A. Vasiljevo kolekcija pasakoja prancūzų haute couture mados istoriją

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A) veikianti paroda „Paryžiaus mados magai“ iš kolekcininko Aleksandro Vasiljevo rinkinių pristato devynių garsių mados namų įkūrėjus ir jų kūrinius.

Mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos dalį, apimančią nuo 1920 iki 1999 metų, pradeda „Lanvin“ mados namai, 1889-aisiais įkurti prancūzų menininkės modeliuotojos Jeanne Lanvin (1867–1946), vadinamos prancūzų aukštosios mados patriarche. Ryškiausiu p. Lanvin pėdsaku mados istorijoje vadinami 1924 m. sukurti kvepalai SA ir 1927-asiais – „Arp?ge“.

Toliau ekspozicijoje – legendinė Gabrielle Chanel (1883–1971), padovanojusi pasauliui „juodą mažą suknelę“.

Garsi, tačiau ne taip plačiai žinoma, kaip pirmosios dvi mados namų kūrėjos, belgų kilmės Maggy Rouff (1898–1971) į Paryžiaus mados pasaulį žengė 1929-aisiais čia atidariusi savo vardo mados namus. Išskirtiniai jos kūrybos akcentai – moteriški siluetai, kuriems kurti buvo naudojami gėlių raštais marginti ploni audiniai. 1948 m. mados namus perėmė jos dukra Anne-Marie Besan?on de Wagner, o 1965 m. šie mados namai buvo uždaryti.

Ekspozicijoje pristatomas iš lenkų ir žydų šeimos kilęs dizaineris Jacques Heimas (1899–1967) išgarsėjo 1925-aisiais, bendradarbiaudamas su Sonia Delaunay, viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Jo vardo mados namai uždaryti 1969 m.

Toliau – Christianas Dioras (1905–1957). 1946 m. įkurti jo vardo mados iki šiol laikomi svarbiausiu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje. 1947-ųjų vasarį Dioras pristatė savo pirmąją kolekciją – „Corolle“, žinomą kaip „New Look“ kolekcija. Jos modeliai labai skyrėsi nuo beformių, niūrių spalvų, iš pigių audinių siūtų drabužių, kuriuos moterys dėvėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Kai „Dior“ mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21-erių Yves Saint Laurent (1936–2008), kurio darbai taip pat pristatomi parodoje, jų koncepcija iš esmės pasikeitė – Y. S. Laurent‘o pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu „Dior“ mados namams suteikė antrąjį kvėpavimą, o pačiam Yves‘ui – pasitikėjimo savo jėgomis. 1962 m. Paryžiuje jis įkūrė savo mados namus.

Tarp „Paryžiaus mados magų“ – ir Hubert‘as de Givenchy (1927–2018). Šių metų kovą miręs dizaineris jaunystėje bendradarbiavo su Cristóbaliu Balenciaga ir Elsa Schiaparelli, o jo, kaip savarankiško menininko, kūrybos pakilimas siejamas su kino legendos Audrey Hepburn, pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju, vardu. Neprilygstamoji stiliaus ikona daugelyje filmų vaidina vilkėdama būtent Givenchy sukurtas sukneles, dabar vadinamas mados klasika.

Toliau ekspozicijoje – Pierre‘as Cardinas (g. 1922), savo karjerą pradėjęs kaip „Dior“ mados namų sukirpėjas. Jis išgarsėjo kosminių tyrimų epochoje, 1950 m. įkūręs savo mados namus. Naująją srovę – futurizmą – jis pavertė tikrove. Dauguma „Cardin“ mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Būtent su juo siejami golfas, juodos pėdkelnės, ilgaauliai, iš tankios vilnos pasiūtos suknelės.

Kosminio novatoriaus mūza vadinama Maja Pliseckaja – Cardinas rengė ballerina abssoluta ir scenoje, ir gyvenime. M. Pliseckajos vaivorykštinis chitonas, kurį jai sukūrė Cardenas, vadinamas vienu ekspozicijos perlų.

Kolekciją baigia Andre Courreges (1923–2016) – pagal specialybę inžinierius statybininkas, kūręs ir ultramodernius drabužius, naudojęs naujausių technologijų medžiagas. Jaunatviško, futuristinio stiliaus išpažinėjas Courreges vadinamas mini suknelės išradėju ir dalijasi šiuo nuopelnu su angle Mary Quant. Dėl savo kūrybos jis išgarsėjo visame pasaulyje, ypač Japonijoje, kur jo vardas mados pasaulyje iki šiol yra šventas.

Parodą surengė Lietuvos dailės muziejus ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“, ji veiks iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Rašyti komentarą