Tyliosios kolekcijos: kuo lietuviai skiriasi nuo estų

Publikuota: 2018-04-12

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, veikia unikali ir savotiškai intymi paroda „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“. Unikali, nes joje eksponuojami dailės darbai iš privačių kolekcijų, sovietmečiu kauptų literatų, aktorių, gydytojų, architektų, inžinierių namuose; intymi, nes tas kolekcijas ligi šiol matė tik artimi kolekcininkams žmonės.

Parodą sudaro dvi dalys – estiška ir lietuviška, abi apima XX a. 7–10 dešimtmečių kūrinius iš valstybės kontroliuojamos meno rinkos (kitas klausimas, ar sovietmečiu buvo meno rinka) paribių ar užribių. Lietuviškąją sudaro VU profesoriaus Vlado Žuko, aktorių Laimono Noreikos ir Broniaus Gražio, architekto Zigmanto Liandzbergio, gydytojos Stasės Mičelytės, radiotechnikos inžinieriaus Visvaldo Neniškio, gydytojo, verslininko Jono Žiburkaus, kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus, finansininko, auditoriaus Egidijaus Jakubausko kolekcijos. Estiškąją – kolekcininkų Matti Miliaus ir Marto Leppo, verslininko Marto Eriko, mediko Mihkelio Lembero ir Švedijoje gyvenusio finansų analitiko Henno Kocho.

Kodėl pasirinktos šių, o ne kitų asmenų kolekcijos, tiksliau būtų sakyti – jų iškarpos? Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė (be jos, parodą kuravo Eglė Juocevičiūtė, Kadri Asmer, Raivo Kelomeesas) VŽ pasakojo, kad kriterijai buvo keli. Pirmiausia nuspręsta neįtraukti menininkų kolekcijų, nes jų kūriniai cirkuliavo tarp jų pačių, jų draugų ir draugų draugų. Menininkų kolekcijos, pasak p. Jolantos, neleistų atskleisti oficialiosios kultūros paribiuose egzistavusios neoficialios meno rinkos, juk kūriniai buvo ir perkami arba mainais gaunami už paslaugas. Žinoma, dalis ir dovanojami.

Be to, parodos kuratorėms rūpėjo konkretus laikotarpis – XX a. 7–10 dešimtmečiai, taigi atkrito užsienio lietuvių kolekcijos, tarkime, Varnelio ar Žilinsko.

Kolekcininkai – uždaros bendruomenės žmonės. Savo sukauptų turtų nelinkę nei rodyti, nei apie juos pasakoti ne savo rato, dažniausiai labai nedidelio, žmonėms, todėl apie jų kolekcijas, bent jau tarp besidominčiųjų, plevena įvairių žanrų pasakojimų. VŽ pašnekovė, paklausta, kaip „aptiko“ kolekcijas, sako, jog priėjo prie jų labai paprastai: skolindamosi iš privačių kolekcininkų kūrinius personalinėms dailininkų parodoms, kuratorės nuolatos susidurdavo su tais pačiais žmonėmis – Neniškiu, Žiburkumi, Jakubausku, matė jų kolekcijų fragmentus, todėl buvo labai įdomu pamatyti visumą.

„Pradėjus bendrauti su kolekcininkais, jie nukreipdavo vienas į kitą, o tai vėlgi rodo, kas su kuo bendravo, kam teikė impulsų pradėti kolekcionuoti, kas kuo sekė... Sovietmečiu tuose oficialiosios meno rinkos paribiuose vyko intensyvus gyvenimas – jie kaupė kolekcijas ir konkuruodami tarpusavyje, ir vienas kitam patardami, ir vienas kitam atsibodusius savo darbus parduodavo. Yra tas jų siauras ratelis“, – sako p. Jolanta.

Ne meno, bet kolekcininkų paroda

Anot VŽ pašnekovės, atsirenkant meno kūrinius parodai, nesiremta vien jų vertės kriterijumi, nežiūrėta, kad tai būtų „hitai“, ryškiausi, geriausi darbai – kuratorėms buvo įdomu pasižiūrėti pro kiekvieno kolekcininko prizmę: nuo ko jis pradėjo kolekcionuoti, kas jam buvo svarbu, kaip jis pats norėtų būti reprezentuojamas, ką jis laiko savo kolekcijos išskirtinumu.

„Juk koncepcija ir buvo ne meno paroda, bet kolekcininkų paroda. Mums buvo svarbu, kad kolekcininkai su mūsų pagalba galėtų reprezentuoti tai, kas jiems svarbu. Vieni jų mums suteikė daugiau, kiti – mažiau laisvės. Tarkime, Visvaldas Neniškis labai konkrečiai įsivaizdavo, kaip jis norėtų būti pristatytas, – nuo pastozinės tapybos pereinant į skulptūrines formas. Tokia buvo jo vizija, ir ji labai gerai jį atspindėjo.

Jonas Žiburkus leido absoliučiai iš visko rinktis ir, mums padėdamas, kurti iš jo tokį naratyvą, kokį mes norime. Egidijus Jakubauskas paklausė, ko norime, – Savicko ar Kauno menininkų. Norėjome Kauno, nes kaip tik tos grandies šioje istorijoje trūko, taigi, jis pristatomas per Kauno menininkus, nors lygiai taip pat galėjo būti pristatytas per Savicko tapybą, kurią labai mėgo.

Vlado Žuko atveju glaudžiai bendradarbiavome su jo sūnumi Vaidotu, jis daug pasakojo apie tėvą, davė daug rašytinės medžiagos, ir remdamosi tomis žiniomis turėjome daug laisvės rinktis, kokius darbus eksponuoti“, – pasakoja p. Jolanta.

„Tikrai, – šypteli pašnekovė, kai paklausiu apie padarytus namų darbus. – Padarėme tikrai didelius. Tai nėra tas atvejis, kai sukabini iš žmonių namų paimtus darbus, – viskam turime savo argumentų, viskas apgalvota. Yra darbų, kurie gali pasirodyti ne tokie vertingi ar tiesiog keisti, žinant, kad tas kolekcininkas turi ir geresnių, bet mums buvo svarbu konkretūs darbai, kurie turi istoriją, susijusią su kolekcininku, jo patirtimi, biografijos linkiais. Pvz., buvo svarbus darbas, įsigytas salone, dar nelabai suvokiant kontekstą, ir to paties dailininko darbas vėliau, jau išsiugdžius skonį, įsigytas iš dirbtuvių.“

Anot jos, kolekcijų Lietuvoje yra kur kas daugiau, nei surinkta į parodą. Vienos jų atkrito tarsi savaime, su kitomis „nepavyko pajudėti“. Tarkime, norėta surinkti išsibarsčiusią kunigo Ričardo Jakučio kolekciją, bet, anot pašnekovės, „tai buvo per daug skaudi tema“.

„Vėlgi, lietuvių ir dabar parodoje daugiau – devyni, o reikėjo ir estams vietos palikti“, – šypteli pašnekovė.

Vėlgi, lyginant pagal kūrinių skaičių, lietuvių kolekcijos nėra tokios gausios kaip estų, kurių vienas, pvz., turi 25.000 darbų.

XX a. antrosios pusės lietuvių kolekcininkų rinkiniai svyruoja tarp 200–400 vienetų, įskaitant grafiką.

Anot p. Jolantos, tai nėra didžiuliai rinkiniai ir, viena vertus, jie buvo paremti finansinėmis galimybėmis, kita – išties didelei kolekcijai reikia sandėlio, namuose ji netilps. Šiuo atveju visos kolekcijos, kurių fragmentai eksponuojami NDG, yra namų kolekcijos.

Estai – kitokie per amžius

Lyginant lietuvių ir estų kolekcijas, plika akimi matyti, kad pastarųjų darbai kur kas vakarietiškesni, modernesni. Pasak parodos kuratorės, visada taip buvo: jeigu pavartytume sovietinių laikų Baltijos trienalių katalogus, pamatytume, jog Lietuvos dailininkai daugiausia išpažįsta ekspresionizmą, o Estijoje jautėsi, poparto, konceptualizmo, Suomijos kultūros įtaka. Kalbant apie kolekcijas – to laikotarpio lietuviai dažniausiai kaupė tai, ką kūrė jų pažįstami ir draugai lietuviai. Estai, bent jau ryškiausias jų kolekcininkas Matti Milius, – labiau žvalgėsi į tarptautinius meno kūrinius. Dabarties terminais šnekant, jų užmojai buvo kur kas globalesni.

„Akivaizdu, kad mūsų ir estų kultūrinės tradicijos skirtingos. Mūsų dailės pagrindus dėjo tai, kas mums buvo artima, – liaudies menas ir arsininkų tradicija, kuri sovietmečiu buvo pažįstama, pripažįstama ir plėtojama, tai pastoziškos, ekspresyvios tapybos tradicija. Ji mums artima ir mes mokame ją skaityti. Tai, kas šiuo atveju pastatoma kaip kultūrinių vertybių opozicija, yra du skirtingi pasakojimai, bylojantys, kad Baltijos valstybės yra labai skirtingos“, – sako p. Jolanta.

Kas nustebino

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė – meno pasaulyje ne naujokė. Paklausta, ar buvo dalykų, kurie rengiant parodą nustebintų ją ir koleges, ji sako, kad vien artimesnė pažintis su kolekcininkais kelia nuostabos jausmą, – anksčiau ji ir nesusimąstydavo, kas paprastą žmogų skatina kolekcionuoti meno kūrinius.

„Juk jie pradėjo juos kaupti dar studijų metais, nebūdami nei žinomi, nei verslininkai. Kai kurie – Morkus, Žukas – pirko paveikslus iš kuklios humanitaro algos ar gaudavo iš dailininkų dovanų, kaip architektas Liandzbergis“, – sako p. Jolanta.

Ji primena tuomet buvus ryškų kitą aspektą – meno kūrinių žmonės gaudavo dovanų, ypač vyresniosios kartos. Ypač gydytojai.

„Gydytojai – būtinai, ir įdomiausia, kad savo vadovaujamuose skyriuose jie rengdavo neoficialias parodas: Jonas Žiburkus yra surengęs Marijos Rožanskaitės parodą Radiologijos skyriuje, gydytojos Mičelytės darbo kabinete paveikslai, ir dovanoti, ir įsigyti, kabojo kaip galerijoje“, – pasakoja p. Jolanta.

„Atskiras atvejis“, pasak jos, būtų estas Matti Milius (1945–2015) – fenomenų fenomenas, tokiam reikėjo gimti. Jis – žinomiausias estų kolekcininkas, buvęs vieša ir labai mėgstama figūra. Anot pašnekovės, būtent nuo Miliaus radosi mintis į parodą įtraukti estus. Ir mūsų menininkai jį atsimena – jis kaulydavo darbus. Pasakojama, kad negavęs net vogdavo, nes labai jų norėjo. Paskiau, kai savo kolekcijoje sukaupė daug žinomų menininkų darbų, kiti jam patys noriai dovanodavo savo kūrinius.

Kitas nustebinęs dalykas, sako p. Jolanta, – kai kurių kūrinių istorijos.

„Pavyzdžiui, buvo labai įdomu pamatyti Vytauto Kairiūkščio peizažą iš „Jūros šventės“ serijos, kurį Pranas Morkus išgelbėjo nuo pražūties, nes pats dailininkas jo nevertino – pusę jau buvo sukarpęs ir panaudojęs batų įdėklams. Arba – Zigmas Liandzbergis įsigijo Aloyzo Stasiulevičiaus darbą, o dailininkas paskui paprašė paskolinti jam tą darbą. Grąžino tą patį, bet pertapytą kitomis spalvomis – taip dailininkui atrodė. Prigimtinė dailininko teisė tobulinti savo darbą“, – šypsosi p. Jolanta.

Anot jos, apskritai kolekcininkai stebina – tai bendruomenė, kurioje vieni kitus puikiausiai žino, bet vidinio poreikio padaryti bendrą parodą ilgus metus nesugebėjo generuoti. Tiesa, po Nepriklausomybės atkūrimo kolekcininkas Edmundas Armoška inicijavo asociaciją, kuri surengė bendrą parodą, bet vėliau užmojai žlugo.

Šiame kontekste „Tyliosios kolekcijos“ – vėl pradžia.

Paroda veiks iki birželio 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Po įvarčių fiestos pasaulio čempionato finale triumfavo prancūzai 9

Pasaulio futbolo čempionato finalas žaidimo gerbėjams visame pasaulyje padovanojo nepaprastai rezultatyvias...

Laisvalaikis
2018.07.15
Knyga atostogoms: „Neregimieji“

Nickas Barley, 2017-ųjų „Man Booker International Prize“ sprendžiamosios komisijos pirmininkas, skelbdamas...

Laisvalaikis
2018.07.15
Belgai įveikė anglus ir pasiekė istorinį rezultatą

Mažajame Pasaulio futbolo čempionato finale – kovoje dėl trečiosios vietos – Belgijos rinktinė rezultatu 2:0...

Laisvalaikis
2018.07.14
Rungtynės dėl 3 vietos: laiko švaistymas ar futbolo šventė?

Pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje pralaimėjusios komandos dažniausiai nori pamiršti šią nesėkmę ir...

Laisvalaikis
2018.07.14
Aviacijos šventė Kaune primins legendinį „Lituanicos“ skrydį

Liepos 14–15 d. Kaune rengiama aviacijos šventė, skirta paminėti 85-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...

Laisvalaikis
2018.07.13
Pasaulyje – korėjiečių kalbos mokymosi bumas

Pastaraisiais metais Vakarų pasaulyje tikrą sprogimą išgyvenanti populiarioji Pietų Korėjos kultūra atnešė ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
Vilniaus rokeriams „Garbanotas Bosistas“ – įvertinimas Europoje 2

„Europavox“ tinklo festivalyje Prancūzijoje vilniečiai rokeriai „Garbanotas Bosistas“ pateko tarp 7 geriausių...

Laisvalaikis
2018.07.12
„Ford“: kompanija, įdavusi pasauliui į rankas vairą Rėmėjo turinys 3

Henry Fordas. Mechanikas iš prigimties, nutrūktgalvis lenktynininkas, vizionierius, išdrįsęs įgyvendinti...

Verslo aplinka
2018.07.12
Dainų šventės renginiai sutraukė rekordinę auditoriją 4

Praėjusią savaitę vykusios Dainų šventės auditorija siekė 1,5 mln. gyventojų – tiek žmonių šventės renginius...

Laisvalaikis
2018.07.12
Sostinės Gedimino prospekte iškils nauji užtvarai 1

Vilniaus Gedimino prospekte pradėti montuoti nauji modernūs užtvarai, kurie vakarais ir savaitgaliais dalį...

Laisvalaikis
2018.07.12
Žaismingas turizmo projektas kviečia susirinkti Lietuvą 4

Ketvirtadienį prasideda žaismingas ir užvedantis turizmo projektas „Surink Lietuvą“. VšĮ „Ukmergės turizmo ir...

Laisvalaikis
2018.07.12
„Manchester United“ žingsnis gali pakeisti moterų futbolą

„Manchester United“ futbolo klubas po 13 metų pertraukos vėl buria moterų komandą ir jai kelia ambicingus...

Laisvalaikis
2018.07.12
Antroji finalininkė – po pratęsimo anglus patiesusi Kroatija 1

Pasaulio futbolo čempionato antrosiose pusfinalio rungtynėse bilietą į sekmadienį vyksiantį finalą išplėšė...

Laisvalaikis
2018.07.11
Archeologai aptiko seniausią rašytinį „Odisėjos“ tekstą

Graikų archeologai aptiko molio plokštę su Homero epo „Odisėja“ fragmentu. Manoma, kad tai seniausias...

Laisvalaikis
2018.07.11
Finale žais belgus įveikusi Prancūzija

Pasaulio futbolo čempionato pirmosiose pusfinalio rungtynėse paaiškėjo, kad prie čempionų titulo priartėjo...

Laisvalaikis
2018.07.10
Vilniečiai kviestų užsieniečius aplankyti Vilnių dėl architektūros, gamtos, skanaus maisto 4

Vilniaus gyventojai užsienio svečius į sostinę kviestų pasigrožėti architektūra ir gamta. Šias priežastis...

Laisvalaikis
2018.07.10
Nelegalių futbolo transliacijų platforma vis dažniau tampa feisbukas

Nelegalių sporto transliacijų platformomis vis dažniau tampa tokios populiarios svetainės kaip „Facebook“ ar...

Laisvalaikis
2018.07.10
Ką prie „Alfa Romeo Stelvio“ vairo randa išrankiausi vairuotojai? Rėmėjo turinys 11

Pirmasis legendinio italų prekės ženklo „Alfa Romeo“ visureigis „Stelvio“ šiais metais buvo apdovanotas...

Rinkodara
2018.07.09
Geriausia visų laikų „Man Booker“ premijos knyga – „Anglas ligonis“

Prieš 26 metus Michaelo Ondaatje romanas „Anglas ligonis“ tik per plauką buvo apdovanotas „Man Booker“...

Laisvalaikis
2018.07.09
Viena rinktinė – keturios kalbos: kodėl belgų rūbinėje kalbama angliškai 5

Kalba ir tiksli komunikacija – privaloma sėkmės sąlyga komandiniame sporte. Tačiau kai kurių pasaulio futbolo...

Laisvalaikis
2018.07.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau