Pelningiausias 2017 m. filmas Lietuvos kino teatruose – „Trys milijonai eurų“

LKC pranešimu, 2017-asiais apie 10% padidėjo ir už parduotus bilietus surinktų lėšų suma – nuo 17,7 mln. Eur užpernai iki 20,4 mln. Eur pernai. Vidutinė kino teatrų bilietų kaina per metus augo nuo 4,83 iki 5,02 Eur.

Nacionalinio kino bumas?

2017 m. į didžiuosius ekranus buvo išleista 15 lietuviškų filmų, 11 iš jų – premjeros, visus juos pasižiūrėjo per 860.000 žmonių.

Visi nauji filmai pagaminti su valstybės parama: 6 finansavo LKC, 10 filmų pasinaudojo filmų gamybai taikoma mokestine lengvata, sudarančia galimybę pritraukti iki 20% gamybos biudžeto iš privačių investuotojų.

LKC skaičiuoja, jog pajamos už bilietus į lietuviškus filmus pernai, palyginti su 2016 m., išaugo milijonu ir siekė 4,5 mln. Eur. Palyginimui – 2016 m. kino teatruose rodyti 17 filmų surinko 3,5 mln. Eur.

Ryškia tendencija LKC vadina tai, jog nacionalinio kino surinktų pajamų dalis tarp visų 308 kino teatruose rodytų filmų 2017 m. atsiriekė dar didesnę rinkos dalį – 22,2%, 2016 m. ji siekė 19,5%. Tokia nacionalinio kino užimamos rinkos dalimi Europoje įprastai gali pasigirti didelės, stiprią kino industriją turinčios valstybės. 2016-ųjų duomenimis, Vokietijoje ši pajamų dalis sudarė 22,7%, Jungtinėje Karalystėje – 34,9%, Prancūzijoje – 35,8 %, Latvijoje – 7,38 %, Estijoje – 10,54 %.

„Rezultatai džiugina keletu aspektų. Keletą metų iš eilės nacionaliniams filmams pavyksta išlaikyti gana solidžią žiūrovų auditoriją. Tai akivaizdus įrodymas, jog pamažu nusistovi kino ekosistema. Savo žiūrovą atranda originalūs, kūrybiškai įdomūs bei šalies kultūrai reikšmingi filmai. Pramoginis, žanrinis kinas taip pat pamažu siekia geresnės kokybės“, – sako Rolandas Kvietkauskas, LKC direktorius.

Pirmauja komedijos

Kad lietuviškus filmus publika mėgsta, rodo LKC sudarytas žiūrimiausių 2017-aisiais filmų Lietuvos kino teatruose reitingas: penkias vietas dešimtuke ir dvi pirmąsias pozicijas užima lietuviški filmai. Paradoksas: liūdniausia tauta Europoje vadinami lietuviai labiausiai mėgsta žiūrėti komedijas.

Be abejo, filmų meninės kokybės sąrašas nekvestionuoja. Kalbant skaičių kalba, pirmoje jo vietoje – Tado Vidmanto režisuota komedija „Trys milijonai eurų“. Spalio pabaigoje pradėtas rodyti filmas per 2 mėn. į kino sales pritraukė per 235.000 žiūrovų ir už bilietus surinko 1,3 mln. Eur. Šis filmas, LKC duomenimis, aplenkė favoritu laikytą Emilio Vėlyvio kriminalinę komediją „Zero 3“ (1.008.470 Eur ir 194.486 žiūrovų) ir pagal surinktas pajamas tapo antruoju po „Redirected / Už Lietuvą!“ (rež. E. Vėlyvis) – sėkmingiausio visų laikų šalies kino teatruose rodyto filmo.

Kaip minėta, tarp populiariausių lietuviškų filmų vyrauja komedijos, kita vertus, nenuostabu, kad pelningiausių filmų dešimtuke atsidūrė Donato Ulvydo režisuota „Emilija iš Laisvės alėjos“, filmas apie kovą už laisvę sovietų okupuotoje Lietuvoje. Beveik per metus jį pamatė 124.162 žiūrovai, už bilietus surinkta 578.619 Eur.

Paremia platinimą

Prie lietuviškų filmų žiūrimumo neabejotinai bus prisidėjusi LKC vykdoma paramos programa lietuviško kino sklaidai Lietuvoje. 2017 m. šiai programai įgyvendinti skirta 24.100 Eur, parama pasinaudojo 6 filmai. Tarp jų – „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Stebuklas“ (rež. E. Vertelytė), „Šventasis“ (rež. A. Blaževičius). 2018 m. nacionalinio kino platinimo paramos programai skirtą finansavimą numatyta padvigubinti.

Didžiausio Lietuvoje Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ (FC) duomenimis, 2017 m. jo žiūrovų srautas paaugo 7,7 %. Pasak Gintaro Plytniko, FC projektų vadovo, 20% tinklo kino teatruose apsilankiusių žiūrovų žiūrėjo nacionalinę produkciją, kurią populiarumu aplenkė tik dubliuota animacija (26%).

„Kryptis aiški – poreikis lietuviškai kalbančiam kinui, – FC pranešime cituojamas p. Plytnikas. – Lietuvos žiūrovas nelinkęs ieškoti įvairovės: disproporcija tarp siūlomos įvairovės ir populiariausiųjų filmų – pritrenkiamai didelė. Nors filmų skaičius ekranuose auga, rinkos augimą skatina nacionalinis kinas ir dubliuoti filmai.“

Rašyti komentarą