Gero miego verslas skaičiuoja milijardus

Publikuota: 2018-10-27
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Spalio 28-ąją atsukę laikrodžius atgal turėsime progos pamiegoti santykinai valanda ilgiau. Atmetus svarstymus, gerai ar blogai kas pusmetį organizmą pastatyti ant kitų bėgių, faktas yra tas, jog visavertis miegas tampa prabangos reikalu, o nemiga – milijardus generuojanti visuotina epidemija.

Pirmiausia apie miegą. Geriausiai išmoktos, Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintos „miego taisyklės“ sako, jog suaugęs darbingo amžiaus žmogus per parą turėtų miegoti 7–9 val. ir laikytis stabilaus miego režimo: gultis ir keltis tuo pačiu metu. Privalu užmigti iki vidurnakčio, kitaip organizmas, tiksliau – kankorežinė liauka, nepagamins reikiamo melatonino kiekio, kurio trūkumas gali sukelti depresiją. Tai pagrindžia įvairūs moksliniai tyrimai. Pvz., tyrimų bendrovė „Rand Europe“, ištyrusi 62.000 žmonių įvairiose šalyse, nustatė, jog miego trūkumas kenkia sveikatai, o miegantieji mažiau nei 6 val. per naktį turi 13% didesnę tikimybę mirti anksčiau nei miegantieji 7–9 valandas. Šimtai įvairiausių tyrimų pagrindžia, jog nemigos kankinami, t. y. neišsimiegoję žmonės prasčiau dirba, blogiau vairuoja, apskritai, gyventi visais atvžvilgiais jiems tampa sunkiau.

Vėlgi, populiarioji mokslo literatūra mitu vadina teiginį, jog per parą žmogui reikia miegoti 8 val., tiek, kiek dažnas mūsų leidžia sau pamiegoti tik savaitgaliais ar per atostogas. Tikinama, jog nėra jokių tikrai pagrįstų mokslinių įrodymų, jog ideali miego trukmė suaugusiems žmonėms yra 8 valandos. Kai kuriems pakanka 4 ar 6 val. miego, kitiems reikia visų 10-ies, kad jie pabustų pailsėję. Yra ir nuomonių, kad žmogui reiktų miegoti intervalais (pvz., taip miegodavo italų renesanso tapytojas Leonardo da Vinci, įsigudrinęs kas 4 val. snūstelti po 10 minučių), esą nepertraukiamas miegas gali sukelti nerimo priepuolius ar depresiją.

Verslas iš miego

Kad ir kaip būtų, dėl žalingo nemigos poveikio žmogui ir visai mūsų ekosistemai nebesiginčijama. O kur randasis problemos, ten randasi ir būdų jas spręsti, todėl „miego verslas“ pasaulyje sparčiai auga. Remiantis tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ 2017 m. ataskaita apie miego ir sveikatos pramonės augimą, „gero miego pramonės“, apimančios nuo teisingos patalynės, išmaniųjų pižamų ir pan. iki receptinių vaistų, vertė yra 30–40 mlrd. USD, ir ji kasmet auga daugiau nei 8%.

„Ar žaibiškas šios pramonės šakos kilimas rodo, kad žmoniją ištiko miego krizė?”, – klausia “The Guardian”.

„Paprastas atsakymas būtų „taip“, – dienraštis cituoja dr. Guy Meadowsą, Londone veikiančios Miego mokyklos (Sleep School) vadovą ir vieną steigėjų. – Mes esame apimti nemigos epidemijos, o nuovargis tapo naująja gyvensenos norma”.

Pasak dr. Meadowso, nemiga išties tapo žmonijos rykšte. Tai rodo ir moksliniai tyrimai, ir įvairiausi „netiesioginiai įrodymai“. Pvz., begaliniai svarstymai internete apie miego kokybę. „Antai straipsniai įspėja mus, jog “Net vienos nakties blogas miegas gali padidinti Alzheimerio proteinų lygį”, “Vėlai besikelintys didina ankstyvos mirties riziką”, arba aiškina, “Kodėl netinkama pižama gali paveikti miego kokybꔓ, – iliustruoja dr. Meadowsas.

Kaltė – technologijoms

Anot mokslininko, nors vyresni žmonės linkę labiau skųstis nemiga, vaikai visame pasaulyje miega taip pat vis mažiau – antai Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius 10 m. tris kartus išaugo skaičius vaikų iki 14 m., kuriems dėl miego sutrikimų prireikė medicininės pagalbos.

Kalbant apie suaugusius žmones, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (The Centers for Disease Control and Prevention) ataskaitoje teigiama, jog kas trečias suaugęs amerikietis miega mažiau, nei rekomenduojama norma. 2013 m. atlikta „National Sleep Foundation“ studija rodo, jog britai, užuot miegoję Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas 7–9 val., vidutiniškai miega 6 val. 49 min.

Pasak „The Guardian“, visuotinai sutinkama, jog didelė dalis kaltės dėl žmoniją ištikusios nemigos tenka skaitmeninėms technologijoms. „Vienu metu žiūrint filmą „Netfllix“ platformoje, „skrolinant“ „Instagrame“, ir sekant naujienas per televiziją, gero miego recepto nesusikursi. Ir kalba čia eina ne vien apie žydrąją ekranų šviesą, kurios bangų ilgis turi įtakos melatonino harmono gamybai. Mes esame kur kas labiau stimuliuojami pažinimo prasme – mūsų smegenys tiesiog neišsijungia ir tai daro stiprią įtaką jų gebėjimui palaipsniui perjungti pavaras į miegą“, – tikina dr. dr. Meadowsas.

Blogai – ir per ilgai

Bet kuriuo atveju, trumpiau ar ilgiau trunkantį nekokybiško miego poveikį yra pajutęs kiekvienas. Specialistai perspėja, jog nuolatiniai miego sutrikimai gali sukelti ar signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Antai Dalia Matačiūnienė, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė, teigia, nemiga atsiliepia pablogėjusia savijauta dienos metu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia dėmesio koncentracija bei nuovargiu, „ilgainiui tai gali sukelti ir nerimo simptomus, kuomet žmogui neramu, ar kitą naktį galės išsimiegoti; dėl nemigos gali išsivystyti depresija. Nemiga taip pat gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, padidinti nutukimo ir širdies kraujagyslių ligų riziką“. Anot specialistės, per ilgas miegas taip pat nieko gero nežada: „Jeigu nuolatos norisi miegoti ilgiau nei 9–10 valandų, tai gali būti kitų lėtinių ligų (kvėpavimo, širdies ar nervų) požymis. Yra įrodyta, kad per ilgas miegojimas susijęs su didesniu mirtingumu negu per trumpas miegojimas.“

Taigi, miegas – dalykas rimtas. 2016 m. „Spinter tyrimai“ bendrovės atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvoje miego trūkumą jaučia 57% gyventojų, o 58% teigia, kad negali užmigti dėl streso ir įtampos darbe. Ir nepanašu, kad tyrimo duomenys per dvejus metus būtų pasistūmėję į teigiamą pusę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvoje biurą steigiantis sveikatingumo startuolis „Urban“ įdarbins 30 žmonių 1

Vilniuje plėtros biurą kuria sveikatingumo paslaugų startuolis „Urban“ , praneša „Investuok Lietuvoje“.

Paslaugos
2019.03.20
Kaunas įamžino vieną sudėtingiausių karinių operacijų

Jiesios piliakalnis, kauniečių vadinamas Napoleono kalnu, šiltajam sezonui artėjant įvilktas į naują rūbą.

Laisvalaikis
2019.03.20
Laukiantiems skrydžio Vilniaus oro uoste – trumpametražiai filmai 1

Vilniaus oro uoste penktus metus veikianti kino salė „Film Spot LT“, primindama apie save, paskelbė...

Laisvalaikis
2019.03.20
Turistai grįžta į Egiptą

Keliauninkai grįžta į Egiptą. Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos (World Travel & Tourism Council, WTTC)...

Paslaugos
2019.03.19
Lankytojų muziejuose pernai padaugėjo penktadaliu

2018 m. Lietuvos muziejuose apsilankė per 5 mln. žmonių. Palyginti su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo...

Laisvalaikis
2019.03.18
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Kino pavasaris: Vaizduotei išbudinti Premium

Jis ir vėl čia. Pagrobs laiką, bet mainais žada įjungti vaizduotę, pametamą beskubant. Kovo 21 d. prasideda...

Verslo klasė
2019.03.16
Įspūdžiai prieš keliones po „Kino pavasarį“ 1

Liko mažiau nei savaitė iki didžiausio filmų festivalio Lietuvoje „Kino pavasaris“. Čia – keletas įspūdžių...

Laisvalaikis
2019.03.15
VŽ rekomenduoja – 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį netruks renginių, tačiau reikės atlikti ir pareigą. Sekmadienį daugeliui šalies piliečių antrą...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Vilnius – pigiausias turistams Europos miestas 16

Jungtinės Karalystės (JK) Pašto tarnyba paskelbė kasmetinį Miestų kainų barometrą, kuriame aiškinasi, kiek...

Laisvalaikis
2019.03.13
Renesanso meistrų paroda tyrinėja nuogo kūno sampratą

Londono Karališkojoje akademijoje atidaryta didžiųjų renesanso meistrų paroda, kuri kviečia patyrinėti, kaip...

Laisvalaikis
2019.03.12
ARS VIA dailės aukciono centre – P. Smuglevičiaus darbai

Kovo 14 d. Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys” įvyks 8-asis ARS...

Laisvalaikis
2019.03.12
Knygos: anglai keleiviai aborigenų medžioklėje  Premium

Lentynoje gulėjo knyga labai gražiu viršeliu. Todėl ir nusipirkau. Kartais žmonėms tiesiog patinka gražūs...

Verslo klasė
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Kultūrinių renginių kalendorius permainingas, kaip prasidedantis pavasaris: tai beveik „tuščios dienos“, tai...

Laisvalaikis
2019.03.08
„Kino pavasario” koziriai kino mėgėjams

Kovo 21 d. prasidėsiantis 24-asis tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ (KP) šiemet tuo pačiu metu vyks...

Laisvalaikis
2019.03.05
Antras istorijoje: R. Federeris pelnė 100-ąjį ATP titulą

Rogeris Federeris laimėjo 100-ąjį ATP serijos titulą savo karjeroje. Tai šveicarų tenisininkas šeštadienį...

Laisvalaikis
2019.03.02
Keiptauno gidas: vynuogynai, restoranai, Keipo kyšulys 3

Sakoma, kad vienas gražiausių miestų pasaulyje yra Keiptaunas. Tarsi sparnais apglėbtas įspūdingojo Stalo...

Laisvalaikis
2019.03.02
Palangoje atidarytas naujas baseinas   2

Penktadienį Palangoje, Kretingos g., atidarytas 25 m ilgio 8 plaukimo takelių baseinas su sveikatingumo...

Laisvalaikis
2019.03.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau