Klaipėdoje – Eimunto Nekrošiaus premjera

Romano inscenizaciją spektakliui parašė S. Šaltenis. Ji, pasak autoriaus, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.

S. Šaltenio „Kalės vaikai“ (rašytas 1972–1988 m., išleistas 1990 m.) – romanas, nukeliantis į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai. Istorinis kontekstas tėra neįpareigojantis siužeto fonas emocijai ir universaliems apibendrinimams. Pasakojimas plėtojamas kaip grakšti kultūrinė, istorinė ir kalbinė improvizacija.

Primena Donelaičio „Metus“

Romano herojaus Kristijono (Kristijono Donelaičio, lietuvių literatūros klasiko, parašiusio epinę poemą „Metai“) paveiksle ataidi ir kitų Lietuvos poetų biografijos. Net neišmanantį lietuvių literatūros istorijos žmogų vis tiek pavergia žmogiška ir kiek ekscentriška Kristijono asmenybė.

Romanas, savo struktūra kiek primenantis paties Donelaičio „Metus“, parašytas kaip baladžių vėrinys, įprasminantis archajiškos pasaulėjautos ir tautos dvasinės gyvasties esmę. Tačiau dar paveikesnis yra ne turinio ir formos, bet kalbinės išraiškos lygmuo: sakmės intonacijos natūraliai jungiasi su buitiniu, žemuoju registru, atgręžia skaitytojo akis į patį tekstą, jo meniškumą.

Dailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apie šį S. Šaltenio romaną sakė: „Kalės vaikai“ – žiaurus stebuklas, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais... Knyga, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo.“

Naujojoje dviejų dalių dramoje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija, karai su rusais, pasakos, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos ir postulatai. Pasakojimo faktūra sodri, erdvėlaikis – labiau mitinis nei konkretus.

Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai susipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.

Spektaklio scenografas ir šviesų dailininkas – Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė – Nadežda Gultiajeva, kompozitorius – Antanas Jasenka.

Spektaklyje vaidina Darius Meškauskas, Mikalojus Urbonas, Karolina Kontenytė, Edvardas Brazys, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Nijolė Sabulytė, Sigutė Gaudušytė.

(Klaipėdos dramos teatro informacija)

Rašyti komentarą