VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Ukrainos tridantis

Ramūnas Bogdanas, leidykla „Baltos lankos“, 2018 m.

Žurnalistas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Ramūnas Bogdanas (g. 1959) dirbo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininko Vytauto Landsbergio patarėju užsienio politikos klausimais. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Skaitė paskaitas Kijeve, Odesoje, Mykolajeve, Dniepre. Kinijoje įšventintas į 13-tos kartos senojo čen stiliaus kovos meistrus.

„Prie bedugnės“ – debiutinis jo romanas ir pirma romanų ciklo „Ukrainos tridantis“, skirto pastarojo dešimtmečio įvykiams Ukrainoje, knyga – apie tai, ką turi matyti ir išgyventi žmonės, kad jiems užtektų ryžto stovėti Maidane. Antroji knyga bus skirta „Orumo“ revoliucijai, kuri prasidėjo lygiai prieš penkerius metus – 2013-ųjų lapkričio pabaigoje.

„Šiame romane juntamas preciziškas Ramūno Bogdano jautrumas detalėms, kurios leidžia pajusti mūsų laikų Ukrainos kasdienybę ir buitį. O pagrindinė drama – skaidriai tvarkytis ketinančio vakariečio kaktomuša su agresyvia, korumpuota posovietine realybe – praplečia supratimą, kodėl šioje šalyje net kelis kartus kilo revoliucijos. Rekomenduoju!“, – debiutą vertina žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Anot paties autoriaus, pirmosios ciklo knygos pavadinimas yra aliuzija į Jerome’o Salingerio romaną „Rugiuose prie bedugnės“: „Ukraina tarsi paauglys laksto paskui ore blizgantį kamuoliuką, trypdama savo valstybingumo daigus. Tačiau Nikas tiki, jog kaip žmogus išauga iš paauglystės, taip ir Ukraina išaugs į valstybę“.

Įveikti Alzheimerį

Dr. Dale E. Bredesen, iš anglų k. vertė Jolita Parvickienė, leidykla „Tyto alba“, 2018 m.

„Pasakysiu kuo aiškiau: nuo Alzheimerio ligos galima apsisaugoti, o silpstančias pažintines funkcijas atkurti“, – sako knygos autorius, M. S. Easton Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele direktorius, neuromokslų dr. Dale Bredesenas, daugiau nei tris dešimtmečius paskyręs Alzheimerio ligos prevencijai ir gydymui,

Šioje knygoje jis išsamiai pasakoja apie tyrimų centre sukurtą revoliucingą programą „ReCODE“. Ši programa, aiškina autorius, tai „kognityvinių funkcijų atkūrimo protokolas, kurio laikantis ne tik atgaunamos Azheimerio liga ir ją pranašaujančiais sutrikimais sergančiųjų pažintinės funkcijos, bet pacientai šį pagerėjimą net gali išsaugoti“.

Alzheimerio liga priskiriama prie neišgydomų ligų, kasmet pakertanti vis daugiau homo sapiens. Prognozuojama, kad 2050 m. ja sirgs 160 mln. žmonių. Medicinos mokslas žmonijai vis numeta kokį gelbėjimosi ratą – nuo vėžinių susirgimų, širdies ligų, to paties Alzheimerio ir t. t. Ilgainiui paaiškėja, jog viena ar kita teorija buvo tik pretekstas sėkmingai komercinei veiklai. Nežbėgant įvykiams už akių, o, šiuo atveju, ir neįmanoma užbėgti, – kodėl gi nepasidomėjus, kaip ši liga pasireiškia ir kaip atrodo „iš vidaus“, kaip ji vystosi, kodėl taip plačiai paplitusi. Pagaliau – kaip žmonės patys sau sukelia Alzheimerio ligą.

Šeštasis išnykimas: ne vien gamtos istorija

Elizabeth Kolbert, iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, leidykla „Baltos lankos“, 2018 m.

Knygos autorė E. Kolbert – amerikiečių žurnalistė ir rašytoja, apdovanota krūva premijų už aplinkosaugos tyrimus. Antroji jos knyga „Šeštasis išnykimas: ne vien gamtos istorija“ 2015 m. laimėjo Pulitzerio negrožinės literatūros premiją, o „The Guardian“ 2017-aisiais ją išrinko „viena svarbiausių visų laikų negrožinės literatūros knygų“.

Per pastaruosius pusę milijardo metų planetoje įvyko penki masiniai rūšių išnykimai. Mokslininkai mus perspėja apie šeštąjį, ir jis gali būti pražūtingiausias įvykis nuo tada, kai, anot vienos iš teorijų, meteorito smūgis išnaikino dinozaurus.

Tik šįkart išnykimo priežastis bus ne meteoritas, o mes patys, tikina knygos autorė, pagrįsdama tai svariais argumentais.

Nevilties miestas

Arkadij Strugackij, Boris Strugackij, iš rusų k. vertė Simas Bendorius ir Aldona Bendorienė, „Kitos knygos“, 2018 m.

Filosofinis romanas „Nevilties miestas“ vadinamas brandžiausiu ir giliausiu mokslinės fantastikos klasikų Arkadijaus ir Boriso Strugackių kūriniu.

Romano veiksmas vyksta Mieste, pastatytame ant ilgos atbrailos, kurios vienoje pusėje driekiasi begalinė statmena uola, o kitoje – bedugnis skardis. Saulė čia uždegama ir užgesinama kaip elektros lemputė. Visuomenės sankloda ir gyvavimo dėsniai ne mažiau keisti: gyventojai, atvykę iš skirtingų laikmečių ir įvairių valstybių, vienas kitą supranta kalbėdami skirtingomis kalbomis. Nuolat privalomai keičiamos profesijos, kiekvienas turi kitų neregimą Auklėtoją. Darosi aišku, kad Miesto visuomenė tapo gigantiško socialinio eksperimento įkaite. Tačiau koks jo tikslas?

Paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo madinga teigti, kad autoriai aprašė socializmą kaip nepavykusį socialinį eksperimentą. Tačiau čia gvildenami elito ir masių santykio, asmenybės formavimosi, visuomenės ir paskiro žmogaus gyvenimo prasmės klausimai universalizuoja romaną ir išlaisvina jį iš konkretaus laikmečio rėmų. Kita vertus, jis neturi „senaties kvapo“. Pasak knygos vertėjo, „romano veikėjų elgesys toks atpažįstamas, šiuolaikiškas, kad atrodo, jog rašyta ne stebint senosios Sovietų sąjungos absurdą, bet dabar. O gal ir ateityje“.

„Nevilties miestą“ autoriai užbaigė 1972 m. ir, nesitikėdami jo išleisti, laikė paslėptą.

„Padėjome paskutinį tašką, lengviau atsidusome ir nukišome neįprastai storą segtuvą į spintą. Į archyvą. Ilgam. Visiems laikams. Nė trupučio neabejojome, kad šį romaną išleisti nėra net menkiausios galimybės“, – prisiminė B. Strugackis. Vis dėlto praslinkus 16 metų ir pasikeitus politinei padėčiai, romanas buvo publikuotas.

Jelgava 94

Jānis Joņevs, iš latvių k. vertė Jurgis Banevičius, leidykla „Kitos knygos“, 2018 m.

Pirmasis romanas latvių kalba, apmąstantis laiką Nepriklausomybę atgavusioje Latvijoje. Mūsiškiai Rimantas Kmita savo romane „Pietinia kronikas“ ir Kęstutis Šapoka „Pušyje, kuri juokėsi“ žvelgia į to meto Lietuvą, o „Jelgava 94“ – latviškoji laikmečio variacija.

Skaičius 94 žymi 1994-uosius ir visą dešimtmetį Latvijoje, kur buvo normalu važinėti be bilietų, traukinius kartais apmėtydavo akmenimis, iš miesto kalėjimo buvo pabėgę 89 kaliniai. Pinigus sėkmingai skaičiuodavo tik skustagalviai. Kurto Cobaino mirtis Latvijos jaunimui rūpėjo kur kas labiau nei politinė situacija. Šalyje vyravęs chaosas reiškė laisvę: buvo leidžiama viskas ir niekas nerūpėjo. Pasak knygos atoriaus, tuometinis sąmyšis ir netvarka atsispindi knygos veikėjų vidiniuose pasauliuose, o universalioje ir nuotaikingoje istorijoje apie žmogaus, nenorinčio būti vidutinybe, brendimo laikotarpį subtiliai atsiskleidžia sąmojingas, beveik dokumentinis ir itin spalvingas ką tik Nepriklausomybę atgavusios Latvijos sociologinis portretas.

Rašytojas Jānis Joņevas (g.1980) su ironija piešia miesto, kuriame užaugo, vaizdą. Debiutinį jo romaną skaito tiek latviai, tiek užsieniečiai. Knyga išversta į 9 užsienio kalbas. 2014 m. autorius buvo apdovanotas Europos Sąjungos literatūros premija. Latvijoje knygos tiražas buvo kartojamas penkis kartus.