, pasako tuos dalykus. Tik reikia tai išgirsti“, – kalba p. Rinalda.

Kitas dalykas, anot jos, nemažai žmonių yra plaukiojantys – dėl darbų, charakterio, dėl daugelio priežasčių atitrūkę nuo realybės. Stresas ir nerimas, ačiū Dievui, ir yra tam, kad į ją grąžintų, kad žmogus galėtų pajusti svorio centrą ir atsispyręs judėti toliau.

Dažnai išgirsi sakant, kad stresas, ilgainiui sukeliantis širdies ligas, infarktus, yra vadovų kasdienybė. Paklausta, ar yra saugiklių, padedančių to išvengti, p. Rinalda sako, kad kartais žmogus negali pats išspręsti problemos, jam reikia kito žmogaus pagalbos. Tai gali būti artimas draugas, kuris pasakys svarbius dalykus. Yra gerų specialistų, kurie padėtų tvarkantis su stresu. Pagaliau – yra prevencinių būdų: išsimiegoti, nes ilgai trunkantys miego sutrikimai veda prie psichinio išsiderinimo ir net prie patologijų. Yra poilsis, kelionės, aplinkos pakeitimas. Yra ir relaksacinių priemonių: tai joga, meditacija, kvėpavimas.

„Tai – ne gyvenimo būdo žurnalų išgalvoti dalykai, tai įrodyta mokslo, ir jie iš tiesų daro stebuklus“, – įsitikinusi p. Rinalda.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Numizmatams – autentiškų LDK monetų rinkinys

Praėjusių metų vasarą rekonstruojant Kauno Laisvės alėją atrastos dvi puodynės su daugiau nei 700 Žygimanto...

Laisvalaikis
2019.01.22
Paskelbtos „Oskarų“ nominacijos

Antradienio rytą Los Andžele buvo paskelbti nominantai į Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus ir...

Laisvalaikis
2019.01.22
Vilnius sudarė šviesų festivalio žemėlapį 1

Šį savaitgalį tris vakarus 696-ąjį gimtadienį švęsiantis Vilnius pirmą kartą organizuoja miesto šviesų...

Laisvalaikis
2019.01.22
Europos futbolo klubų pajamos per 10 metų išaugo beveik dvigubai 2

700 stipriausių Europos futbolo klubų pajamos per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik dvigubai. Tokie duomenys...

Laisvalaikis
2019.01.22
Į Kryžių kalną ties pėsčiųjų ir dviračių taką

Automobilių kelių direkcija tikisi, jog šiemet bus nutiestas 1,2 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas prie...

Laisvalaikis
2019.01.21
Į muzikos prekių parduotuvę Marijampolėje, kurią norėjo uždaryti, apsipirkti važiuoja vilniečiai  Premium

Naujos patalpos gali būti postūmis verslui. Ypač kai specializuota parduotuvė – muzikos prekių – įkuriama...

Prekyba
2019.01.21
Vilniuje planuojamos iki 3,5 mln. Eur investicijos į naują teniso centrą 3

Balžeko teniso akademija plečiasi sostinėje, kurioje po trejų metų ketina atidaryti naują teniso centrą.

Paslaugos
2019.01.21
Pirmadienio rytą patekėjo „kruvinasis Mėnulis“

Mėgstantieji dažniau užversti galvą į dangų ateinančio pirmadienio, sausio 21-osios, rytą, išvydo įspūdingą...

Laisvalaikis
2019.01.20
Kurševelio slidinėjimo kurorte kilo gaisras 1

Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimu, Lietuvos piliečiai per gaisrą Prancūzijos Alpių slidinėjimo...

Laisvalaikis
2019.01.20
Kijevo kontrastai lietuvius traukia kaip medus 19

Kijevas – kryptis, kuri lankomumo savaitgaliais rekordus viršys dar bent porą metų. Vyresnius tautiečius...

Laisvalaikis
2019.01.20
Dakaro ralio dalyviai sutikti su duona ir druska

Vėlų šeštadienio vakarą į Lietuvą sugrįžo Dakaro ralyje dalyvavę sportininkai. Vilniaus oro uoste didžiulė...

Laisvalaikis
2019.01.20
Daugiausia turistų pernai sutraukė Romos koliziejus

Sakoma, kad visi keliai veda į Romą – ir tai tiesa, bent jau kalbant apie pernykščius turistų srautus.

Laisvalaikis
2019.01.19
Šiaurės Korėja į kurortą vilios milijonus turistų 3

JAV palydovinės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja pietrytinėje pakrantėje baigia statyti milžinišką...

Laisvalaikis
2019.01.18
A. Korzono sugrįžimas: knyga apie pirmąjį Vilniaus vaizdų fotografą, 1863 m. sukilimą, Vilnių ir vilniečius

Knygynuose pasirodžiusi knyga „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pribloškia iš pirmo...

Laisvalaikis
2019.01.18
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Kai net kelininkai perspėja dėl nepakenčiamų važiavimo sąlygų, iš namų niekur eiti nesinori. Bet renginių,...

Laisvalaikis
2019.01.18
Prancūziškieji „Žiemos ekranai” vėl gundo kinu

Sausio 24 d., ketvirtadienį, prasideda festivalis „Žiemos ekranai“ – keturioliktoji Prancūzų instituto...

Laisvalaikis
2019.01.17
Dakaras: po septintojo etapo lietuviai išsaugojo svarbiausias pozicijas

Iki Dakaro ralio maratono finišo likus trims dienoms, sunkiausiu vadintame etape finišavo visi lietuviai,...

Laisvalaikis
2019.01.15
Paskelbti geriausi praėjusio sezono buriuotojai 4

Praėjusį savaitgalį buriuotojų žurnalas „Vėjo!3“ apdovanojo geriausius praėjusio sezono buriuotojus, regatas,...

Laisvalaikis
2019.01.14
M. Gražinytė-Tyla – daugiausia pernai dirbusių dirigenčių trejetuke 1

Mirga Gražinytė-Tyla, Birmingamo miesto simfoninio orkestro (CBSO) dirigentė, pateko į trejetuką moterų...

Laisvalaikis
2019.01.14
Muay Thai – apie smūgius, kurie gimsta galvoje 5

Pirmą kartą į treniruotę su kovos menų elementais patekau ne itin suvokdama, kur einu. Tiesiog pasitikėjau...

Verslo klasė
2019.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau