Gera žinia tėvams: gausi biblioteka kone prilygsta universitetui

Tyrimui vadovavusi mokslininkė Joanna Sikora teigia, kad paauglystėje mėgę skaityti žmonės užaugę turi daugiau ilgalaikių kognityvinių kompetencijų, t.y. jie būna raštingesni, geriau išmano matematiką ir informacijos bei komunikacijos technologijas.

Tyrime dalyvavo 160.000 suaugusių, 25-65 m. amžiaus žmonių, gyvenančių 31 šalyje. Jie pildė klausimyną, kuriuo buvo vertinami gebėjimai trijose srityse: raštingumas, matematiniai įgūdžiai ir gebėjimas jais naudotis kasdieniame gyvenime bei gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis, rinkti ir analizuoti informaciją naudojant skaitmenines technologijas. Tiriamųjų taip pat klausta, kiek knygų buvo namuose, kai jiems buvo 16 metų. Apklausos dalyviai galėjo rinktis įvairius variantus: nuo „10 ir mažiau knygų“ iki „daugiau kaip 500 knygų“.

Kaip skelbia „The Smithsonian“, dviem etapais vykusio tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikui augant tėvų namuose vidutiniškai yra 115 knygų, tačiau šis skaičius svyruoja priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, norvegų šeimos namuose vidutiniškai yra 212 knygų, britai bibliotekoje turi vidutiniškai 143 knygas, estai – 218, o šeima, gyvenanti Turkijoje – 27 knygas. Visgi žurnale „Social Science Research“ spausdinto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau gebėjimų trijose apklausos srityse vienareikšmiškai demonstravo tie asmenys, kuriems augant namuose buvo daugiau knygų.

Aiškiausiai šią formulę patvirtino raštingumo rezultatai. Jei augant tiriamojo namuose buvo vos kelios knygos, jo raštingumas užaugus buvo žemas. Jeigu augant namuose buvo bent 80 knygų, užaugęs asmuo galėjo pasigirti vidutiniškais raštingumo įgūdžiais. Labiausiai raštingi buvo tie tyrimo dalyviai, kuriems augant namuose buvo 350 arba daugiau knygų. Kitų dviejų sričių (matematikos ir informacijos bei komunikacijos technologijų) rezultatai buvo panašūs.

Lietuvai, deja, reikia pasitempti. Kaip rašė „Verslo žinios“, šalies penkiolikamečių skaitymo gebėjimai labiausiai atsilieka nuo ES vidurkio. Pernai Lietuvoje 25,1% penkiolikamečių turėjo prastus skaitymo gebėjimus. Tuo tarpu ES vidurkis siekia 19,7%. Matematika prastai sekėsi šiek tiek didesnei daliai Lietuvos jaunuolių – 25,4%. Tačiau šiuo rodikliu Lietuva ne taip stipriai atsiliko nuo ES vidurkio (22,2%).

Mokosi iš tėvų

Mokslininkai palygino ir du galimus scenarijus. Jeigu žmogus augo namuose be knygų, tačiau vėliau įgijo išsilavinimą universitete, o kitas asmuo augo tarp knygų, tačiau įgijo tik privalomąjį išsilavinimą (pagal tyrimą – 9 metus), jų abiejų raštingumo lygis bus vidutiniškas.

„Kai kalbame apie raštingumą, tai reiškia, kad į knygas įnikęs paauglys net nemąstydamas save lavina kone tiek pat, kiek mokslai universitete, – rašo tyrimo autoriai. – Darome prielaidą, kad namuose kaupiamos bibliotekos dydis svarbus todėl, kad vaikai sąmoningai ir pasąmoningai pamėgdžioja skaityti mėgstančius tėvus“.

Studijos autoriai sako, kad tyrimo rezultatai aiškūs, tačiau, norint nustatyti jų priežastis, dar reikia nemažai gilintis. Vis dėlto, vienu jie neabejoja: skaitymo nauda – akivaizdi.