Krzysztofas Zanussi: svarbu įvertinti galimybes

Publikuota: 2018-03-14
Režisierius Krzysztofas Zanussi – festivalio „Kino pavasaris“ svečias, 2017 m. „15min“ nuotr.
Režisierius Krzysztofas Zanussi – festivalio „Kino pavasaris“ svečias, 2017 m. „15min“ nuotr.
 

„Demokratija ragina žmones turėti pozicijas visais probleminiais klausimais, tačiau mes neturime tam metodikos ir tampame klaidingų naujienų bei žinių šaltinių aukomis. Tai, mano manymu, ir yra pokytis“, – sako legendiniu vadinamas lenkų režisierius, aktorius, prodiuseris Krzysztofas Zanussi.

Mūsų publikai gerai pažįstamas p. Zanussi Vilniuje viešėjo ne pirmą kartą ir šis jo vizitas buvo itin turiningas: Vilniaus knygų mugėje svečias pristatė knygą „Gyvenimo strategijos: kaip suvalgyti sausainį ir jį turėti“ (išleido „Kino pavasaris“ ir leidykla „Vaga“), o kovo 5–9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) vedė kursus kino režisieriams ir aktoriams. Be to, kino meistro vizitas simboliškai sutapo su LMTA Kino ir televizijos katedros 25-mečio švente.

Mokėtės fizikos Varšuvos universitete, filosofijos – Jogailos universitete Krokuvoje. Ir tik vėliau pasirinkote studijas Aukštojoje kino, televizijos ir teatro mokykloje Lodzėje. Kodėl?

O, tai sena ir juokinga istorija. Kad ir kaip būtų gaila, aš vis dar įsimylėjęs fiziką, bet fizika niekada nemylėjo manęs. Taigi teko apsispręsti ir pasukti kitu keliu. Taip pradėjau studijuoti filosofiją. Studijų metu turėjau daug veiklos studentų teatre, pradėjau kurti mėgėjiškus filmus, kurie susilaukė pasisekimo, laimėjo keletą prizų. Taigi, pagalvojau, – tai mano proga. Pabandžiau įstoti į Kino institutą, buvau priimtas. Tuomet buvau išmestas. Tačiau prieš taip nutinkant, aš jau buvau apsisprendęs, kad filmų kūryba yra tai, ką norėčiau veikti visą gyvenimą. Manau, kad renkantis kelią labai svarbu atsakyti sau į klausimą: „Ką nori daryti?“. Tačiau dar svarbiau yra objektyviai įvertinti, kokias turi galimybes tai daryti. Ir tada, jei reikia, pakeisti šią veiklą, nes galimybės keičiasi ne taip lengvai.

Esate daugelio savo filmų scenarijaus autorius ir režisierius. Kaip renkatės temas ir siužetus savo kūrybai, kas jus domina kaip kūrėją?

Pasirenku instinktyviai, iš nuojautos. To neįmanoma apskaičiuoti. Aplink mus sukasi šimtai istorijų. Aš pats esu labai daug jų užsirašęs. Kurdamas susimąstai: tai yra tai, apie ką galvoji šiuo gyvenimo, istorijos momentu. Ir tada svarstai – galbūt būtent ši akimirka, ši istorija turi šansą? Tačiau prieš kuriant reikia objektyviai pasverti galimybes gauti finansavimą šios istorijos ekranizavimui ir filmo kūrimui. Kartais tokios galimybės nebūna, kartais ji atsiranda.

Nebe pirmą kartą lankotės Lietuvoje. Kas jus patraukia sugrįžti? Kaip vertinate jaunus Lietuvos kino kūrėjus?

Pirmiausia, būtų labai nemandagu atsisakyti kolegų iš kaimyninės šalies kvietimo. Gana gerai pažinojau Vytautą Žalakevičių, Almantą Grikevičių – prieš daug metų kartu dirbome. Nuo tada palaikau ryšį su Lietuva. Pernai režisavau spektaklį Panevėžyje. Taigi mano ryšys su Lietuva gana stiprus. Žinau, kad jūsų kino industrija gana aktyvi. Kartu su lietuvių kūrėjais neseniai prodiusavome filmą. Taigi, manau visuomet galime suvienyti savo jėgas ir kartu siekti didesnio finansavimo bei šansų parodyti savo kūrybą užsienio šalyse.

Didžiulę Jūsų veiklos dalį užima dėstymas, darbas su studentais. Ar šis darbas Jums įdomus?

Na, tai ne visada būna labai džiugi veikla, tai sunkus darbas, kartais net varginantis (juokiasi). Tai įsipareigojimas, arba, mano atveju, – interesas išvengti kartų atotrūkio, siekti tęstinumo. Mūsų istorija buvo daug kartų skaldyta, todėl, manau, ypač svarbu tai, kad jaunos ir vyresnės kartos galėtų pasidalinti savo patirtimi, pažiūromis. Tikriausiai tai yra vienintelė mano motyvacija dirbti su studentais. Nes kitu atveju aš daug mieliau sėdėčiau namuose ir skaityčiau knygas.

Kino pasaulyje esate daugybę metų. Kaip keičiasi kino publikos poreikiai? Ką patartumėte jauniems kino ar teatro kūrėjams?

O, tai jie turėtų man patarti, nes esu vyresnės kartos (juokiasi), o jie – arčiau jaunos publikos. Tačiau manau, kad kai kurie elementai yra universalūs. Žinoma, įvyko didžiulis pokytis, publika emancipavosi, tapo nepasiekiamesnė. Mes netekome to romaus požiūrio į meną ir į gyvenimą. Manau, turėtume būti nuolankesni, žinoti savo kompetencijos ribas, suvokti, ką žinome ir ko nežinome. Demokratija ragina žmones turėti pozicijas visais probleminiais klausimais, tačiau mes neturime tam metodikos ir tampame klaidingų naujienų bei žinių šaltinių aukomis. Tai, mano manymu, ir yra pokytis. Kai buvau jaunas, kinas buvo labiau išskirtinis dalykas. Nebuvo tokios gausybės audiovizualinių programų produkcijos. Pažiūrėti filmą buvo reikšmingesnis įvykis. Dabar įvairių programų sklaida internete milžiniška. Kita vertus, nemanau kad kas nors labai pasikeitė. Kai kurie dalykai visada išliks tie patys.

Nuo pat pirmųjų savo pilnametražių filmų bendradarbiavote su kino muzikos kompozitoriumi Wojciechu Kilaru. Kas nulėmė, kad tokiai gausybei Jūsų filmų būtent jis kūrė muzikinius garso takelius?

Aš tikriausiai esu ypatingas atvejis. Visą savo gyvenimą dirbau su vienu kompozitoriumi. Jis buvo pasaulinio garso kūrėjas. Wojciechas Kilaras dažniausiai rašė koncertinę muziką (nenoriu sakyti „rimtąją muziką“, nes tai klaidinanti sąvoka). Rašė Holivudo filmams, bendradarbiavo su Francis Fordu Coppola, Romanu Polanskiu, kitais garsiaisiais. Bendradarbiavome labai artimai, kino istorijoje nepasitaikė tokio atvejo, kad du kūrėjai tiek daug dirbtų kartu – jis sukūrė muziką visiems mano filmams. Po jo mirties sukūriau filmą, kuriame panaudojau kitą, jau sukrtą muziką. Nenorėčiau, kad mano filmams kurtų kitas kompozitorius, tai man būtų per daug skausminga. Taigi, tai buvo labai artima draugystė.

Koks yra kompozitoriaus indėlis į kūrybos procesą?

Kai montavimas baigtas ir viskas paruošta, kompozitorius į filmą gali įnešti gryno oro gūsį, tarsi pridėti komentarą. Komentarą emocine prasme, nes muzika dažniausiai suteikia tam tikrą emociją. Taigi, jis yra paskutinis žmogus, kuriam suteikta proga padaryti filmą geresniu. Taip ir dirbome su Wojciechu Kilaru. Tačiau mes niekada nediskutavome apie muziką. Aš buvau tikras, kad jis žino, ką rašyti.

Muzika kine nėra „pridedama“, ji turi būti integrali. Tai nėra tarsi glajus ant pyrago. Egzistuoja kiti poreikiai. Dažnai teoretikus domina semantinė muzikos prasmė. Taip, kartais muzika turi ir tokią reikšmę. Yra tam tikros muzikinės temos, kurios kelia universalias asociacijas. Pavyzdžiui, Ludwigo van Beethoveno IX simfonija – tai daugiau nei muzika, tai kultūrinė nuoroda. Žinoma, muzika gali atskleisti veikėjų jausmus, kurie galbūt paslėpti, tačiau be muzikos to nesuprasi. Tačiau taip pat labai svarbu, kad muzika padeda atskleisti ir suteikia tam tikrą vertę tam, kas vyksta ekrane. Dažniausiai žiūrėdamas filmą į tai neatkreipi dėmesio, tačiau tai ypatingai svarbu.

Koks jūsų paties santykis su muzika?

Iš tiesų, esu dažnas koncertų lankytojas. Taip pat ne vienoje šalyje režisavau operas, taigi turiu ir tokios patirties. Be to, darau kai ką galbūt netikėto – pristatinėju simfoninius koncertus. Ir tai darau noriai. Teko bendradarbiauti su įvairiais orkestrais įvairiose vietose – tiek Lenkijoje, tiek užsienio šalyse. Kažkada pristačiau koncertą vokiečių ir lenkų publikai Berlyne, „Funkhalle“ erdvėje. Tai nėra įprasta – nesitikėtum, kad tai galėtų daryti režisierius. Tačiau daro.

Mano manymu, muzika labai greitai keičiasi ir labai įdomu, ko klausysime ateityje. Ar pastebėjote, kad muziką girdime nepalyginti dažniau, nei kada nors praeityje? Tai neįtikėtina.

Iš tiesų muziką girdime nuolatos. Kaip manote, ar tai gerai?

Kadangi esi muzikologė, papasakosiu istoriją, kurią man pasakojo mano senelis. Jis turėjo klausą, dirbo fabrike. Kiekvieną dieną arklių traukiamu vežimu grįždavo namo papietauti. Ir kiekvieną kartą išgirdęs muzikos garsus (tai galėjo būti repetuojanti mergaitė), prašydavo vežiką sustoti, kad galėtų paklausyti. Šiais laikais jis niekada taip ir nepapietautų (juokiasi).

Dabar muziką girdime nuo ryto iki vakaro. Norisi šiek tiek tylos. Ankščiau restoranuose būdavo muzikinės dėžės, kur įmetus monetą galėjai pasirinkti norimą dainą. Tarp visų kitų būdavo specialus mygtukas, kurį paspaudus stodavo tyla. Taigi, galėjai nusipirkti tylą. Kitaip visą laiką skambės muzika. Ir tai bus ne tavo pasirinkta muzika, o kažkieno kito. Panašiai yra ir dabar. Mūsų jautrumas, mūsų alkis beveik išnyko. Tai naikina muziką. Galima sukurti beveik bet ką, todėl dauguma dainų šiais laikais nieko vertos, tačiau kai jos kartojamos šimtus kartų, žmonės pradeda su tuo susitaikyti ir nesipriešinti. Muzikos tiek daug šiais laikais, jos funkcija tampa nesvarbi; ji tiesiog užgožia tylą.

Nuostabu, kad net nežinant, ko klausai, labai lengvai gali atpažinti filmų muziką. Muzikos raiškos priemonės, jei kalbame apie simfoninę muziką, yra labai pažengusios. Rodos, daugiau kūrinyje nieko nėra, tik nuotaika. Kūrėjai žino, kaip sukelti toki efektą. Tačiau jie nebeturi ką pasakyti per muziką. Daugeliu atvejų – nieko.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lankytojų muziejuose pernai padaugėjo penktadaliu

2018 m. Lietuvos muziejuose apsilankė per 5 mln. žmonių. Palyginti su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo...

Laisvalaikis
2019.03.18
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Kino pavasaris: Vaizduotei išbudinti Premium

Jis ir vėl čia. Pagrobs laiką, bet mainais žada įjungti vaizduotę, pametamą beskubant. Kovo 21 d. prasideda...

Verslo klasė
2019.03.16
Įspūdžiai prieš keliones po „Kino pavasarį“ 1

Liko mažiau nei savaitė iki didžiausio filmų festivalio Lietuvoje „Kino pavasaris“. Čia – keletas įspūdžių...

Laisvalaikis
2019.03.15
VŽ rekomenduoja – 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį netruks renginių, tačiau reikės atlikti ir pareigą. Sekmadienį daugeliui šalies piliečių antrą...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Vilnius – pigiausias turistams Europos miestas 16

Jungtinės Karalystės (JK) Pašto tarnyba paskelbė kasmetinį Miestų kainų barometrą, kuriame aiškinasi, kiek...

Laisvalaikis
2019.03.13
Renesanso meistrų paroda tyrinėja nuogo kūno sampratą

Londono Karališkojoje akademijoje atidaryta didžiųjų renesanso meistrų paroda, kuri kviečia patyrinėti, kaip...

Laisvalaikis
2019.03.12
ARS VIA dailės aukciono centre – P. Smuglevičiaus darbai

Kovo 14 d. Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys” įvyks 8-asis ARS...

Laisvalaikis
2019.03.12
Knygos: anglai keleiviai aborigenų medžioklėje  Premium

Lentynoje gulėjo knyga labai gražiu viršeliu. Todėl ir nusipirkau. Kartais žmonėms tiesiog patinka gražūs...

Verslo klasė
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Kultūrinių renginių kalendorius permainingas, kaip prasidedantis pavasaris: tai beveik „tuščios dienos“, tai...

Laisvalaikis
2019.03.08
„Kino pavasario” koziriai kino mėgėjams

Kovo 21 d. prasidėsiantis 24-asis tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ (KP) šiemet tuo pačiu metu vyks...

Laisvalaikis
2019.03.05
Antras istorijoje: R. Federeris pelnė 100-ąjį ATP titulą

Rogeris Federeris laimėjo 100-ąjį ATP serijos titulą savo karjeroje. Tai šveicarų tenisininkas šeštadienį...

Laisvalaikis
2019.03.02
Keiptauno gidas: vynuogynai, restoranai, Keipo kyšulys 3

Sakoma, kad vienas gražiausių miestų pasaulyje yra Keiptaunas. Tarsi sparnais apglėbtas įspūdingojo Stalo...

Laisvalaikis
2019.03.02
Palangoje atidarytas naujas baseinas   2

Penktadienį Palangoje, Kretingos g., atidarytas 25 m ilgio 8 plaukimo takelių baseinas su sveikatingumo...

Laisvalaikis
2019.03.01
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Su kalendoriniu pavasariu į sostinę grįžta Kaziuko mugė, daugelis šalies miestų jau savaitgalį ketina švęsti...

Laisvalaikis
2019.03.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau