Kodėl vis mažiau miestų mano, kad rengti olimpiadą – šauni mintis

Dar praėjusiame amžiuje dėl galimybės surengti olimpines žaidynes varžydavosi 10 ar daugiau miestų. Šiandien Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) tenka rinktis iš dviejų ar trijų. Kodėl miestai nebenori priimti didžiausio sporto renginio pasaulyje?
Tiek vasaros, tiek žiemos olimpinės žaidynės yra milijardų vertės renginiai, sutraukiantys geriausius pasaulio sportininkus, jų gerbėjus ir garantuojantys milžinišką viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Nepaisant viso to, praėjusią savaitę Kanados Kalgario gyventojai referendume pasakė ne 2026-ųjų žiemos olimpiadai savo mieste. Ir tokie miestų sprendimai jau tampa tendencija.
Kaip rašo BBC, vis mažiau ir mažiau pasaulio miestų nori priimti olimpines žaidynes, o kai kurie ekspertai svarsto, kad tai kelia rimtų klausimų dėl žaidynių ateities.
Užtenka pažvelgti į skaičius. Dėl teisės surengti 2004 m. vasaros olimpiadą, kuri galiausiai vyko Atėnuose, varžėsi 11 miestų. 2024 m. vasaros žaidynes panoro rengti jau tik 2 miestai, IOC pasirinko Paryžių.
Toliau skaitykite po grafiku
[infogram id=0b39af09-65cf-463f-8c31-e4dbb7d4ef40 prefix=GKI format=interactive title=Kandidatai rengti olimpiadą]
Neadekvačios išlaidos
Bentas Flyvbjergas, pastarųjų dešimtmečių olimpinių žaidynių biudžetus nagrinėjęs danų ekonomikos profesorius, sako, kad esminė priežastis, kodėl tapti žaidynių šeimininku miestams nebeatrodo patrauklu neadekvačios išlaidos.
Tai yra kelių milijardų dolerių biudžetas, kurio reikia žaidynėms surengti. Ir tai apima tik tiesiogines su sportu susijusias išlaidas, taip pat yra netiesioginės išlaidos infrastruktūrai. Tuo metu bendra tendencija rodo, kad išlaidos vis auga, o vyriausybės yra linkusios jas dar viršyti, BBC aiškina prof. Flyvbjergas.
2014 m. Rusijos Sočio mieste vykusi žiemos olimpiada kainavo 51 mlrd. USD ir buvo brangiausia per visą istoriją. 2008-aisiais Pekino vasaros žaidynes rengusi Kinija išleido 40 mlrd. USD.
Prof. Flyvbjergas skaičiuoja, kad visų olimpinių žaidynių organizatoriai nuo 1960 m. viršijo savo pradinius biudžetus, kai kurie labai smarkiai.
Kodėl išlaidos taip išauga?
Pirma, esama konkurencijos, kai kiekvienas miestas nori surengti geresnes žaidynes nei vykusios anksčiau. Antra priežastis nepatyrimas. Jei žaidynes rengiantis miestas anksčiau to nedarė, tiesiog nėra reikalingos patirties, nėra žmonių, kurie aiškiai žinotų, kaip geriausia išleisti kelių milijardų biudžetą, tad nekeista, kad sąnaudos išauga, sako prof. Flyvbjergas.
Žada paramą
Olimpines žaidynes rengiantis IOC sutinka, kad miestų susirūpinimas dėl išlaidų turi pagrindo.
Mes žinome, kad žaidynių kaina verčia jaudintis. Manau, turime dėti visas pastangas, kad išlaidos būtų mažesnės, o surengti žaidynes būtų lengviau, BBC sako Christopheas Dubi, IOC vykdantysis direktorius.
Jis teigia, kad pastaraisiais metais IOC ėmėsi įvairių priemonių, kurios palengvins žaidynes priimantiems miestams tenkančią naštą. Pavyzdžiui, 2028 m. Los Andžele vyksiančių vasaros žaidynių organizaciniam komitetui IOC pažadėjo skirti 1,8 mlrd. USD paramą.
Tiesa, pažymi p. Dubi, IOC norėtų matyti daugiau paraiškų iš tų miestų, kurie jau turi visą žaidynėms reikalingą sporto infrastruktūrą. Priešingu atveju miestuose lieka stovėti vadinamieji baltieji drambliai brangiai kainavę objektai, kurių pasibaigus žaidynėms niekam nebereikia.
Pavyzdžiui, Pietų Korėjos Pjongčange šiemet vykusioms žiemos olimpinėms žaidynėms už 109 mln. USD buvo pastatytas naujas stadionas, kuriuo iki šiol iš viso pasinaudota vos 4 kartus.
Daugybė brangių arenų, pastatytų 2016 m. Rio de Žaneire vykusiai vasaros olimpiadai, paskui apskritai buvo paliktos likimo valiai ir praėjus vos porai metų jau kelią pavojų aplinkai.
Jeigu miestas iki žaidynių neturėjo arenos ar stadiono, tai kam tokie objektai jam galėtų būti reikalingi po jų? klausia sporto ekonomikos profesorius Anrew Zimbalistas.
Jis BBC sako manantis, jog IOC turėtų pradėti galvoti apie visiškai kitokį kelią, t.y, pradėti ieškoti miestų su infrastruktūra, kurie galėtų tapti nuolatiniais vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių šeimininkais.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti