5-ios Viduržemio jūros salos, dar neatrastos masinio turizmo

Publikuota: 2018-06-24
Favinjanos saloj, Italija. vivisail.com nuotr.
svg svg
Favinjanos saloj, Italija. vivisail.com nuotr.

Kelionių vadovai, interneto portalai ir galybė tinklaraščiuose savo patirtis dėstančių keliauninkų choru traukia: pamirškit Viduržemio jūros pakrantes ir salas vasarą.

Liepą ir rugpjūtį čia atostogauja visa senoji turtingoji Europa, kurortai – perpildyti, kainos – nesuvokiamos. Dienraščio „Financial times“ (FT) autoriai tikina radę alternatyvų Europos poilsiavietėms – jie pasakoja apie penkias Viduržemio jūros salas, dar nenutremptas masinio turizmo.

Favinjana, Italija

Pasak Tomo Robbinso, FT kelionių skilties redaktoriaus, streso iškamuotiems miestiečiams mažutė salytė (37 km2 ploto) didžiosios Sicilijos vakarinėje pašonėje yra viena iš vasaros fantazijų, posakio „pabėgti nuo visko“ fizinis įsikūnijimas.

Italai šią apie 7 km nuo Sicilijos krantų nutolusią salą žino puikiai, o kitų ji tiesiog neatrasta. Autorius sako, jog ir pats apie Favinjaną (Favignana) nebuvo girdėjęs, kol pats joje neapsilankė, ir tvirtina, kad per savaitę saloje nesutiko nė vieno anglakalbio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Iš kelto (laivai plaukia iš Trapanio Sicilijoje) Favinjana primena dykvietę, ant kurios aukštų uolėtų krantų auga daugiau kaktusų nei medžių. Salos pravardė – La Farfalla (drugelis). Taip ji vadinama dėl savo formos: perdžiūvusius laukus į du sparnus skiria per vidurį salos ištįsusi kalnų virtinė.

Saloje tėra vienas miestelis, jo baltai nudažyti taisyklingo kubo formos nameliai iš pirmo žvilgsnio primena dulkiną Šiaurės Afrikos dykumos miestą. Nieko stebėtino – salytė gerokai arčiau Tuniso nei Romos.

Saloje stūkso XII a. pilis, atvykėliai gali aplankyti seną fabriką, kuriame kadais buvo apdorojami tunai, o daugiau – čia tiesiog palaimingai nėra turistinių pramogų ir užsiėmimų. Dauguma svečių išsinuomoja dviračius ir leidžia dienas važinėdami siaurais keliukais iš vienos maudynių vietos į kitą.

Išore panaši į Šiaurės Afrikos miestelius savo dvasia ir gyvenimo būdu Favinjana yra grynai itališka, tad po ilgų pietų čia vos lieka laiko trumpai siestai, greitoms maudynėms ir jau, žiūrėk, išmuša aperityvo valanda. Po jos ateina laikas passeggiata, lėtas pasivaikščiojimas miestelio gatvelėmis, tada vakarienė, o po šios būtina ragauti gelato (ledų), o dieną užbaigti dar vienu pasivaikščiojimu krantine.

Maistas – vienas iš pagrindinių atostogų saloje akcentų. Šviežių tunų, omarų, krevečių ir kalmarų siūloma kiekviename restorane, be to, čia labai stipri arabų kraštų virtuvių įtaka. Makaronų patiekalus neretai pagyvina migdolai ir šviežios mėtos, desertai skaninami cukruotais vaisiais ir pistacijomis. Ledų krautuvėlės, įsikūrusios ant kiekvienos gatvelės kampo, siūlo ne tradicinių braškinių ir vanilinių, bet persikių, figų, raudonųjų apelsinų, migdolų ar jazminų ledų. Pono Robbinso nuomone, viena geriausių ledainių – „La Pasticceria“, joje kiekvieną vakarą apie 23 val. išsirikiuoja eilės išsiilgusiųjų puikių ledų su šilta, traškia bandele.

Visas, Kroatija

Vakariausia Dalmatijos sala Visas (Vis, beveik 90 km2 ploto) turistų mėgstamame Kroatijos regione prie Adrijos jūros kažkokiu paslaptingu būdu yra iki šiol mažiausiai jų lankoma. Saloje nėra prabangių viešbučių, restoranų ar prašmatnių jachtų prieplaukų. Miestelyje su vos keliais tūkstančiais gyventojų veikia nedaug viešbutukų ir keliolika paprastų restoranėlių, siūlančių vietinių žuvų patiekalų. Pasak Claire Wrathall, vienos iš FT autorių, vietoj įprastos europietiškų kurortų prabangos šioje saloje keliautojai ras grožį, kuris kitur paskendo blizgučiuose – nenuobodų, rozmarinais, levandomis, figomis, alyvuogėmis, vynu (saloje gaminami keletas geriausių Kroatijos vynų) kvepiantį kraštovaizdį, beveik laukinius paplūdimius ir įlankas, pasiekiamas tik vandens motociklais.

nuotrauka::1

Turistai į Visą užsuka rečiau nei į kitas Dalmatijos salas dėl kelių priežasčių: ji yra gan atokiai nuo kranto (kelionė laivu iš Splito užtrunka apie 2 val.), be to, ne vieną atbaido faktas, jog kadais tai buvo karinė jūrų bazė. Antrojo pasaulinio karo metais Jugoslavijos komunistų lyderis Jozipas Tito viename salos urvų buvo įrengęs centrinį štabą ir iki 1989 m. pašaliniams lankytis Vise buvo draudžiama. Karinės bazės reliktų saloje gausu: nuo forto ant aukščiausios miestelio kalvos smalsūs keliautojai pastebės uolose paslėptus vartus į karo laivų prieplaukas.

Galingosios Venecijos respublikos įtaka seniesiems Viso gyventojams nebuvo tokia stipri kaip kaimynams Chvaro (Hvar) saloje, bet ir čia yra keletas gotikinių bei barokinių rūmų, dailus vienuolynas pačiame salos kyšulio gale. Anot FT autorės, įsimintiniausias pasirodys antikos palikimas. Netoli už miesto galima apžiūrėti romėnų pirčių likučius su įspūdinga mozaika ant grindų, greta minėtojo vienuolyno atidengti romėnų amfiteatro griuvėsiai. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, jog šioje saloje buvo ištisas graikų ir romėnų miestas, tereikia jį atkasti ir parodyti pasauliui. Bet reikalas tas, kad vietiniai gyventojai plėtoti turizmo pramonės savo ramiame žemės plotelyje visai nesiskubina.

Tabarka, Ispanija

Šiek tiek ilgesnė nei 1,5 km, maždaug pusės kilometro pločio ir be jokios kalvelės Tabarkos sala (nereiktų maišyti su Tuniso pakrantės miestu Tabarka) kadaise buvo Šiaurės Afrikos piratų poilsio vieta, kurioje jie atsikvėpdavo prieš puldami Ispanijos rytinės pakrantės miestus. Šiais laikais ją aplanko daugybė turistų – keltai iš Santa Polos, Alikantės, Gvardamaro ir Benidormo kiekvieną rugpjūčio dieną į ją atplukto apie 3.000 žmonių, tačiau vos keletas iš jų saloje lieka pernakt.

nuotrauka::2

Anot FT autorės Annie Bennet, savo kelionę į Tabarką nukėlusieji rugsėjui, o dar geriau – suplanavę išvyką pavasariui, patirs visai kitokių įspūdžių: saloje sutiks gal dešimtį atvykėlių ir maždaug pusšimtį vietinių gyventojų.

Saloje yra kelios gatvės ir kažin ar bent pora automobilių – atvykusiųjų lagaminus nuo prieplaukos iki keleto veikiančių kuklių viešbutukų nuveža nedidelis sunkvežimis. Žmonės čia apsigyveno XVIII a. pabaigoje, vaikštinėjant po miestelį susidaro įspūdis, jog gyvenimas per kelis amžius mažai pasikeitė: ilgas, tiesias gatves rėmina kadais elegantiški, žemų stogų namukai, o jų balkonuose vietoj skalbinių dažniau pamatysi saulėkaitoje džiūstančius aštuonkojus.

Gekčeada, Turkija

Canakkale miestas nėra tinkamiausia vieta praleisti karštą turkiškos vasaros dieną, tačiau kaip tik iš čia labai patogu nusigauti į Egėjo salas. Maždaug po 3 val. kelionės laivu išlipsite Kuzu miestelyje Gekčeada (Gokceada) saloje. Žurnalistė Annabelle Thorpe FT pasakoja, jog atvykusi išsyk pajuto, kad oras čia kitoks nei žemyne: tirštesnis, kvepia čiobreliais, šie auga visoje saloje, karščio gerokai mažiau, galima kvėpuoti.

Nepaisant to, jog masinio turizmo čia beveik nėra (o gal kaip tik todėl), saloje netrūksta malonumų. Dauguma paplūdimių beveik tušti, neišnaudoti tradicinių turistinių paslaugų teikėjų, tad patiks ramybės mėgėjams. Vakarinėje salos dalyje autorė pasakoja radusi labai gyvybingą paplūdimį, kurio bangas raižė jėgos aitvarų valdytojai ir burlentininkai, o šiek tiek toliau nuo jo žmonės žvalgėsi po nedidelius senovės graikų kaimelio griuvėsius. Lėti rytiniai pasivaikščiojimai, tingios popietės paplūdimiuose, sirupo saldumo kava ir dar saldesnė baklava – salos privalomieji užsiėmimai.

nuotrauka::3

Pasak p. Annabelle‘s, nesugadinta Gekčeados gamta tylomis sufleruoja, jog prabangos, žvaigždutėmis nusegiotų viešbučių kompleksų ieškoti čia neverta. Kita vertus, faktas, jog tai yra didžiausia Turkijos sala (279 km2 ploto), leidžia spėti, kad turizmo paslaugų plėtotojai su savo grandioziniais planais netruks čia pasirodyti. O kol kas Gekčeada yra ypatinga vieta – paprasta, nepakeista, neišnaudota.

Furnai, Graikija

Tarp Patmos, Samos ir Ikarijos salų rytinėje Egėjo jūros pusėje plūduriuoja Furnai (Fournoi) salynas iš 13 nedidelių salų, jos tokios pat žavios, bet neišpuoselėtos, kaip dauguma turistų lankomų graikų salų. Anot Chriso Deliso, graikų saloms skirto kelionių vadovo „Lonely planet“ bendraautoriaus, keliautojus pirmiausia papirks šių beveik laukinių salų peizažai.

nuotrauka::4

Iš Samos ir Ikarijos laivai keliautojus plukdo į didžiausios salyno salos Furnai miestelį tuo pačiu pavadinimu. Pagrindinė daugiau nei 1.000 gyventojų turinčio miestuko gatvė prasideda ar baigiasi nedidelėje aikštėje, čia po didžiuliais medžiais gerdami stiprią kavą ir stebėdami aplinką laiką leidžia miesto senoliai ir atvykėliai. Prabangių vilų Furnai nėra, apsistoti galima pensionuose, svečių namuose. Beje, reiktų žinoti, kad rugpjūtį salas okupuoja atostogaujantys graikai.

Be pagrindinio miestuko, Furnai saloje yra keli atokūs kaimai, visame salyne gyvena apie 1.500 žmonių.

Svečius labiausiai žavi Furnai paplūdimiai – smėlėtos nuošalios įlankos. Ponas Chrisas perspėja pasiimti patogius batus, mat savos kojos saloje yra pagrindinė susisiekimo priemonė – Furnai nėra automobilių nuomos punkto ir vežioja tik vienas taksi.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Audros“ festivalis Kaune: ką pamatyti ir išgirsti

Birželio 29–liepos 3 d. Europos kultūros sostinėje – Kaune vyksta tarptautinis šiuolaikinės muzikos ir meno...

Laisvalaikis
2022.06.29
Londone prasidėjo Vimbldonas – be Federerio, rusų ir baltarusių

Londone, prestižinio Anglijos teniso ir kroketo klubo (angl. „All England Lawn Tennis and Croquet Club“)...

Laisvalaikis
2022.06.28
Trijų Kauno restoranų autorius: kaip sukurti restoraną, kur kiti kojos nekeltų Premium 1

Vienas po kito trys skirtingi restoranai Kaune per ketverius metus, bet tik tada, kai atsiranda erdvės...

Gazelė
2022.06.27
„Solana Labs“ pristatė kriptovaliutų mėgėjams skirtą telefoną „Saga“

Ukrainiečių įkurta bendrovė „Solana Labs“, sukūrusi ir vystanti blokų grandinės platformą bei kriptovaliutą...

Inovacijos
2022.06.26
Lietuvos kurortuose Joninių savaitgalį užimta 85% apgyvendinimo vietų

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o...

Laisvalaikis
2022.06.24
EBU kartoja: 2023-iųjų „Eurovizijos“ konkursas negali vykti Ukrainoje

„Eurovizijos“ organizatoriai ketvirtadienį patvirtino, kad 2023 metais dainų konkursas negali būti surengtas...

Laisvalaikis
2022.06.23
Tokijo olimpinės žaidynės atsiėjo 10,4 mlrd. USD, dvigubai daugiau nei planuota

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės, kurios dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtos vieneriems metams,...

Laisvalaikis
2022.06.22
Kaip pradėti pažintį su vynu Premium 1

Įkvėpta amerikiečių žurnalistės Biancos Bosker knygos „Kamščio nunešti“ (išleido „Kitos knygos“) apie someljė...

Laisvalaikis
2022.06.19
Ukraina reikalaus teisės rengti kitų metų „Euroviziją“

Su Rusijos invazija kovojanti šalis penktadienį pasmerkė Europos transliuotojų sąjungos (EBU) sprendimą...

Laisvalaikis
2022.06.18
„Eurovizija“ Ukrainoje nevyks, EBU dėl organizavimo pradėjo derybas su JK

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) praneša, kad kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursas nevyks Ukrainoje, o...

Laisvalaikis
2022.06.17
VMT spektaklis-eskizas laimėjo D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos kūrinių konkursą

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo Vilniaus mažojo teatro kuriamas...

Laisvalaikis
2022.06.17
Dar vienas G. Žiemelio šūvis: vėl ambicingas krepšinio komandos vardas Premium 3

Verslininko Gedimino Žiemelio bendrovė „Basketball Holding Company“ (BHC) neseniai oficialiai paskelbusi, kad...

Rinkodara
2022.06.15
Vilniuje atidengtas didžiausias šalyje 3D piešinys

Vilniuje, prie Spaudos rūmų, antradienį atidengtas didžiausias Lietuvoje 3D piešinys. Jo autorius –...

Laisvalaikis
2022.06.14
Paroda „Tartle“ centre: apie miestą – per istorinius vadovus po Vilnių Premium

Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“, veikia unikali paroda „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir...

Laisvalaikis
2022.06.12
VŽ lentynoje – naujos lietuvių autorių knygos

Jokia naujiena, kad lietuviai myli ir skaito savo autorius. Prisiminus vien Vilniaus knygų mugę, – ilgiausios...

Laisvalaikis
2022.06.12
Laivas-muziejus „Sūduvis“ lankytojams atsivers per Jūros šventę

Muziejumi pavirtęs buvęs Karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ per Jūros šventę jau stovės Danės krantinėje ir...

Laisvalaikis
2022.06.11
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Savaitgalio renginių puokštėje ryškiai išsiskiria festivaliai, nuo klasikinės muzikos iki šiuolaikinio cirko.

Laisvalaikis
2022.06.10
Po Kauno rajoną – viešojo meno maršrutu „Smaragdų kelias“

Kauno rajone galima patirti vis daugiau stebuklų – nuo pirmąją vasaros dieną prasidėjusių „Šiuolaikinių...

Laisvalaikis
2022.06.09
Teismas panaikino LKL klubams nepalankų Konkurencijos tarybos sprendimą, baudas

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo...

Laisvalaikis
2022.06.08
Tarptautinis turizmas atsigauna: turistų skaičius pasaulyje pirmąjį ketvirtį išaugo trigubai

Tarptautinių turistų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo tris kartus, palyginti su tuo pačiu 2021 metų...

Laisvalaikis
2022.06.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku