6 patarimai mokyklinukų tėvams

„Lice Clinics of America“ užsakyto tyrimo duomenimis, 54% tėvų prisipažįsta, kad auginti vaikus yra daug sunkiau, negu jie tikėjosi. Dirbantys tėvai patiria nuolatinį nerimą, jaučiasi pervargę ir neturi laiko kokybiškam poilsiui. Daisy Wademan-Dowling, įkūrusi konsultacijų kompaniją „Workparent“, nesistebi: dirbantys tėvai turi du etatus ir dar vieną ne mažiau svarbią pareigą: prižiūrėti, kad atžala gautų tinkamą išsilavinimą. „Šiuolaikinėje visuomenėje išsilavinimas suprantamas kaip vienas pagrindinių sėkmingo gyvenimo garantų. Vaikams norime to, kas geriausia, todėl stengiamės užtikrinti, kad patirtis mokykloje juos paruoštų sėkmei universitete, siekiant karjeros ir asmeniniame gyvenime. Tačiau šeimai tai kelia nuolatinių praktinių sunkumų“, – „Harvard Business Review“ rašo p. Wademan-Dowling. Visgi, sako specialistė, yra būdų, kurie leidžia tėvams sėkmingai žongliruoti visomis pareigomis – vairuotojo, namų darbų pagalbininko, aktyviai mokyklos bendruomenės veikloje dalyvaujančio tėvo ir karjeros siekiančio profesionalo.

Svarbu ne tik kada, bet ir kodėl.

Užuot vadovui ir kolegoms pranešę kad rytoj po pietų nebūsite biure, paaiškinkite: „Rytoj po pietų išvažiuosiu porai valandų, nes turiu dalyvauti susitikime su sūnaus mokytoju. Jaudinamės dėl jo matematikos pažymių, tarsimės, kaip galėtume padėti. Šeštą valandą vėl prisėsiu prie kompiuterio, tada peržvelgsiu biudžeto planą, kurį rengiu rytojaus susitikimui.“ Ponia Wademan-Dowling pabrėžia, kad būtina tiksliai pasakyti, kada atliksite savo darbus, – taip lengviau užsitikrinsite kolegų supratingumą, palaikymą ir pademonstruosite, kad darbo reikalai jums rūpi ne mažiau negu asmeniniai įsipareigojimai.

Iš anksto planuokite, kuriuose mokyklos renginiuose dalyvausite.

Net jei nesate įsipareigojęs biure sėdėti iki 17 val., neturėkite iliuzijų, kad spėsite dalyvauti visuose mokyklos renginiuose, išvykose ir tėvų iniciatyvose. Metų pradžioje klasės auklėtojui ar klasės tėvų atstovui mokyklos komitete pasakykite, kad mielai dalyvausite mokyklos bendruomenės gyvenime, tačiau apie renginius ar išvykas norėtumėte žinoti iš anksto – taip galėsite pasiimti laisvą dieną ar atitinkamai susidėlioti mėnesio darbotvarkę.

Neužsiimkite niekais.

Esame įpratę manyti, kad vaikams padedame labiau, jei skiriame kaip galima daugiau dėmesio jų išsilavinimui. Tačiau mokymo ekspertė Ariela Rozman, įsteigusi tėvams vaikus lavinti padedančią ne pelno organizaciją „EdNavigator“, teigia, kad tėvai neprivalo kištis į visus vaiko mokymosi etapus ir dalyvauti visuose mokyklos renginiuose – tai paprasčiausiai neduoda apčiuopiamos naudos. Ponia Rozman remiasi Teksaso ir Duke’o universitetų atliktu tyrimu „The Broken Compass: Parental Involvement With Children‘s Education“, kuriuo nustatyta, kad būdai, kuriais tėvai dažniausiai įsivaizduoja padedantys vaikams progresuoti, retai yra naudingi atžalų lavinimo procesui. Pavyzdžiui, vidurinėje mokykloje besimokantiems vaikams, kurių tėvai kas vakarą peržiūri namų darbus, nebūtinai geriau seksis rašyti kontrolinius testus, tiesą sakant, jiems gali sektis net prasčiau. Pasak mokslininkų, taip yra todėl, kad dauguma tėvų jau pamiršo, o gal net niekada tinkamai neperprato medžiagos, kurią mokė mokykloje. Taip pat nustatyta, kad vaikai, kurių tėvai dažnai vaikšto į susitikimus su mokytojais ar auklėtojais, tobulėja ne spėriau negu tie, kurių tėvai mokyklos duris varsto rečiau. Vaikui tobulėti nepadeda ir tėvų dalyvavimas pamokose, pagalba renkantis, kuriuos dalykus lankyti, bausmės už prastus pažymius ar griežtos taisyklės ruošiant namų darbus. Kaip padėti vaikams? Mažiesiems garsiai skaitykite knygas, o su paaugliais kalbėkitės apie ateities planus.

Įpraskite skirti laiko mokytis.

Pamokų ruošą paverskite ritualu, kuriame dalyvauja visa šeima. Kas vakarą sutartu laiku visi susėskite tame pačiame kambaryje: vaikai ruoš pamokas, tėvai galės atrašyti el. laiškus ar skaityti. Darbui skirtą laiką ribokite; kai sučirkš laikrodis, pakilkite iš darbo vietų ir užsiimkite mėgstama veikla. Anot p. Wademan-Dowling, keletą savaičių bus sunku, tačiau vėliau prie tvarkos įprasite. Vaikams ji be galo naudinga. Jie išmoks sutelkti dėmesį, našiau ir intensyviau dirbti, be to, supras, kad yra metas, skirtas darbui, ir metas, skirtas poilsiui.

Mokytojus vertinkite kaip kolegas.

Daugumai tėvų sunku suprasti santykių su mokytojais dinamiką. Kas yra mokytojas – grėsmingas vertintojas, nuo kurio nuomonės priklauso vaiko ateitis, ar paslaugos teikėjas, iš kurio rezultatų sulauksi tik nuolat jų reikalaudamas? Kad sukurtumėte sveiką santykį su mokytoju, žvelkite į jį kaip į mėgstamiausią kolegą – tą, su kuriuo mielai imatės ilgalaikių, bendrų projektų. Su kolega jūs bendraujate, dalijatės svarbia informacija, kartu ieškote sprendimų, dėkingas priimate jo konstruktyvią kritiką, nebijote pats pagarbiai kritikuoti ir pasitikėti. Mokytojas irgi džiaugsis sulaukęs bendradarbiauti linkusio partnerio: galbūt jūsų vaikui visai nesiseka ruoštis anglų kalbos pamokoms, tačiau jis mielai kimba į chemijos projektus – pasidalykite šiomis žiniomis su mokytojais.

Nepamirškite, koks jūsų galutinis tikslas.

Įsisukę į karuselę namai–mokykla–darbas, kartais pamirštame pagrindinį tikslą: išmokyti vaiką būti nepriklausomą ir suteikti jam kuo daugiau galimybių gyvenime. Nesistenkite vaikų apsaugoti nuo visko. Nesibaiminkite, jeigu kelias tikslo link – vingiuotas ir duobėtas. Iš tiesų, norint užauginti atsakingą, nepriklausomą ir mąstantį žmogų, taip net geriau.