Projektas dėl kvotų pjudo radijo stotis ir muzikantus

Ponas Kernagis su grupe parlamentarų parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos radijo stotims nustatyti 35% Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotą. Ketvirtadalį šios kvotos siūloma skirti naujiems, per pastaruosius trejus metus sukurtiems lietuviškos muzikos kūriniams. Muzikos verslo atstovai skaičiuoja, kad įpareigojus radijo transliuotojus mažiausiai trečdalį eterio skirti lietuviškam turiniui, Lietuvos atlikėjai per metus papildomai uždirbtų 1 mln. Eur. Tačiau radijo stočių atstovai pataisas sako esant perteklines.

„Labai „ačiū“ šiai Seimo kadencijai, kuri sugalvojo apriboti ir žlugdyti komercinį radijo verslą. Sakau tai ir su ironija, ir be. Su ironija todėl, kad to nebuvo per visus nepriklausomybės metus, o be ironijos – todėl, kad tai faktas“, – pirmadienį per Seime surengtą diskusiją sakė radijo stočių „M-1“ grupei atstovaujantis Gintaras Zdebskis.

Jis tvirtino, kad įvedus privalomą 35% lietuviškos muzikos kvotą, kai kurios radijo stotys taptų nerentabilios ir turės užsidaryti, o klausytojai persikels į kitas muzikos platformas, tokias kaip „Spotify“ ir pan.

„Mes esame tikri, kad įvedus tokias privalomas kvotas, bus stočių, kurios užsidarys. „M1– plius“ bus pirma stotis, kuri nutrauks savo veiklą. Dėl to, kad tie 35%  lietuviškos muzikos transliavimo galutinai „nukals“ jos auditoriją ir ji taps nerentabili“, – kalbėjo G. Zdebskis ir siūlė „projektą padėti į stalčių, nes rinka susitars pati“.

Atlikėjas Domantas Razauskas, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos pirmininkas, tvirtino, kad lietuviškai muzikai nepelnytai užtrenkiamos durys į radijo eterį, o patį įstatymą verta svarstyti, nes tokia kvotų nacionaliniam turiniui praktika taikoma ir kitose šalyse.

„Neatitikimas žiaurus ir gana drastiškas tarp kokybės turinio augimo ir to procento, kuris pasiekia eterį. Ir man truputėlį liūdna, (...) kūrinių ir atlikėjų yra labai daug ir labai įvairių, bet mes nesuteikiame jiems jokios aikštelės, terpės išsitransliuoti ir dar gauti bent kažkokį atlygį už savo muziką“, – kalbėjo p. Razauskas.

Jis taip pat teigė, kad „radijas nėra vien verslas, tai vis dar stipri jėga, kuri formuoja skonius“.

„Nėra visiškai normalu, kai gyvendamas kur nors provincijoje žmogus lietuviško turinio iš viso negirdi, nes nepasiekia jo per radiją“, – sakė p. Razauskas.

Donatas Bučelis, „Radiocentro“ radijo stočių grupės programų direktorius, tvirtino nesuvokiantis, kodėl verslo muzikos interesai turėtų būti tenkinami radijo stočių verslo sąskaita.

„Yra muzikos verslas, yra radijo verslas, ir vienas aiškus ekonominis interesas – ana pusė norėtų didesnių pajamų, ir man visiškai neaišku, kodėl vienos verslo srities ekonominis interesas kitos verslo srities sąskaita yra pasiekęs tokį aukštą lygį, kad įstatymų leidėjai imasi ginti vienos pusės ekonominį interesą“, – sakė p. Bučelis.

Atlikėjas ir architektas Algirdas Kaušpėdas mano, kad įpareigojimas lietuviškai muzikai suteikti daugiau eterio laiko yra ir nacionalinis interesas, siekiant išlaikyti lietuviškąją tapatybę.

„Mes nestovime vietoje, pasaulis nestovi vietoje, visą laiką turime peržiūrėti, kaip gyvename toliau, dabar labai gera proga atsigręžti į lietuvišką muziką ir padėti populiariajai nacionalinei muzikai sustiprėti, kad tai taptų mūsų pasididžiavimo objektu“, – kalbėjo p. Kaušpėdas.

Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos radijo „Klasika“ programos atstovė Jūratė Katinaitė atkreipė dėmesį, kad kitose Europos valstybėse esančios kvotos nacionalinei muzikai daugiausia yra susitarimo, o ne įstatymo reguliavimo klausimas.

„Tose Europos šalyse, kuriose egzistuoja kvotos, dėl jų susitariama žodžiu arba geranoriškai pasirašant ketinimų protokolą tarp valstybės ir nacionalinių transliuotojų“, – sakė J. Katinaitė.