Kodėl vis mažiau miestų mano, kad rengti olimpiadą – šauni mintis

Tiek vasaros, tiek žiemos olimpinės žaidynės yra milijardų vertės renginiai, sutraukiantys geriausius pasaulio sportininkus, jų gerbėjus ir garantuojantys milžinišką viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Nepaisant viso to, praėjusią savaitę Kanados Kalgario gyventojai referendume pasakė „ne“ 2026-ųjų žiemos olimpiadai savo mieste. Ir tokie miestų sprendimai jau tampa tendencija.

Kaip rašo BBC, vis mažiau ir mažiau pasaulio miestų nori priimti olimpines žaidynes, o kai kurie ekspertai svarsto, kad tai kelia rimtų klausimų dėl žaidynių ateities.

Užtenka pažvelgti į skaičius. Dėl teisės surengti 2004 m. vasaros olimpiadą, kuri galiausiai vyko Atėnuose, varžėsi 11 miestų. 2024 m. vasaros žaidynes panoro rengti jau tik 2 miestai, IOC pasirinko Paryžių.

Toliau skaitykite po grafiku

[infogram id=“0b39af09-65cf-463f-8c31-e4dbb7d4ef40“ prefix=“GKI“ format=“interactive“ title=“Kandidatai rengti olimpiadą“]

Neadekvačios išlaidos

Bentas Flyvbjergas, pastarųjų dešimtmečių olimpinių žaidynių biudžetus nagrinėjęs danų ekonomikos profesorius, sako, kad esminė priežastis, kodėl tapti žaidynių šeimininku miestams nebeatrodo patrauklu – neadekvačios išlaidos.

„Tai yra kelių milijardų dolerių biudžetas, kurio reikia žaidynėms surengti. Ir tai apima tik tiesiogines su sportu susijusias išlaidas, taip pat yra netiesioginės išlaidos infrastruktūrai. Tuo metu bendra tendencija rodo, kad išlaidos vis auga, o vyriausybės yra linkusios jas dar viršyti“, – BBC aiškina prof. Flyvbjergas.

2014 m. Rusijos Sočio mieste vykusi žiemos olimpiada kainavo 51 mlrd. USD ir buvo brangiausia per visą istoriją. 2008-aisiais Pekino vasaros žaidynes rengusi Kinija išleido 40 mlrd. USD.

Prof. Flyvbjergas skaičiuoja, kad visų olimpinių žaidynių organizatoriai nuo 1960 m. viršijo savo pradinius biudžetus, kai kurie – labai smarkiai.

Kodėl išlaidos taip išauga?

„Pirma, esama konkurencijos, kai kiekvienas miestas nori surengti geresnes žaidynes nei vykusios anksčiau. Antra priežastis – nepatyrimas. Jei žaidynes rengiantis miestas anksčiau to nedarė, tiesiog nėra reikalingos patirties, nėra žmonių, kurie aiškiai žinotų, kaip geriausia išleisti kelių milijardų biudžetą, tad nekeista, kad sąnaudos išauga“, – sako prof. Flyvbjergas.

Žada paramą

Olimpines žaidynes rengiantis IOC sutinka, kad miestų susirūpinimas dėl išlaidų turi pagrindo.

„Mes žinome, kad žaidynių kaina verčia jaudintis. Manau, turime dėti visas pastangas, kad išlaidos būtų mažesnės, o surengti žaidynes būtų lengviau“, – BBC sako Christophe‘as Dubi, IOC vykdantysis direktorius.

Jis teigia, kad pastaraisiais metais IOC ėmėsi įvairių priemonių, kurios palengvins žaidynes priimantiems miestams tenkančią naštą. Pavyzdžiui, 2028 m. Los Andžele vyksiančių vasaros žaidynių organizaciniam komitetui IOC pažadėjo skirti 1,8 mlrd. USD paramą.

Tiesa, pažymi p. Dubi, IOC norėtų matyti daugiau paraiškų iš tų miestų, kurie jau turi visą žaidynėms reikalingą sporto infrastruktūrą. Priešingu atveju miestuose lieka stovėti vadinamieji „baltieji drambliai“ – brangiai kainavę objektai, kurių pasibaigus žaidynėms niekam nebereikia.

Pavyzdžiui, Pietų Korėjos Pjongčange šiemet vykusioms žiemos olimpinėms žaidynėms už 109 mln. USD buvo pastatytas naujas stadionas, kuriuo iki šiol iš viso pasinaudota vos 4 kartus.

Daugybė brangių arenų, pastatytų 2016 m. Rio de Žaneire vykusiai vasaros olimpiadai, paskui apskritai buvo paliktos likimo valiai ir praėjus vos porai metų jau kelią pavojų aplinkai.

„Jeigu miestas iki žaidynių neturėjo arenos ar stadiono, tai kam tokie objektai jam galėtų būti reikalingi po jų?“ – klausia sporto ekonomikos profesorius Anrew Zimbalistas.

Jis BBC sako manantis, jog IOC turėtų pradėti galvoti apie visiškai kitokį kelią, t.y, pradėti ieškoti miestų su infrastruktūra, kurie galėtų tapti nuolatiniais vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių šeimininkais.