Teniso legenda Johnas McEnroe – apie naujo kelio paieškas

Publikuota: 2018-01-06
 

Stebėdamas Johną McEnroe, pietaujantį restorane „Rosa Mexicano“, pradėjau suprasti, kaip anuomet jautėsi Bjornas Borgas. Ėmiausi visko, stengdamasis prilygti vyriškiui kitoje stalo pusėje. Atvykau anksti. Užėmiau savo poziciją. Netgi pasisveikinau, kai jis įžengė. Bet McEnroe puolė šlamšti užkandį man dar nespėjus užsisakyti savojo. Buvau nugalėtas žaidime, kurį tariausi mokantis žaisti, – per žurnalistinius pietus.

Tas nesusipratimas priminė vidudienio komediją ir be vargo galėjo tapti epizodu iš serialo „Seinfeld“. McEnroe taip rūpėjo pareikšti savo kulinarinius pageidavimus, o padavėją ir mane tiek blaškė jo buvimas, kad niekas taip ir nepastebėjo, jog likau neužsisakęs patiekalo sau, kol galiausiai jau buvo vėlu – buvusi pirmoji pasaulio raketė taip ir liko vienintelis iš mudviejų, gavęs pavalgyti.

Tokį McEnroe ir prisimenu iš tų dienų, kai jis viešpatavo teniso korte, – ypač kai 1981-aisiais nušluostė nosį Bjornui Borgui Vimbldone pakeliui į savo septynias Didžiojo kirčio vienetų pergales per šešerius metus.

Jis niekada nebuvo stambiausias ar stipriausias tenisininkas, tačiau agresija ir ištverme neturėjo sau lygių. Be to, buvo apdovanotas įgimtu talentu. Jis gebėjo vienu metu matyti visą aikštelę ir žinojo, kada smogti lemiamą kirtį – neprilygstama kairiąja ranka staigiu judesiu guviai pasiųsti kamuoliuką ten, kur varžovas jo laukė mažiausiai. Tai, kaip jam pavykdavo suraityti varžovą, taip ir liko savotiška paslaptis. O dabar jis spaudė į kampą mane, tarsi būčiau koks apgailėtinas naujokas iš Europos, neįpratęs prie kietos „Flushing Meadows“ dangos.

„Visai nereiškia, kad man pakanka įžengti ir jiems atvimpa žandikaulis: „Dievulėliau, tai jis, tik pažiūrėk į jo raumenis“, – sako 58-erių vis dar puikiai atrodantis McEnroe, nors plaukai jau balti kaip sniegas. – Man teniso kortas būdavo tarsi geometrinė lygtis, kurią turėdavau išspręsti.“

Kelio paieškos

Pietų laiką McEnroe išnaudojo aptarti jo pastangas įveikiant sunkiau išsprendžiamą problemą – kuo užsiimti, kai tampi per senas daryti tai, ką darei geriausiai. Kitaip nei daugelį, jį vidurio gyvenimo krizė ištiko anksti. Po paskutinės pergalės vienetų turnyre 1984-aisiais jis susitelkė į naujo gyvenimo kelio paieškas. Dabar J. McEnroe visuomenei geriausiai žinomas kaip JAV ir Jungtinės Karalystės televizijos kanalų teniso komentatorius, tačiau jam yra tekę prekiauti meno kūriniais, išbandė sėkmę kaip roko gitaristas, televizijos žaidimų ir pokalbių laidų vedėjas. Praėjus keturiems dešimtmečiams po pirmojo Vimbldono, jis dalyvauja veteranų teniso turnyruose, tačiau nesugeba dorai paaiškinti, kam jam to reikia.

„Visas procesas man, galima sakyti, iš tikrųjų beveik smagus, – aiškina jis. – Bet pasakysiu tada, kai suprasiu, kad man tikrai patinka tenisas, – kai už žaidimą jau niekas nebemokės. Tada ir sužinosime, ar jaučiu meilę šiam žaidimui. Nors, beje, tikiuosi, man taip niekada nenutiks. Bet tokia tikrovė.“

Tokie jo apmąstymai turėtų sugulti į atsiminimų knygą „Juokus į šalį“ (angl. „But Seriously“). Tai bus didelio susidomėjimo sulaukusių 2002 m. išleistų memuarų „Tu, žinoma, juokus mėgsti“ (angl. „You Cannot Be Serious“), kuriuose pasakojama apie tenisininko karjerą, jo laimėjimus ir nesėkmes, tęsinys. Pastaroji knyga leis pažvelgti į jo, kaip senstančio kūdikių bumo kartos atstovo, gyvenimą. Joje minima daugybė roko muzikantų – nuo Micko Jaggerio ir Keitho Richardso iš „Rolling Stones“ iki Roberto Planto iš „Led Zeppelin“ ar Tony Iommo iš „Black Sabbath“. Man labiausiai patikusi vieta – kai jis pasakoja, kaip žaidžia golfą su Rogeriu Watersu, buvusiu „Pink Floyd“ vokalistu ir gitaristu. Šito nesitikėjau.

Gvakamolė vietoj vyno

Žinodamas, kad J. McEnroe ką tik grįžo iš Prancūzijos atvirojo teniso čempionato (interviu darytas 2017 m. birželį), kur komentavo Rafaelio Nadalio kelią į pergalę, kviesdamas jį pietų turėjau didelių vilčių. Įsivaizdavau, kad pasiūlys išgerti kokio nors kvapaus bordo, kurio bus ragavęs dvi savaites viešėdamas Paryžiuje. Tačiau, užuot ėję į kokią mielą vietą vyno, susitikome vidudienį „Rosa Mexicana“ priešais Linkolno centrą vakarinėje Manhatano pusėje. Tai tinklas, kurio pirmasis restoranas buvo atidarytas rytinėje dalyje dar 1984-aisiais, o jame ruošiamas meksikietiškas maistas Niujorke buvo labai populiarus iki tol, kol į miestą masiškai pradėjo keltis tikri meksikiečiai.

Davido Rockwello suprojektuotas interjeras per du aukštus sukuria įspūdį, kad pietauji prašmatnių parduotuvių rajone kur nors saulėtoje Amerikos dalyje, pavyzdžiui, Skotsdeilyje, Arizonoje. Daugiausia, ko galėjau tikėtis, buvo „Margarita“.

Naujausioje savo knygoje J. McEnroe rašo, kad nemėgsta pasirodyti per anksti – net jeigu tai būtų pasirodymas gyvai per televiziją. Taigi nenustebau, kad jis atėjo keletą minučių pavėlavęs. Mano sutiktas McEnroe buvo kur kas draugiškesnis nei tas baisusis iš „Centre Court“, pasiuntęs teisėją pragaran ir taip papiktinęs publiką, kad šioji nušvilpė tenisininką, kai šis pasirodė 1980-ųjų finalo varžybose su Borgu.

Šis vyrukas nemėgsta tuščiai aušinti burnos – ir aš galiu įsivaizduoti, kodėl. Abu mes augome aštuntojo dešimtmečio Niujorke, kuriame tvyrojo pesimistinės nuotaikos. Jis buvo įmonių teisės advokato sūnus, mano tėvas – kriminalinių naujienų apžvalgininkas, taigi mūsų požiūriai į gyvenimą tokie pat atšiaurūs. Kai paklausiu, kodėl kas nors turėtų domėtis jo dabartiniu gyvenimu, jis atsako, kad ir pats apie tai galvojęs.

Atėjo laikas užsisakyti pagrindinį patiekalą. J. McEnroe gyvena už kelių kvartalų ir čia dažnas svečias. Dar prieš padavėjai pasiūlant prie staliuko jų ruošiamos gvakamolės, jis tarsteli, kad patiekalas išties vertas dėmesio. Tačiau kai ši pasiūlo jo užsisakyti, McEnroe išmuša ją iš vėžių pasiteiraudamas, ar jie neturi „to krevečių patiekalo pietums“. Suglumusi padavėja pasiteiravo, gal jis turįs omenyje krevečių sevičę.

„Ne, pagrindinį patiekalą, – pataiso padavėją, tarsi ji būtų trumparegė vidurio teisėja, – su pipirais, ryžiais ir pupelėmis. Man atneškite jo.“

Tada nedrąsiai pasiūlau, kad jam, kaip sportininkui, gal labiau tiktų meksikietiška „Margarita“.

Bet jis laikosi savo: „Paprastai užsisakau „Margaritą“, tačiau jai dar ankstoka.“ Po mūsų susitikimo jis vyks į savo teniso akademiją Randalo saloje, kur televizija filmuos jį žaidžiantį, tad vyras nusprendė pasaugoti formą.

„Man šaltosios arbatos“, – paprašė jis.

Kai galiausiai McEnroe pasisiūlo sumokėti savo dalį, atsisakiau bijodamas, kad nutrūks jo minčių srautas, – pašnekovas savo rankose tvirtai laiko pokalbio iniciatyvą. Kol kalbėjo, pastebėjau, kad sėdi prie stalo tokia pat maniera, kaip ir paduodamas kamuoliuką, – kūnas pasuktas aštriu kampu.

Kai sėkmė ateina per anksti

J. McEnroe gyvenimas, anot jo paties, yra klasikinis pavyzdys, kai per didelė sėkmė aplanko pernelyg anksti. 1977-aisiais jis praleido mokyklos baigimo iškilmes, nes žaidė pirmajame Vimbldono pusfinalyje. Epinėmis vadinamos kovos su Bjornu Borgu vyko tuomet, kai jam buvo 19–22-eji. Savo pirmąją žmoną aktorę Tatum O‘Neal sutiko 25-erių, jai tada buvo dvidešimt. Pristatomas Velso princesei Dianai jis smarkiai nustebo išgirdęs užjautą dėl to, ką apie jį rašo spaudoje.

„Po įžanginių malonybių ji man pasakė: „Neįtikėtina, ką jums tenka išgyventi“, – pasakoja McEnroe. – Buvau išties priblokštas, kai ji žuvo automobilio katastrofoje, ir dėl to, kaip tai nutiko.“

Dabar jis apgailestauja, kad ankstyva sėkme nepasinaudojo kaip Rogeris Federeris, kuris išlaikė sportinę formą net įkopęs į ketvirtąjį dešimtmetį ir, atrodo, mėgaujasi ilgamete sportine karjera.

„Man nepatiko tai, kad visada turi žvalgytis per petį. Niekada negalima pernelyg atsipalaiduoti. Kasdien tenka galvoti, kas bus kitas“, – sako jis.

Svarbiausia – ryžtas

J. McEnroe drąsiai imdavosi veiklos ir už teniso aikštelės ribų. Nebijojo išmėginti ką nors nauja, tačiau patirtas nusivylimas, kurį dažnai išsako aštuntojo dešimtmečio paauglių žargonu, jo knygoje skamba kaip leitmotyvas. Vesdamas televizijos žaidimą „Kėdė“ (angl. „The Chair“), McEnroe galiausiai nutarė, kad visa tai „per daug lėkšta“. Nors ir pats prisidėjo prie reklamų kūrimo, mano, kad dauguma jų „beviltiškas šlamštas“. Susidomėjęs meno pasauliu, iš pradžių įvertino Andy Warholo darbus esant „visiškai nevykusius“. O ir paties gitara skambinamas bliuzas jam atrodo „tik pusiau pakenčiamas“.

Pietaujant ima aiškėti, kad viena savybė McEnroe visada daro įspūdį, – tai ryžtas. Jimmy Connorso šlovė jau seniai išblėsusi, tačiau pašnekovui jis tebėra „neįtikėtinas čempionas, pasižymėjęs neprilygstama valia“.

Bjornas Borgas, pasak jo, „niekada nepavargdavo“. Donaldas Trumpas jam juokingas (JAV prezidentą jis vadina Trampsteriu), bet vertina jo atkaklumą.

„Pažiūrėjęs į jį niekada nepagalvosi, kad jis trykšta sveikata, – šypteli McEnroe, – tačiau tas vyrukas turi daugiau energijos nei bet kuris kitas iš mano gyvenime sutiktųjų. Juk jam septyniasdešimt vieni!“

Dabar, įžengęs į gyvenimo rudenį, McEnroe bando iš naujo ieškoti prasmės. Jo tėvas, Johnas McEnroe vyresnysis, kadaise, sūnaus nuomone, buvęs „nepalaužiamu“, šmaikščiu „Keithu Richardsu teisės srityje“, mirė praėjusį vasarį sulaukęs 81metų. Netektis paskatino sūnų apmąstymams.

„Kai ištinka tokia netektis, kad ir kaip būtų liūdna, gerai bent jau tai, kad tai priverčia susimąstyti ir apie save. Nevalingai pradedi savęs klausinėti, ko nori iš gyvenimo, – atvirauja čempionas. – Nenorėčiau vaidinti kieto tenisininko, žaisti sulaukęs ir 65-erių.“

Tenisas gal ir nėra didžioji McEnroe meilė, tačiau nuoširdžiai jam rūpi. Tuo galima paaiškinti ir tai, kodėl žmonės, kurie nemėgo jo kaip žaidėjo, mielai klausosi jo komentarų per televiziją – netgi Jungtinėje Karalystėje, kuri kadaise jam buvo tapusi mūšio lauku.

„Beldžiu į medį, dabar jie mane priima svetingai“, – šypsosi McEnroe. Jo kitas darbas televizijoje bus Vimbldone. Kalbai pasisukus apie britų tenisą, privalau paklausti, ar Andy Murray ir vėl laimės. Pašnekovas išsisukinėja nuo aiškaus atsakymo. Tris kartus Vimbldono čempionas mano, kad šiais metais yra bent šeši pretendentai į čempiono titulą. Tuo jo prognozės ir baigiasi. Atspėti teniso varžybų nugalėtoją sunkiau, nei užsisakyti pietus.

Galiausiai atneša ir mano patiekalą, tačiau apetitas jau dingęs, nors krevetės puikiai iškeptos, o aštrus žaliasis padažas sužadina gomurį. Kai nuneša lėkštes, McEnroe už mus abu atsisako kavos, pareikšdamas, kad kofeino jau ir taip gavo iš šaltosios arbatos. Paskutinį desperatišką žurnalistinį mėginimą įkalbėti išgerti tekilos, kadangi laikas jau nebe toks ankstyvas, tenisininkas praleidžia negirdomis.

Teniso blogiuko gyvenimas ir nuodėmės

1959 m. – gimė vasario 16 d. Vakarų Vokietijoje, karinių oro pajėgų bazėje, amerikiečių šeimoje. Po metų šeima persikėlė į Niujorko Kvinso rajoną.

1968 m. – sulaukęs 8-erių pradeda žaisti tenisą, 12-os varžosi nacionaliniuose jaunučių teniso turnyruose.

1977 m. – sulaukęs 18-os tampa jauniausiu tenisininku, patekusiu į Vimbldono teniso turnyro vyrų pusfinalį. Pralaimėjo Jimmy Connors per keturis setus.

1979 m. – laimi savo pirmąjį iš keturių JAV atvirųjų teniso čempionatų.

1981 m. – pirmą kartą laimi Vimbldoną, tačiau nubaudžiamas 1.500 USD bauda už nesportinį elgesį – už savo ištartą firminę frazę „Tu, žinoma, juokus mėgsti!..“ Iškopia į pirmąją pasaulio reitingo vietą, kurioje išsilaikė 4 metus iš eilės.

1983 m. – dar kiek pašūkavo Vimbldone, ir dėl to „New York Times“ jį apibūdino kaip „blogiausią mūsų vertybių sistemos reklamą po Al Capone“.

1984 m. – laimi trečiąjį ir paskutinį Vimbldono vienetų čempionato titulą.

1986 m. – veda Tatum O‘Neal, su kuria susilaukia trijų atžalų.

1990 m. – diskvalifikuotas iš Australijos atvirojo teniso turnyro dėl užgaulios kalbos.

1992 m. – laimi penktąjį Vimbldono dvejetų turnyro nugalėtojo titulą. Baigia profesionalaus tenisininko karjerą.

1993 m. – atidaro Johno McEnroe meno galeriją Niujorke.

1994 m. – išsiskiria su T. O‘Neal.

1997 m. – veda muzikantę Patty Smyth, su kuria augina du vaikus ir podukrą iš žmonos ankstesnės santuokos.

2002 m. – išleidžia pirmąją memuarų knygą, kuri iš karto tampa bestseleriu.

2010 m. – Randalo saloje Niujorke įkuria teniso akademiją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Olimpiados uždaryme trispalvę neš jauniausias sportininkas

Jauniausiam Lietuvos olimpinės delegacijos nariui Pjongčange patikėtos išskirtinės pareigos. Per vasario 25...

Laisvalaikis
2018.02.23
Trys stendai prie Ebingo, Misūryje 1

Nedažnai pamatysi filmą, primenantį didžiojo Hitchcocko žodžius apie „kiną, kuris yra torto gabalas“.

Laisvalaikis
2018.02.23
Vilniaus knygų mugė užėmė visas „Litexpo“ erdves 1

Vasario 22 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, prasidėjo 19-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė...

Laisvalaikis
2018.02.22
Andrejui Drukarovui klaidos sutrukdė pasiekti tikslą

Iki išsvajoto 40-tuko kalnų slidininkui Andrejui Drukarovui Pietų Korėjos Pjongčango olimpinėse žaidynėse...

Laisvalaikis
2018.02.22
Slidininkai Vaičiulis ir Strolia pusfinalyje labai kentėjo 2

Pietų Korėjoje, Pjongčange vykstančiose Žiemos olimpinėse žaidynėse trečiadienį pasirodė lietuviai...

Laisvalaikis
2018.02.21
Valstybės pažinimo centre – nauja interaktyvi paroda 

Vilniuje, Valstybės pažinimo centre, Vasario 16-osios išvakarėse atidaryta nauja interaktyvi paroda...

Laisvalaikis
2018.02.19
BAFTA apdovanojimuose triumfavo „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ 

BAFTA apdovanojimuose, kurie laikomi britišku „Oskarų“ atitikmeniu, triumfavo tragikomedija „Trys stendai...

Laisvalaikis
2018.02.19
Stuburo skausmas – mūsų pačių reikalas 2

Nedaug rasi vyrėlesnio amžiaus žmonių, dirbančių sėdimą darbą, kurie nejustų nugaros skausmų ar bent jau...

Laisvalaikis
2018.02.18
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Kuo Vilniaus knygų mugė arčiau, tuo labiau intriguojamus leidinius ir jų autorius į viešumą „išmeta“...

Laisvalaikis
2018.02.18
Berlinalės kino mugėje – Lietuviški virtualios realybės projektai

Vokietijoje prasideda 68-asis Berlyno tarptautinis kino festivalis, o kartu su juo ir Europos filmų mugė,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Vasario 16-oji Pjongčiange Januškevičiūtei buvo sėkminga

Ieva Januškevičiūtė sėkmingai baigė moterų slalomo ir didžiojo slalomo rungtis. Mantas Strolia ir Modestas...

Laisvalaikis
2018.02.16
Tyrimas: šimtmetį pasitinkantys lietuviai vieningesni ir laimingesni 2

„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 m. kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos biatlonininkai 20 km biatlono lenktynėse nesužibėjo

Tomas Kaukėnas šiandien vykusiose vyrų 20 km biatlono lenktynėse užėmė 78-ą vietą ir rizikuoja nepatekti į...

Laisvalaikis
2018.02.15
VŽ rekomenduoja: Šimtmečio renginiai

Visoje Lietuvoje visą ilgąjį savaitgalį vyks galybė Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtų...

Laisvalaikis
2018.02.15
T. Kaukėnas olimpiadoje pasiekė naują Lietuvos biatlono rekordą

Vyrų biatlono 12,5 km persekiojimo lenktynėse Tomas Kaukėnas finišavo 13-tas ir pasiekė naują olimpinį...

Laisvalaikis
2018.02.12
Signatarų rūmuose – šimtmečiui skirtų pašto ženklų paroda

Signatarų namuose pristatyta 2016–2018 m. išleista proginių pašto ženklų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui...

Laisvalaikis
2018.02.12
Lietuva pasauliui dovanoja šimtmečio grojaraštį 2

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuva pasauliui dovanoja 100 dainų rinkinį, patalpintą vienoje...

Laisvalaikis
2018.02.12
Abu Dabyje atidarytas Luvro muziejus

Globalizacija ir muziejų funkcijų plėtra, jų tikslas pritraukti kuo daugiau lankytojų ir ištraukti iš...

Laisvalaikis
2018.02.10
Antroji Lietuvos religija velkasi pramogų rūbą

Blizgią oficialią šimtmečio minėjimo programą paįvairins ir kitokio pobūdžio renginiai. Vienas jų –...

Laisvalaikis
2018.02.10
VŽ rekomenduoja: naujos knygos 1

Lietuvoje naujų knygų lentyna pagreitintu ritmu pildosi dukart per metus – prieš Kalėdas ir Vilniaus knygų...

Laisvalaikis
2018.02.10

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau