Tuktuko meditacijos Šri Lankoje

Publikuota: 2018-04-02
 

Ką veikti, prasidėjus dar vienam šaltam ir pilkam rudeniui? Atsakymas aiškus – ieškoti, kur šiltai praleisti bent dalį artėjančios atšiaurios europietiškos žiemos. Pietryčių Azija išmaišyta, o Pietų Amerika – per tolima ir per brangi, tad sąrašo viršuje atsiranda Šri Lanka.

Pažiūrėjusi keletą „Youtube“ filmukų apie romantiškas „privalomas“ keliones mėlynu traukiniu, auksinius paplūdimius ir suvokusi, kaip pasiilgau atogrąžų mangų ir kokosų, nusprendžiu, kad šioje šalyje noriu praleisti bjauriausią metų mėnesį – vasarį.

Apie Šri Lanką visuomet galvojau kaip apie vos ne utopinę vietą – tiek daug skirtingų religijų sugyvena Lietuvos dydžio arbatos plantacijų nuklotoje saloje. Musulmonai ir krikščionys, budistai ir induistai, šiaip visokiausi atklydėliai.

Šri Lanka man kažkodėl asocijuojasi su Agatha Christie. Nežinau, ar bent vieno jos detektyvo veiksmas vyko Šri Lankoje, bet ten daug traukinių ir kolonijinės istorijos, tad gali būti, kad Herkiulis Puaro lankėsi ir ten. Galiausiai Šri Lankai pliusiuką pridėjo ir faktas, kad itin mėgstu juodą Ceilono arbatą (neprisimenantiems – Šri Lanka iki 1972 m. buvo vadinama Ceilonu)

Čia ir dabar

Tuktukui lekiant per chaotiškas Kolombo gatves, autobusams pypsint la kukaračia ir kiekvienam posūkiui atrodant lyg paskutiniam, suvokiu, kad nereikia jokių sąmoningumo praktikų ar meditacijų – užtenka 5 minučių kelionės šia transporto priemone ir gyventi labai brangia akimirka tampa itin paprasta.

Buvusi Šri Lankos sostinė Kolombas – viena iš tų vietų, kurias palikti norisi vos atvažiavus. Čia nėra nieko baisaus (išskyrus eismą), tačiau nėra ir absoliučiai nieko, dėl ko norėtųsi pasilikti. Užteks dienos pamatyti kelias šventyklas, nesibaigiančias statybas, paragauti pirmojo kario (man pasitaikė labai vandeningas) ir nusipirkti traukinio bilietus į tolesnes kelionės vietas.

Kolombas (ir visa Šri Lanka) primena dešimtąjį dešimtmetį Lietuvoje: parduotuvėse pasirinkimas skurdus, jaunimas apranga bando sekti pasaulio madas, o paslaugų sektoriaus darbuotojai paslaugūs ir nemandagūs tuo pačiu metu.

Technologijos keistai įsipynusios į šios dar nelabai išsivysčiusios šalies gyvenimą. Tuktuką galima išsikviesti programėle „PickMe“ (panaši į „Uber“), o šventykloje žmonės maldas skaito ne iš knygelių, bet iš mobiliųjų ekranų. Vis dėlto interneto ryšys daug kur prastas, tad geriausia oro uoste nusipirkti mobiliojo telefono kortelę su duomenimis, kurių užteks ir el. paštui, ir žemėlapiams, ir tuktukui išsikviesti.

Salos viduryje

Kuprinė trina pečius, o po skrybėle žliaugia prakaitas, tačiau negaliu sulaukti sėsti į traukinį ir vykti į Kandį – miestą pačiame šalies viduryje. Po maždaug 3 valandų traukinyje iš Kolombo vėl už širdies graibstomės tuktuke, bet atvykusi į svečių namus kiek atsipučiu: vaizdas į kalną, 27 m aukščio Budos statula ir daugybė žalumos po sostinės pilkumos ir kvapų atgaivina.

Kandis – turistinio ir tipinio Pietų Azijos miesto hibridas. Čia kario, konteinerių ir durianų kvapai susimaišo su kapučino, keptų bulvyčių ir kremo nuo saulės aromatais. Vietiniai, stumiantys užkandžių vežimėlius, tomis pačiomis gatvėmis dalijasi su šviesiaplaukiais dvidešimtmečiais plačiomis kelnėmis, didžiulėmis kuprinėmis ir įvairiaspalvėmis apyrankėmis.

Dauguma keliautojų Kandyje praleidžia apie porą dienų – iš čia vykstama į garsiąją Sigirijos uolos tvirtovę, iki kurios viršūnės veda 1.200 laiptelių, vietomis apsuptų beždžionių, vietomis neapsuptų beveik niekuo – nei aukštesne tvorele, nei tinklu. Nusilpę vakariečiai turistai (ir aš) vis ilsisi, gaivinasi vandeniu, braukia prakaitą, o štai vietos gidai į šį akmenį per dieną kopia kelis kartus, dažnai be batų arba visai plonučiais sandalais.

Į čia iš Kandžio geriausia vykti užsisakius automobilį su vairuotoju, tai kainuos apie 60 USD, bet pakeliui sustosite keliose šventyklose ir išgersite kavos, o svarbiausia – turėsite oro kondicionierių, kurio, nusileidus nuo peraugusio Puntuko, tikrai norėsite.

Prieš paliekant Kandį verta aplankyti Karališkuosius botanikos sodus – taip, teks pakvėpuoti smogu tuktuke, o vėliau slankioti 100 laipsnių karštyje (gerai, gal 36) ir 90% drėgmėje, tačiau egzotiški ir ryškūs augalai, orchidėjų sodas, idiliški vandens telkiniai džiugina ir atperka vargus.

Paskutinis traukinys

Kasininkas traukinių stotyje bilietų į Nuvara Ilają iš anksto nepardavė. Kelionės dieną gailiuosi, kad nežinau jo vardo, nes grūsdama kuprinę per minią vagone norėčiau jį prakeikti: negaliu patikėti, kad su kitais likimo draugais / priešais kelionėje teks stovėti keturias valandas. Suvokiu, kad tokios situacijos visuomet atskleidžia tamsiąją mano pusę – piktai bandau įtikinti olandų (ar belgų) porelę, kad pereitų į kitą vagoną. Jie aiškina, kad ten rezervuotos vietos. Vos už poros metrų kampelyje ant sėdynės įsitaiso turistų su kūdikiu pora. Ką jie galvojo čia važiuodami? Prisimenu tuktuko zen pamokas – priimk situaciją tokią, kokia ji yra, taigi po kokių dešimties minučių nusiraminu ir galvoju, kad kratymasis padės stiprinti kojų ir liemens raumenis.

Visos kelionės metu, kai tik galiu, bandau atsisėsti ant žemės, bet ši taktika turi trūkumų: kas 10–15 min. pro minią grūdasi traukinio prekeiviai su milžiniškais krepšiais užkandžių – kepinti riešutai, spurgelės, vanduo, neaiškūs traškučiai, ananasai. Nežinau, ar kitoje pusėje sėdinti senolė pajunta mano stresą, bet staiga delnu paploja sau ant kelių ir kviečia sėstis. Deja, gerumo tenka atsisakyti – bobulė už mane kokius tris kartus mažesnė.

„PYYYNATS, delišious PYYYYNATS“, – praeina dar vienas prekeivis. Ar sakiau, kad nuo Kandžio iki Nuvara Ilajos – vos šimtas kilometrų?

Arbatos plantacijos

Šį kartą kelionė nuo stoties tuktuku kiek ramesnė, o vairuotojas Nagešas, nors pasisiūlė mus pavežioti po apylinkes (kitaip arbatos plantacijų ir apylinkių nelabai pamatysi), nebuvo įkyrus – užsakėme jo paslaugas. Kai sakau „užsakėme“, turiu galvoje, kad sutarėme žodžiu, o vėliau patvirtinome per „WhatsApp“.

Apie 50% Nuvara Ilajos gyventojų – tamilai, kilę iš Indijos. Jie čia dirba arbatos plantacijose, kalba savo dialektu, o visoje Šri Lankoje sudaro vos apie 4% gyventojų. Nereikėtų jų painioti su Šri Lankos tamilais, kurių daugiausia gyvena šiaurinėse ir rytinėse šalies provincijose (apie 70% šių provincijų gyventojų yra tamilai, jie sudaro apie 11% visos Šri Lankos populiacijos).

Važinėdama po apylinkes atsigaunu nuo Kandžio ir Kolombo karščio. Čia malonu, o lekiant tuktuku net vėsu, oras gaivus, jis, kaip ir pakelėse pardavinėjamos daržovės – burokėliai, kopūstai, morkos, – primena lietuvišką vasarą. Rizikuoju būti apkaltinta stereotipų sekėja, bet jei kas paklaustų, – labiausiai šrilankietiška pasirodė būtent Nuvara Ilaja.

Plantacijų vaizdai tokie žali, tokie ryškūs, kad negaliu atitraukti akių – ne tik todėl, kad žalia – mėgstamiausia mano spalva.

Suvokiu, kad tradiciniais spalvingais sariais apsirengusios moterys dirba itin sunkų ir mažai mokamą darbą – per dieną gauna vos 600 rupijų – apie 3 eurus. Tačiau emociškai jaučiuosi kaip vaikystėje vartydama senus „National Geographic“ numerius. Skirtumas tik tas, kad dabar ši tolima, nepažįstama ir spalvinga kultūra – nebe žurnale, o man prieš akis.

Kai kur arbatos plantacijos ir fabrikai primena vynuogynų vynines – čia susipažįsti su gamybos procesu, sužinai, kad iš to paties augalo gaunamos juodoji (fermentuota), žalioji (nefermentuota) ir baltoji (iš jaunų lapelių) arbatos, o paskui vietoj taurės vyno pakeli arbatos puodelį. Nuvara Ilajos arbata – aukščiausios visoje Šri Lankoje kokybės. Taip yra dėl to, kad 1.800 m aukštyje klimatas yra pats tinkamiausias.

Vandenyno link

Vėl bandau medituoti sausakimšame traukinyje – šį kartą į Galę, miestą Šri Lankos pietuose, garsėjantį portugališku fortu, olandiškomis, britiškomis ir portugališkomis gatvelėmis bei architektūra. Iš ten keliausime į kelis pakrantės kaimelius.

Šį kartą traukinys dar pilnesnis, nes į tolimus rajonus iš Kolombo po darbų namo važiuoja vietiniai. Pro atviras duris žiūriu į Indijos vandenyną ir vis stengiuosi nustumti į mane besiremiantį mažutį suprakaitavusį vyruką. Nuvažiavus maždaug pusę kelio, atsilaisvina vieta ir negaliu patikėti, kad galėsiu atsisėsti. Pradeda pliaupti lietus, lyja ir pro duris, pora vyrų bando jas uždaryti, bet nepavyksta. Lašai kapsi man ant nugaros, bet temperatūra vagone apie 1.000 laipsnių, todėl lietus – maloni atgaiva.

Unavatunos miestelis – nedidelis, ramus, paplūdimiai – beveik tušti, todėl ateinančios kelios dienos – tarsi rojus po sausakimšų traukinių. Tiesa, rojaus vandenis sudrumsti gali lėčiausi pasaulyje padavėjai ir internetas, vis dingstanti elektra (tai vyksta visoje Šri Lankoje) ir iš pakelės griovių išlendantys Juros periodo parko driežai-iguanos.

Turisto dilema

Per visą kelionę esu nusiteikusi kiek filosofiškai. Šri Lankos dvasia priverčia susimąstyti, kaip žmonės keliaudavo prieš pusę amžiaus ir anksčiau. Taip, šiandien keliauti galimybę turi daug daugiau žmonių ir tai nuostabu, pati šia galimybe naudojuosi daugybę metų. Vis dėlto neapleidžia mintis, kad visur yra ir kitas lazdos galas.

Tamsiąją turizmo pusę puikiai atskleidžia vienas vakaras paplūdimio restorane. Jau sutemus iš vandenyno lėtai išlipa didžiulis vėžlys. Nesidairydamas gyvūnas sliūkina tiesiai po staliuku. Ten sėdinčios šviesiaplaukės truputį supanikuoja, bet greitai supranta, kad reikia elgtis atsakingai, pasitraukia iš kelio ir palieka vėžlį ramybėje. Juokauju. Visos išsitraukia telefonus ir pradeda blyksėti vargšui sutvėrimui į akis.

Man vėl sukyla netramdomas pyktis ir imu plūstis. Blondinės lyg ir susipranta, bet šurmulys jau pritraukė kitų restorano svečių dėmesį, visi lekia pažiūrėti ir, aišku, painstagraminti vėžlio. Nespėju visų išvadinti idiotais – žmonių tiesiog per daug. Dalis restorano darbuotojų imasi iniciatyvos raminti gyvūnų nemačiusius turistus, bet vienas, gal tikėdamasis daugiau arbatpinigių, apie vėžlį pradeda pasakoti tiems, kurie šios svarbios žinios dar negirdėjo.

Pusamžių vokiečių porelė bando apsimesti, kad vėžlys jiems rūpi, ir šnypšdami bando nuvyti ant gyvūno lojantį šunėką. Tačiau pasiūlius šnypšti ant žmonių su „iphonais“, o ne ant šuns, tik nejaukiai susijuokia ir slapčia kiša savuosius į kišenę.

Nusistebiu, kad koks vienas iš minios nepasiūlė užkelti vėžlio į restoraną, uždėti jam kepurėlę ir padaryti dar daugiau asmenukių.

Paplūdimiai

Šri Lanka turi daugiau nei 1.300 km pakrantės, pietuose driekiasi keletas žymiausių paplūdimių. Po ramiosios Unavatunos aplankome populiariąją Mirisą, jos iguanas, povus, paplūdimio restoranų šunų gaujas, vėliau gaudome bangas banglentėmis Veligamoje.

Jau minėtą Galę aplankome vieną karščiausių dienų ir čia randame europietišką architektūrą atogrąžose, turistų minias, gatveles, pilnas spindinčių bohemiškų butikų, kavinių su kapučinu (valio) ir ledais. Smagu, bet po poros valandų vos sulaukiu, kol grįšime į savo mažutį paplūdimio kampelį.

Likusį laiką daugiausia mėgaujamės lėtu ritmu, ananasais, mangais, kokosais ir vietiniu alumi „Lion“, nes grįžus po kelionės dar laukia šalti vėjai ir keli mėnesiai iki mūsiškės vasaros.

Nepriklausomybės šventė

Vasarį Lietuva šventė valstybingumo atkūrimo 100-metį, o Šri Lanka – 70 metų nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.

Kriketas

Šri Lanka Lietuvą primena ne tik plotu, ryškia žaluma ir vėliavos spalvomis, bet ir šventu vienos sporto šakos garbinimu. Tiesa, čia vietoj krepšinio kamuolio vaikai muša kriketo kamuoliuką, o kriketo rungtynes rodo vos ne kiekvienoje užeigoje, turinčioje televizorių.

Maistas

Šri Lankos virtuvė manęs nesužavėjo (gal kad tikėjausi, jog bus panašesnė į vakarietišką-indišką?). Čia didžiulis įvairiausių karių, lęšių, ryžių pasirinkimas, o turbūt garsiausias patiekalas – kottu, gaminamas iš kapotų roti (duoną pakeičiantys blynai) ir daržovių, mėsos, prieskonių. Prie jūros – daug jūros gėrybių.

Kainos ir apgyvendinimas

Turizmas Šri Lankoje dar nėra itin išsivystęs, tačiau apsistoti galite įvairiausiose vietose, nuo tarptautinių viešbučių, mažų dizainerių viešbutėlių iki paprastų, bet tvarkingų svečių namų. Paprastą patiekalą šalyje nusipirksite už 2,5–3,5 euro, įmantresni patiekalai, jūros gėrybės, vakarietiška virtuvė ir alkoholiniai gėrimai kainuos panašiai kaip Lietuvoje. Beje, alaus paprastoje parduotuvėje negausite, teks ieškoti specializuotų parduotuvėlių, dažnai su grotomis (žvilgsnis į Lietuvos ateitį?).

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Fotografijos parodoje – paskutinės pakylos

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje veikia Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė...

Laisvalaikis
2018.10.14
„Jekaterina Didžioji“ stabdys eismą kai kuriose Vilniaus vietose 1

Vilniuje spalio ir lapkričio mėnesiais teks susidurti su eismo ribojimais, nes sostinėje bus filmuojamas...

Laisvalaikis
2018.10.14
Lankytojams atidarytas Šunskų fazanynas

Marijampolės savivaldybėje, Šunskų miestelyje, ketvirtadienį lankytojams oficialiai atidarytas Šunskų...

Laisvalaikis
2018.10.12
Top 10 šiemet jau išleistų kino juostų

Filmų naujienų, apžvalgų ir recenzijų tinklalapis „Rotten Tomatoes“, remdamasis kritikų vertinimais, kasmet...

Laisvalaikis
2018.10.12
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Bobų vasara vilioja eiti laukais ir miškais, tačiau šį savaitgalį vyks keletas „vienetinių“ renginių, dėl...

Laisvalaikis
2018.10.12
„Cirque du Soleil“ pristatys šou apie Lionelio Messi gyvenimą

„Barcelonos“ klubo ir Argentinos rinktinės futbolininko Lionelio Messi gyvenimo istorija bus pasakojama...

Laisvalaikis
2018.10.11
Automobilis, kuriuo Lietuvoje keliavo popiežius, padovanotas vienuolėms 1

Automobilis „Fiat Tipo“, kuriuo Lietuvoje keliavo popiežius Pranciškus, padovanotas Dievo Meilės Misionierių...

Laisvalaikis
2018.10.11
Rudeniniai meno aukcionai Lietuvoje stebuklų neparodė 8

Spalio pradžioje Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, juose parduota meno kūrinių už daugiau nei 144.000...

Laisvalaikis
2018.10.11
Milijardierius Rybolovlevas į teismą padavė „Sotheby‘s“ 8

Rusijos trąšų magnatui Dmitrijui Rybolovlevui priklausančios dvi bendrovės Manhatano (JAV) federaliniame...

Laisvalaikis
2018.10.09
Jaunimo olimpinėse žaidynėse A. Šeleikaitė pelnė auksą 2

Naktį iš pirmadienio į antradienį Buenos Airėse (Argentina) vykstančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse lietuvė...

Laisvalaikis
2018.10.09
„Knygos.lt“ žengia antrąjį žingsnį į fizinės prekybos erdves

Plėtrą tęsianti internetinė knygų prekybos platforma „Knygos.lt“ Vilniuje atidarė antrąjį knygyną. Į 110 kv.

Laisvalaikis
2018.10.08
Hobis: keli augalai balkone gali tapti emocine atgaiva Premium

Žydinčiomis gėlėmis išpuoštame sode šnekučiavosi dvi moterys. Ant mažo bistro stiliaus stalelio stovėjo...

Verslo klasė
2018.10.06
Šių metų „Vilnius Jazz“ žada istorinių įvykių ir sukrėtimų

Spalio 11 d. Vilniuje prasidės 31-asis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius...

Laisvalaikis
2018.10.06
Lietuvoje sužieduotas retas paukštis keliauja po Europą 2

Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimą, kad mūsų šalyje prieš šešerius metus sužieduotas...

Laisvalaikis
2018.10.05
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį kino mėgėjai nespės suktis – juos kviečia net keletas įspūdingas programas paruošusių...

Laisvalaikis
2018.10.05
Kino festivaliuose – 100 procentų kino ir tiek pat laisvės

Rudenį kino gyvenimas, ypač Vilniuje, tampa be proto intensyvus. Startą davus Dokumentinių filmų festivaliui,...

Laisvalaikis
2018.10.04
Singapūro oro linijos atnaujina ilgiausią skrydį 2

Singapūro oro linijos nuo spalio 11 d. klientams vėl siūlys per 19 val. iš Singapūro be sustojimų nuskristi į...

Laisvalaikis
2018.10.03
„La Scala“ jaunimui siūlys bilietų po 2 Eur 1

Vienas garsiausių pasaulio operos teatrų „La Scala“ nuo kitų metų 18-25 m. amžiaus žmonėms pasiūlys bilietų...

Laisvalaikis
2018.10.02
Projektas dėl kvotų pjudo radijo stotis ir muzikantus 9

Radijo stočių atstovai konservatoriaus Vytauto Kernagio projektą dėl privalomų kvotų lietuviškai muzikai...

Laisvalaikis
2018.10.01
I. Jonyno filmui – du San Sebastiano festivalio apdovanojimai

Režisieriaus Igno Jonyno šiuo metu kuriamas filmas „Nematoma“ San Sebastiano kino festivalyje pelnė abu...

Laisvalaikis
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau